Kunigų konferencijoje – įžvalgos dėl visuomeninių įtampų bei liturgijos šventimo sinodiniai klausimai (2022 01 19)
Paskelbta: 2022-01-20 11:38:31

Sausio 19 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino brolius kunigus, susirinkusius į pirmąją šiais metais konferenciją. Po bendros Valandų liturgijos maldos konferencijoje su doc. dr. Vincentu Vobolevičiumi apžvelgta įtempta dabartinė padėtis mūsų visuomenėje ir pasaulyje – pasak arkivyskupo Kęstučio, tai svarbu suprasti, nes iš dvasininkų žmonės tikisi įžvalgų ir atsakymų. Antroje susitikimo dalyje arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas pristatė Sinodinio kelio trečiąją temą „Šventimas“ ir ypač atkreipė dėmesį į pasirengimą homilijoms.

Ateitis Viešpaties jau laimėta

Pirmojoje konferencijos dalyje doc. dr. Vincentas Vobolevičiumi, ISM dėstytojas bei Ekonomikos ir politikos programos vadovas, apžvelgė šiandienos visuomenines bei politines tendencijas, remdamasis didžiųjų pasaulio valstybių atliktais tyrimais.

Pasidalyta mintimis, jog krikščioniškasis politinis veikimas XX amžiuje buvo kokybiškai skirtingas nuo kitų didžiųjų politinių pastangų. Jo politinė vėliava buvo darna, bendradarbiavimas, vienijimas tų, kurie galėjo priklausyti skirtingoms stovykloms, bet buvo to paties Dievo vaikai.

„Kas vyksta dabar? Tos dvi ledo lytys – kairė ir dešinė, kurias bandė jungti krikščioniškas veikimas, šiandien labai dreifuoja viena anuo kitos“, – sakė dr. Vobolevičius. Tarp žmonių vis sunkiau rasti sutarimą, kompromisą, kai nesutarimai vis labiau kyla ne dėl ekonominių, bet dėl socialinių, moralinių, vertybinių dalykų, kai visuomenės poliarizaciją vis dažniau skatina patys politikai, medijos (pvz., tyrimai rodo, jog dažnas naudojimasis poliarizuojančiais socialiniais tinklais skatina polinkį į radikalumą).

Kaip Bažnyčiai šiais nelengvais laikais būti telkiančia jėga, nešti viltį skelbiant Gerąją naujieną? Dr. Vobolevičius formulavo kelią – būti vieta žmonėms, kurie jaučiasi atstumti, nesuprasti, skaudinami. Žmonėms, kurie visuomenėje nesijaučia pakankamai laimingi. Žmonėms, kurie ieško gyvenimo prasmės. Pasak pranešėjo, Bažnyčios palyginimas su karo lauko ligonine, kur žmogui teikiamas rimtas pagrindas gyvenimui, yra labai vykusi analogija.

„Tikrai tikiu, kad ateitis Viešpaties jau yra laimėta. Jis kartais labai įdomiais, kartais šokiruojančiais keliais mus veda į tą laiminčią ateitį“, – sakė pranešėjas, viltingai kalbėdamas, jog ateityje vis daugiau žmonių būtent Bažnyčios bendruomenėje ieškos paguodos.

Šventimas ir homilija: kaip uždegti širdis

„Homilija yra ypatingiausia ir pati sudėtingiausia užduotis. Popiežius Pranciškus asmeniškai jai skyrė dėmesį“, – kunigų konferencijoje dalijosi mintimis Artūras Kazlauskas apie liturgijos šventimą ir ypač homiliją, atkreipdamas dėmesį, jog šie klausimai yra ir Sinodinio kelio susitikimų trečioji tema (šia proga kunigams buvo pristatyta trečiosios temos videomeditacija). Kad šventimas – itin jautri tema žmonėms, paliudijo kunigo perskaitytas realaus žmogaus atsiliepimas apie visai nesenas tikinčiųjų patirtis: „bažnyčioje buvo tamsu“, „kunigas viską atliko valdiškai“, „nepadrąsino gedinčių žmonių“...

„Galėtume daug kur patobulėti – tikrai švęsdami, o ne tik atlikdami pareigą“, – sakė kunigas Artūras savo broliams, atkreipdamas dėmesį, jog Vatikano II Susirinkimo numatyta liturgija yra bendruomeninis šventimas, kai ir pasauliečiams patikima atsakomybė aktyviai tarnauti, pvz.: svetingai sutikti bei palydėti žmones į vietas bažnyčioje, skaityti skaitinius ir kt. Prieš kalbėdamas, pats kunigas turi būti Dievo žodžio klausytojas.

Popiežiaus homilijos Šv. Mortos koplyčioje karantino metu – trumpi, vaizdingi pokalbiai, kuriems ruošdamasis Šventasis Tėvas keliasi paryčiais ir ilgai meldžiasi – kalbėjo kunigas Kazlauskas, pasidalydamas ir popiežiaus apaštališkojo paraginimo Evangelii gaudium (III sk.) mintimis apie rengimąsi homilijai – dialogą, Evangelijos ir gyvenimo sintezę, pozityvumą ir vilties žinią bei kitus geros homilijos bruožus – tokias homilijas, pasak Pranciškaus, kurias sakydami nekentėtų nei tie, kurie jas sako, nei tie, kurie jų klauso.

„Homilijos misija – suvienyti Viešpaties ir Dievo tautos širdis“, – kalbėjo kunigas Artūras apie tikslą „uždegti širdis“, tariant Evangelijos pagal Luką žodžiais, kai atpažinę Prisikėlusįjį mokiniai sušunka: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis mums kelyje kalbėjo?“

Po arkivyskupijos ceremonijarijaus Artūro Kazlausko konferencijos kunigai pakviesti čia pat grupelėse pasidalyti savo patirtimis, kaip jiems sekasi rengtis homilijoms.

Dėmesys pašaukimų ugdymui

Susitikimo pabaigoje aptartos kitos sielovados aktualijos. Viena jų – pašaukimų ugdymas Kauno arkivyskupijoje. Už tai atsakingoji sesuo Loreta Armalytė perdavė kunigams bendradarbiavimo kvietimą ir pristatė jau prasidėjusius Pašaukimų animatorių kursus, skirtus jaunimo sielovadoje besidarbuojantiems bei savanoriams, kurie nori padėti bendraamžiams pašaukimo paieškose. Juos pasitelkiant nuo pavasario parapijose bus galimybė organizuoti Šventąją valandą, susitikimus su jaunimu, sutvirtinamaisiais ir kt.

Aptarus kitus einamieji klausimus, arkivyskupas pakvietė konferencijos dalyvius iš didžiosios salės persikelti broliškų pietų į kuriją. Kita kunigų konferencija – vasario 17 d.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Kokia nuostabi ramybė apima žmogaus širdį, kai jis dovanoja sau maldos laiką ir patiria mylinčio Tėvo artumą. Visi esame Bažnyčia, pakviesta skelbti šią Gerąją Naujieną! Visi esame Mergelės Marijos bičiuliai, kviesdami savo brolius ir seseris garbinti jos Sūnų! Būkime ir mes Dievo meilės apaštalai, pasiruošę paliudyti „apie mumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15).

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune