Nuotraukos – Urtės Šedvilaitės
Pirmieji mėnesio trečiadieniai – gausūs įkvėpimų. Tai laikas atliepti į arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimą melstis kartu. .
Vasario 1 d. šv. Mišiose už jaunimą ir su jaunimu arkivyskupas kvietė pasigarsinti save pačius – šauktis Dievo pagalbos: „Šiandienos Dievo Žodis apie išmėginimus. Neišvengiamai žmogus į juos papuola. Tiesa sakant, tie išmėginimai yra dalis mūsų augimo, per juos mes stiprėjame. Išmėginimas – gyvenimo pedagogikos dalis, mokanti mus kantrybės, susivaldymo ir, aišku, ištikimybės Viešpačiui. Jis tokiu būdu mums primena, kad esame tik žmonės, ne dievai. Ir ne viskas mūsų kontroliuojama. Todėl šaukimės Dievo pagalbos.“
Gera pagarsinti ir padėką šv. Mišiose tarnavusiems Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijos jaunuoliams, katechetams ir klebonui kunigui Emiliui Vasiliauskui. Brangu vienytis Kristuje.
Po šv. Mišių mūsų draugų namuose, Jono Pauliaus II piligrimų centre, buvo pasimatymų laikas. Arkivyskupas kadais pasidalijo dažniausiais klausimais, kuriuos jam užduoda jauni žmonės. O mes į svečius pasikvietėme Žaną Talandį ir leidomės į atsakymų paieškas. Mūsų svečias Dievą sutiko kalėjimo kameroje, o dabar iš priklausomybių liūno traukia kitus. Todėl Žano klausėme: „Kodėl egzistuoja kančia?“
Žanas kalbėjo: „Atsigręži į Mato evangeliją, į tą pamokslą nuo kalno, ir matai: ten palaiminimai, visai ne kančia. Nėra pinigų, bet, sako, palaimintas esi. Spjaudo ant tavęs – palaimintas esi. Persekioja tave – palaimintas esi. O jeigu būsi nukankintas dėl Jo vardo, tai ateisi su Juo teisti pasaulio! Gal kas nors norėtumėte taip? Aš tai ne, nes man įdomesnė mano kančia... Ačiū ne, labai jau daug reikalų stovėti po Dievo vėliava.“
Kitas susitikimas kovo 1 d., o po šv. Mišių kartu su Gabrieliumi E. Klimenka OP narpliosime klausimą „Kodėl krikščionybė, o ne kita religija?“
Monika Žydeliūnaitė,
Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras
