Nuotraukos – Juozo Kamensko, Gedimino Urbono
Vasario 17 dieną Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo pakviesta Kauno Bažnyčia bei jos svečiai dėkojo Dievui už ganytoją Kauno arkikatedroje bazilikoje bei sveikino jį 50 metų jubiliejaus proga, susirinkdami į džiugią šventinę bendrystę arkivyskupijos salėje.
„Dėkoju, kad esate drauge per mano gyvenimo jubiliejų. Esu vargšas žmogus, tačiau Viešpats, pakvietęs į šias pareigas, lydi Jūsų paramos dėka, palaikymu ir bendryste. Tad aukoju šv. Mišias ir už Jus visus – už Jūsų gyvenimą, šeimas, kad Viešpats laimintų, įkvėptų ir savo malone remtų“, – sakė arkivyskupas Kęstutis savo Padėkos Mišiose Kauno arkikatedroje.
Ganytojas čia nuoširdžiai pasveikino savo brangią mamą, taip pat kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ bei apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą Petarą Antuną Rajičių, brolius vyskupus iš įvairių Lietuvos vyskupijų bei kunigus, diakonus, ortodoksų diakoną Konstantiną Pankrašovą, sielovados bendradarbius ir savanorius, miesto valdžios ir visuomenės atstovus, aukštųjų mokyklų rektorius.
Visa švenčianti bendruomenė buvo pradžiuginta arkivyskupo pasveikinimo ir šviesos iš pačių aukštybių, kai vėjuotą, apniukusią vasario dieną per šių iškilmių valandą saulė netikėtai nušvietė vyskupijos katedrą.
Tokioje džiaugsmo dvasioje bendruomenė šventė Žodžio liturgiją su sielovados bendradarbių skaitomais skaitiniais, solisto Mindaugo Zimkaus giedama psalme, su diakono Dariaus Chmieliausko paskelbtąja Evangelija pagal Morkų (10, 17–30).
Savo homilijoje į jubiliatą arkivyskupą, į visus brolius ir seseris Kristuje kreipęsis kardinolas Sigitas Tamkevičius darsyk atkreipė dėmesį į ką tik girdėtos Evangelijos eilutes apie jauną vyrą, kuris klausė Jėzaus, ką turįs daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą. Jėzaus pakvietimas atsižadėti to, prie ko buvo prisirišusi širdis, šiam vyrui buvo per sunkus, ir jis netapo Jėzaus sekėju.
„Prieš 29 metus kitas jaunas vyras stovėjo gyvenimo kryžkelėje ir svarstė: ar siekti pasaulietinės karjeros, kuri tikriausiai užtikrintų ir turtus, ir garbę, ar rinktis siaurą Evangelijos kelią pasišvenčiant tarnauti Dievui ir žmonėms“, – sakė kardinolas apie Kęstutį Kėvalą, kuris drąsiai atsiliepė į pašaukimą ir pravėrė kunigų seminarijos duris. 2000-aisiais, jubiliejiniais, krikščionybės metais jis priėmė kunigystės šventimus ir įsitraukė į aktyvių Evangelijos skelbėjų būrį.
Kardinolas pažymėjo, jog iš 50 arkivyskupo Kęstučio gyvenimo metų 22-eji yra skirti Dievo ir Bažnyčios tarnystei. Šiandien arkivyskupo tarnystėje matome Jėzaus pažado išsipildymą – apdovanojimą šimteriopai to, kuris dėl Jėzaus paliko savo namus ir artimuosius, paliko kitokias galimas savo gyvenimo perspektyvas.
„Prisikėlęs Jėzus apaštalo Petro net tris kartus klausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Šį klausimą kunigystės ir vyskupystės šventimų metu girdėjo ir mūsų jubiliatas. Šiandien dėkojame Dievui, kad jo atsakymas tebėra didelis dėmesys Eucharistiniam Jėzui ir rūpestingai atliekamos pareigos“, – sakė kardinolas Sigitas, pakviesdamas malda visuomet remti vyskupų ir kunigų tarnystę, nes ji dažnai pareikalauja to, kas žmogaus pečiams gali atrodyti sunkiai pakeliama.
Vėliau visuotiniais maldavimais susirinkusi bendruomenė prašė Viešpatį laiminti visą Bažnyčią, kad ji persiimtų sinodiškumu, ypač už arkivyskupą Kęstutį, kad būtų išklausytos visos ganytojo maldos, kurias jis nešioja savo širdyje, ir kad toliau savo gyvenimo metuose džiaugtųsi sveikata, malone ir ramybe.
Melstasi ir už visą arkivyskupijos bendruomenę, jos tikėjimo liudijimą, už visų vargstančiųjų viltį, už taiką Ukrainoje ir pasaulyje.
Visuotinius maldavimus jautriai atliepė iškart po šventosios Komunijos sugiedota senoji suplikacijų malda „Šventas Dieve, šventas Galingasis...“, nuraminusi šių dienų įvairiausias įtampas išgyvenančias žmonų širdis ir nukreipusias į Tą, iš kurio ateina ramybė ir pasitikėjimas ateitimi.
Užbaigiant liturgiją arkivyskupui Kęstučiui nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus išlaikyti entuziazmą, veržlumą, gilų tikėjimą ir bendrystę su Viešpačiu skyrė Lietuvos vyskupai.
Brangųjį arkivyskupą Kęstutį broliškai garbingo jubiliejaus proga pasveikinę arkivyskupijos kunigai padėkojo už sielos jautrumą ir tėviškumą, linkėjo dar ugningiau darbuotis. Jubiliatui skirta ypatinga kunigų dovana – drabužiai liturgijos šventimui drauge su diakonais.
„Nuostabu būti čia: jaučiuosi kaip Jėzus su mokiniais ant Taboro kalno per Atsimainymą“ , – sakė arkivyskupas nuncijus Petaras Antunas Rajičius, sveikindamas arkivyskupą Kęstutį Šventojo Tėvo vardu ir laimindamas visą bendruomenę.
Lietuvos ortodoksų vardu su padėka už ekumeninę draugystę sveikinimu pasidalijo diakonas Konstantinas Pankrašovas.
„Te Viešpats lieja malonių lietų į Jūsų širdis, šeimas, telydi mūsų gyvenimą į Viešpaties karalystę, į kurią esame pakviesti“, – dėkojo arkivyskupas Kęstutis ir suteikė visiems Bažnyčios palaiminimą.
Bendrystės džiaugsmas su sugiedotu „Ilgiausių metų“ ganytojui vėliau tęsėsi arkivyskupijos salėje.
Padėkos šv. Mišių vaizdo įrašas
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
