Prieš arkivyskupijos globėjo gimtadienį, kurį švenčiame birželio 24-ąją, miestą, jo gyventoją – per muziką ar paveikslą, žodį ar liudijimą, šlovinimą ar tylią maldą – kalbino Misijų savaitės susitikimai.
Atvykusieji misionieriai iš JAV bei Švedijos, Kauno arkivyskupijos kurija, Misijų mokykla, misijų bendruomenė „Gyvybės medis“, tėvai redemptoristai – tai komanda, susitikimuose atvira širdimi sutinkanti kiekvieną, kuris užsuka į renginius miesto erdvėse – duris šiam projektui atvėrusiose senamiesčio kavinėse, restoranuose, taip pat arkikatedroje ir Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčioje bei arkivyskupijos kiemelyje (greta istorinių Kunigų seminarijos pastatų komplekso bei garsiosios Kauno Santakos), kuris jau dešimtus metus atveria vartus ir suskamba šią birželio savaitę link Joninių.
Birželio 22 d. susitikimus tęsė viena iš atvykusių misionierių – menininkė Ilona Wetterud. Ji kasdien apie savo „kitokią“ parodą „Iš tamsos į Šviesą“ pasakojo į arkikatedrą užsukantiems praeiviams, o tą ketvirtadienio vakarą su kauniečiais susitiko kavinėje „Šokoladinė“.
Ir šis susitikimas buvo liudijimo laikas, kaip jokių meno studijų nebaigusi dailininkė pagaliau įgyvendino svajonę – ėmėsi tapybos, pradėjo rašyti knygas.
„Ir už viską – didžiausia padėka Dievui, kuris mane surado. Be Jo nebūtų nieko“, – tvirtai kalbėjo Ilona W. susitikime apie galią grožio, kuris, pasak jos, negali išeiti iš žmogaus – jis ateina iš Dievo, kai šviesa nugali tamsą, kai Dievas nuvalo tai, kas mūsų gyvenime tampa sugadinta, kai mes „įsišaknijame“ Jame vis tvirčiau.
„Ateis diena, kai šis medis neš gražius vaisius“, – dalijosi menininkė, rodydama šį ir kitus savo darbus, ir vis kalbėdama apie padėką Dievui – pasak Ilonos W., dėkojimas yra tai, kas atidaro dangų.
Po šio susitikimo kauniečius džiugino klasikinės muzikos vakaras su dainininku Osvaldu Petraška. O vakaras su šlovinimu tęsėsi Pranciškonų bažnyčioje.
Birželio 23-iąją Misijų erdve tapo beveik visa Rotušės aikštė, nes numatytasis susitikimas apie krikščionis ir knygas vyko restorane „Antis rūsy“, kuris vasarą veikia šioje aikštėje po atviru dangumi. Vakaro svečias buvo kunigas Artūras Kazlauskas, gerai pažįstamas kauniečiams, tad sulaukęs jų dėmesio ir šįkart.
Ką krikščioniui skaityti? Kokias knygas įsimesti į vasaros atostogų kuprinę? – šiuos ir panašius klausimus su kunigu Artūru gvildeno jį kalbinusi Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, šių Misijų įkvėpėja ir pagrindinė koordinatorė Kauno arkivyskupijoje jau 10 metų.
„Svarbu skaityti knygas, nors dabar skaitymas yra iššūkis“, – atkreipė dėmesį kunigas Artūras, į susitikimą atėjęs su krūvele knygų ir sakęs, jog tik dabar įvaldęs jaunimo naujažodį „skrolinti“. Jam brangiausia liko „popierinė“ knyga, o skaitymas sukelia su niekuo nepalyginamą emociją.
„Tačiau būčiau ne kunigas, jei nepasakyčiau apie Bibliją“, – šmaikštavo ir visai rimtai kalbėjo kun. Kazlauskas, atkreipdamas dėmesį į paradoksą, jog Biblija nebūdavo skaitoma pačioje... bažnyčioje (ar tik Mišių pabaigoje). Ir tik Vatikano II Susirinkimas ėmėsi žygių kuo plačiau atverti žmonėms Šventojo Rašto turtus.
„Šventąjį Raštą reikia ne turėti, o skaityti“, – sakė Rotušės aikštėje miestiečiams kunigas Artūras, pabrėždamas, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas gyvenime, kai jis yra skaitomas.
Pokalbyje pasidalyta knygų rekomendacijomis ir, be kita, paraginimu, jog kiekvieno krikščionio maldoje turėtų būti skaitoma, lengvai prieinama dabar Valandų liturgijos malda, kurią anksčiau melsdavosi tik kunigai – už save ir už savo žmones.
Iš Rotušės aikštės vėliau misijos persikėlė į Papilio g. 3 kiemelį, kur surengtas paskutinis susitikimas su misionieriais svečiais vakare „Apsivilkti gailestingumu“. Šv. Jono Gimimo išvakarėse įprastai pasibaigianti Misijų savaitė maldos vakare jau pradėjo dėkojimą už nuostabų mūsų arkivyskupijos dangiškąjį globėją, kuris tiesė kelius žmonių širdyse ateinančiam Kristui, rodo pavyzdį ir šiandien su šia žinia patiems eiti prie jų.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Katalikų medijų centro parengtus vaizdo įrašus žr. čia :
