Švenčiame jubiliejinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus: padėkos vakaras vilties žmonėms
Paskelbta: 2022-05-06 11:06:30

Nuotraukos – Stanislovo Tatoraičio, „Bažnyčios kronikos“ fondas

Švenčiame jubiliejinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus. 1972 m. kovo 19 d. pradėtos leisti „Kronikos“ sumanytojai, bendradarbiai Lietuvoje ir anapus Atlanto 50-ojo jos gimtadienio proga buvo prisiminti bei pagerbti iškilmingame padėkos vakare Vilniuje, „Vaidilos“ teatre.

Gegužės 8 dieną, sekmadienį,  šį padėkos vakarą transliavo nacionalinė televizija LRT plius kanalu.

„2022-uosius Seimui paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, tariame ačiū visiems, prisidėjusiems prie atkaklios kovos už žodžio ir tikėjimo laisvę sovietmečiu“, – sako labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ bendradarbiai, dalydamiesi žinia (ją visą skelbiame žemiau) apie „Kronikos“ kelią ir minėtą padėkos vakarą Vilniuje. 

----

Už kiekvieną „Kronikos“ numerį dveji metai lagerio

1972 m. kovo 19 d. pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ dar tų pačių metų vasarą atsidūrė sovietų saugumo akiratyje. Kratos bei „Kronikos“ leidėjų suėmimai, prasidėję 1973 metais, nesiliovė, tačiau kaip antausis okupantams buvo vis naujas pogrindinio leidinio numerio pasirodymas su informacija, kas ir kokiomis aplinkybėmis aptiktas, už ką suimtas, tardytas ir baustas.

Kaip sako viena iš 2022 m. Laisvės premijos laureačių sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE, „Kronikos“ sėkmę lėmė visiška konspiracija – kuo mažiau žinoti, kuo mažiau kalbėti, kad suėmimo atveju negalėtum nieko išduoti.

„Nebuvome ėję jokių konspiracijos mokslų, tad niekaip kitaip, kaip stebuklu, „Kronikos“ leidybos negalėčiau pavadinti,“ – taip yra sakęs ilgametis „Kronikos“ redaktorius kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

 

Laidoje „Istorijos perimetrai“ žurnalistas Rimas Bružas dalinosi, kad kažkada su kardinolu S.Tamkevičiumi sėdėjo ir skaičiavo, kiek asmenų buvo suimta ir kokias bausmes, laisvės atėmimo terminus jie buvo gavę.

„Tuos metus sudėjome, padalinome iš „Kronikos“ numerių skaičiaus ir gavome atsakymą, kad kiekvienas „Kronikos“ numeris jos leidėjams, rengėjams ir bendraautoriams kainavo apie dvejus metus lagerio. Maždaug tokia statistika. Jie gaudavo ilgus metus kalėjimo ir dar plius lagerio kur nors Sibire. Ką tai reiškia? Kad šie drąsūs žmonės būdavo kuo toliau izoliuojami nuo visuomenės, kad kuo labiau trūkinėtų pogrindinis tinklas ir žmonių nepasiektų tai, kas iš tiesų vyksta, kad žmonės nesužinotų tiesos“, – laidoje pasakojo R. Bružas.

Įveikusi geležinę uždangą

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pasiekė ne tik Vakarus, bet ir pateko ant tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reigano stalo, ją skaitė dabar jau šventuoju paskelbtas Jonas Paulius II. „Kronikos“ viešinti sovietinio režimo nusikaltimai sklido po visą pasaulį, o tai, kad pramušė geležinę uždangą, buvo smūgis KGB. Pasiekusi kraštus anapus Atlanto, tiesa apie sovietų persekiojimus Lietuvoje ir kitose sovietų okupuotose valstybėse skambėjo per radijo stotis, buvo verčiama į užsienio kalbas.

1985 m. spalio 5 dieną „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gavo „Baltijos laisvės“ (Baltic Freedom Award) apdovanojimą, kurį įteikė Baltic American Freedom League (BAFL). Šiuo apdovanojimu buvo įvertintos „Kronikos“ pastangos remti sovietų okupuotų Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų kovą už laisvę ir nepriklausomybę.

Bet, bene didžiausias paradoksas, kad būtent KGB prisidėjo prie „Kronikos“ istorinio palikimo išsaugojimo. Kratų metu kagėbistų paimtos fotojuostelės, spausdinimo mašinėlės ir net 90 autentiškų „Kronikos“ numerių dabar yra saugomi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Neatsiejama Lietuvos istorijos dalis

Net 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti pogrindinio leidinio. Auštant Lietuvos nepriklausomybei, jis buvo uždarytas pačių leidėjų, nusprendus, kad „Kronika“ savo misiją atliko.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, todėl minint 50-tąjį jos gimtadienį „Vaidilos“ teatre Vilniuje buvo surengtas padėkos vakaras-koncertas. „Kronikos“ žmonėms dėkota už idėją, iniciatyvą ir pasiryžimą veikti, už drąsą ir negęstančią viltį. Už nematomą ir nenuilstamą darbą renginyje pagerbti ir tie „Kronikos“ bendražygiai, kurie liko nematomi, neįvardinti, bet nenuilsdami rinko medžiagą, spausdino, platino, vertė „Kroniką“ į kitas kalbas, finansiškai ar malda palaikė „Kronikos“ leidėjus.

Vakaro kulminacija tapo kardinolo Sigito Tamkevičiaus perskaitytas „Laiškas ateities kartoms“

„Krikščionys yra vilties žmonės, nes remiasi ne į save, bet į Dievą, todėl noriu padrąsinti visus, ypač jaunąją lietuvių kartą, kad nebijotų nelengvų dabarties iššūkių, su kuriais teks susidurti. Pasitikėkite Dievu panašiai, kaip mes pasitikėjome juo gūdžiais sovietinės okupacijos metais. „Kronikos“ istorija teikia viltį, kad pasitikint Dievu galima atsispirti bet kokiai prievartai ir išsaugoti tikrą laisvę, kuri remiasi tiesa bei meile žmogui. Linkiu dabarties ir ateitiems kartoms kurti savo gyvenimą ant istorijos egzaminą išlaikiusių amžinųjų vertybių“, – savo „Laiške ateities kartoms“ rašo kardinolas Sigitas Tamkevičius.

„Vaidilos“ teatro scenoje „Kronikos“ bendradarbius sveikino operos solistai Ieva Prudnikovaitė ir Liudas Mikalauskas, styginių kvartetas „Amber Quartet“, į kurį susibūrė smuiko virtuozai Vytautas Mikeliūnas ir Tadas Dešukas, altininkas Tomas Petrikis bei violončelininkė Onutė Švabauskaitė. Savo kūryba dalinosi vienas geriausių Lietuvos gitaristų, kompozitorius, muzikos prodiuseris bei aranžuotojas Martynas Kuliavas su grupe, dainavo Lietuvos jaunimo dienų choras ir jo solistai.

Padėkos vakarą rengė labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“ bei „Prior musica“, partneriai   – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos. Informacinis partneris – LRT.

Renginio globėjas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Fondas „Bažnyčios kronika“ yra pagrindinis jubiliejinių „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ metų iniciatorius ir koordinatorius. Fondo pavadinime glūdi užuomina į 1972 m. pradėtą leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Fondą 1998 metais įsteigė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Apie kitus jubiliejinių „Kronikos“ metų įvykius galite sužinoti apsilankę fondo internetinėje svetainėje ir feisbuko puslapyje.

Ganytojo žodis

Kokia nuostabi ramybė apima žmogaus širdį, kai jis dovanoja sau maldos laiką ir patiria mylinčio Tėvo artumą. Visi esame Bažnyčia, pakviesta skelbti šią Gerąją Naujieną! Visi esame Mergelės Marijos bičiuliai, kviesdami savo brolius ir seseris garbinti jos Sūnų! Būkime ir mes Dievo meilės apaštalai, pasiruošę paliudyti „apie mumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15).

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune