Laisvės intencijos Sausio 13-ąją Šiluvoje: laisvės melsti, dėl jos stengtis, ją palaikyti
Paskelbta: 2022-01-13 15:24:49

Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją iškilmingoje Eucharistijoje tragiškoji naktis, žmonių ryžtas, vienybė ir Dievo pagalba, laisvės uždaviniai paminėti ir Šiluvos piligriminėje šventovėje, švenčiant Marijos dieną. Šviesos kopytėlėje buvo uždegtos žvakelės 14-ai mūsų laisvės kankinių – už laisvą mūsų šiandieną.

Įvadas į šią iškilmingą Eucharistiją buvo katechezė, kuri atliepė kitą šiandienos aktualiją – popiežiaus Pranciškaus pakvietimą į sinodinę bendrystę – padeda pasirengti jau trečiajai susitikimų temai apie tikėjimo šventimą.

Iškilmės iš Šiluvos bazilikos buvo transliuojamos visai Lietuvai arkivyskupijos medijų kanalais. Jose turėjo galimybę dalyvauti ir „Marijos radijo“ klausytojai, ir Delfi.lt video žiūrovai, taip pat naujai transliacijas pradėjusio portalo raseiniunaujienos.lt lankytojai.

Katechezė – tolesnei sinodinei kelionei

Katechezę pristatė Sinodinio kelio Kauno arkivyskupijoje koordinatorius kunigas Artūras Kazlauskas. Kaip programą Bažnyčios liturgijai jis pacitavo ir apibūdino pranašo Nehemijo tekstą (Neh 8, 2.5–10), kuris pateikiamas trečiosios temos rekomendacinėje medžiagoje aptarti tai, kaip švenčiame liturgiją bažnyčioje ir kaip šis šventimas tęsiasi mūsų gyvenime.

„Šventimas – visos Dievo tautos susirinkimas“, – sakė kunigas Artūras, atkreipdamas dėmesį, jog į jį esame pakviesti ir mes, ir mūsų broliai bei seserys. Ko vertas pasakymas „kai meldžiuosi, tai nieko nematau“? Švęsti – tai išplėsti savo širdį, priimti į savo maldą kitą, kuris taip pat yra Dievo pakviestas.

Katechezėje pabrėžta, kaip svarbu rengtis ir dalyvauti liturgijoje pagal savo pašaukimą ir dovanas – juk „esam vienas kūnas su daugybe narių“. Ši labai skirtinga, įvairiai tarnaujanti bendrija švenčia vieną šventę – švenčia patį Kristų!

„Bėda, kai kunigas pats vienas švenčia prie altoriaus, kai nėra kitų liturgijos dalyvių. Turime padėti kunigui švęsti liturgiją“, – sakė kunigas Artūras, be kita, atkreipdamas dėmesį, jog šventė turi tęstis ir po liturgijos, kai su Dievu pareiname namo, sėdame prie bendrystės stalo ir toliau švenčiame gyvenimą.

Laisvės melsti, dėl jos stengtis, ją palaikyti

Po katechezės ir bendros Rožinio maldos iškilmės liturgijai bazilikoje šią ypatingą Lietuvai dieną vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kuris naktį kartu meldėsi ir Švč. Sakramento adoracijoje su „Marijos radiju“.

Ganytojas pabrėžė, jog įvykiai prieš 31-erius metus dramatiškai paženklino mūsų ir mūsų tautos istoriją. Sausio 13-osios naktį apginta Tėvynės laisvės dovana yra mums uždavinys šiandien – laisvę nuolat palaikyti, dėl jos stengtis, už ją melstis. Taikos įgūdžiai ir Dievo garbinimas turi vis labiau tapti mūsų gyvenimo būdu.

Šiomis svarbiomis intencijomis iškilmingą Eucharistiją koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, dešimtis kunigų iš Kauno bei Šiaulių vyskupijų. Evangeliją skelbė patarnavęs diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.

 Jėzus gydo prisiliesdamas...

Homiliją vėliau sakęs arkivyskupas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį į pasitikėjimą Dievu sunkiomis akimirkomis, ryžtingumą pavojų akivaizdoje. Ganytojas prisiminė kaip tik šią dieną teikiamus Laisvės premijos apdovanojimus trims „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendražygiams. „Kronika“, atrodytų, nedidelė knygelė, sovietinei imperijai tada kėlė didžiulį pavojų. Homilijoje pabrėžta, jog ir tą naktį susirinkusi ir vis gausėjanti minia prie svarbių mūsų valstybei objektų išreiškė ryžtą ginti laisvę, tiesos žodį, teisę spręsti šalies reikalus. 100 tūkst. žmonių minia tą naktį buvo sustiprinta šv. Mišių aukos prie atviro Seimo lango.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kaip nuostabiai Dievo žodis „pataiko“ ir kasdien siunčia svarbiausią žinią. Tokia žinia šiandienai buvo ir skaitinys iš Pirmosios Samuelio knygos, ir paskelbtoji Evangelija pagal Morkų..

Pagal Samuelio knygą, Dievu pasitikėję izraelitai vis dėlto patyrė pralaimėjimą. Kodėl? Arkivyskupas dalijosi mintimis apie tikrą – sąžiningą – santykį su Dievu, kai Jo nelaikome magišku įrankiu savo planams pasiekti, kai išbandymai nesusilpnina pasitikėjimo Dievu ir veda į atsivertimą.

„Jėzus nugali tą atskirtį, prieina, paliečia jį ištiesdamas ranką...“, – sakė arkivyskupas Lionginas, komentuodamas evangelinę raupsuotojo išgydymo sceną, kai šis vargšas ligonis prašo pagydyti: „...jei tu panorėsi.“ Pagydomas tas, kuris beviltiškai sirgo, buvo visiškoje izoliacijoje nuo kitų. Taip Jėzus gydo prisiliesdamas prie didžiausių mūsų gyvenimo ir pasaulio skaudulių, prie to, kas paženklinta didžiausia gėda, kalte, sunkiausiomis naštomis.

Mūsų šiandienai su tarpusavio kaltinimais, susipriešinimais homilijoje raginta prašyti Dievo pagalbos ir atsivertimo. „Jėzus sako ir mums: noriu – būk švarus, būk laisvas, būk gailestingas“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas L. Virbalas.

Visuotiniuose maldavimuose Šiluvoje tądien melstasi už Bažnyčią ir už Lietuvą – Prezidentą, Vyriausybę, visus valdančiuosius, kad Dievas duotų išminties priimant sprendimus ir tarnaujant žmonėms.

Iškilminga Eucharistija užbaigta sugiedotu Lietuvos himnu ir „Marija, Marija“ giesme, į kurią visas viltis dėjo ir ją giedojusi minia Sausio 13-osios naktį.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Jėzus aiškino mokiniams apie Dievo Karalystę (plg. Apd 1, 3), o tada prakalbo jiems apie Šventosios Dvasios atsiuntimą. Ta nuostabi dovana iš aukštybių, kuri apims mokinius, yra pats Dievas, ateinantis dvasiniu būdu į mokinių tarpą. Jis toliau mokys, viską primins ir toliau ves savo bičiulius į Dangaus Karalystės pažinimą. Jis, Viešpats guodėjas, užtarėjas ir ramintojas, jau dabar nauju būdu žengia į širdis tų, kurie atsiveria šiai dangiškajai dovanai.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune