Nuotraukos – Agnietės Čisler (1–8)
Gegužės 20–22 d. savo bendryste, džiaugsmu, kūrybiškumu ir malda dalijomės su ypatingą gimtadienį švenčiančiu Kaunu kaip gyva miesto bendruomenės dalis. Šių metų Europos kultūros sostinę minėjome prisimindami savo krikščioniškąsias šaknis ir mus Europoje siejantį krikščionišką identitetą bei tą patį žmogiškąjį pašaukimą, pasak Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, kurti vis geresnę pasaulio versiją, bendradarbiauti, dalytis tuo, ką turime gražiausio.
Pirmą kartą kaip Kauno Bažnyčios bendruomenė gegužės 20 d. vakarą prisistatėme miesto Kiemų šventėje prie kaimynų stalų.
Apie mūsų džiaugsmą susitikti Laisvės alėjoje praeiviams kalbėjo pavasariškai išpuoštas stalas (su ukrainiečių šeimų keptu pyragu!), šypsenos ir vaikų klegėjimas aplink – čia atkeliauta ir su pačiais mažiausiais šeimų nariais.
Stalų juostoje buvome labai gyva atkarpa! Per tris valandas prie stalo veidai nuolat keitėsi – broliai kunigai, sesės vienuoliai, kurijos institucijų bendradarbiai, apsilankę kelių miesto parapijų atstovai ilgiau ar trumpiau prisėsdavo, mezgėsi nuotaikingi pokalbiai. Ir skanauta vaišių – iš pačios Šventosios Žemės (Izraelio kultūros receptų)! Vaišinome / vaišinomės kava su kardamonu, skanavome humuso, falafelių, pitos etc.
...O visai netoliese, nuo scenos prie Įgulos bažnyčios, skambėjo Ukrainos karo atgarsiai, ukrainiečių poezijos tekstai ir muzika... Dėl to dar brangesnė Dievo dovana atrodė šis taikos laikas, susitikimo džiaugsmas, kuriuo dalijomės su miesto žmonėmis.
Pasibaigus vakarui, gyvai liudyta: „Kaip gera buvo būti (savos!) Kauno Bažnyčios kieme, tiesiog gardžiuotis ir maistu, ir vienas kito šypsena, ir pokalbiu. Ačiū Dievui už Bažnyčią ir jos žmones, ir už vienybę su visomis Kauno miesto bendruomenėmis, organizacijomis.“
Miesto gyventojams gegužės 21 d. vakarą jau nekantriai su jauduliu laukiant pačių didžiausių renginių prie Kauno Santakos, čia buvo atvira ir greta veikianti istorinė miesto šventovė – Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia.
Gal ką nors pats Viešpats tą vakarą čia parsikvietė pabūti ramybės ir maldos valandėlėje prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento, o gal kai kuriuos čia atvijo tik smarkus lietus. Tačiau visi tą vakarą atviruose Dievo namuose rado prieglobstį, giedančią ir šlovinančią seminarijos, parapijų bendruomenę, klausyklose pasitarnauti pasirengusius kunigus. Giedojo pašaukimų sielovados bendradarbiai, seminaristai ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos atstovai.
VI Velykų sekmadienį gegužės 22 d. švenčiant Kauno arkikatedroje, arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Eucharistijoje pakvietė visus melstis už miestą, švenčiantį savo gimtadienį, dėkoti Dievui už Jo dovanotą miesto istoriją, mūsų krikščioniškas šaknis. Šia proga ganytojas pakvietė ir toliau melsti taikos dovanos kenčiančiai Ukrainai.
„Remkimės Dievo malone ir kaskart savęs klauskime: ar Viešpačiui pakanka vietos ne tik bažnyčiose, bet ir mūsų širdyse, mūsų namuose – ar Jam yra vietos prie mūsų darbo ar vakarienės stalo? Ar kurdami bendruomenę, miestą, valstybę remiamės į Jį, kaip į svarbiausią uolą?
Gegužė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos mėnuo. Prašykime gailestingosios Motinos užtarimo, kad visada būtume arti Jėzaus širdies. Prašome užtarimo taip pat Kaunui ir jo žmonėms. Meldžiamės už šį miestą, jo dabartį ir ateitį. Prisimename maldoje jo kūrėjus ir puoselėtojus bei visus čia gyvenusius ir dabar gyvenančius. Uoliai dirbkime Kauno, Lietuvos ir vieni kitų labui“, – sakė arkivyskupas savo homilijoje (visą tekstą kviečiame skaityti čia >>).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
