Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Carito
Trečiadienio maldos vakaras gruodžio 11 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo rengiamas kartu su Kauno arkivyskupijos Caritu ir su malda už Humanitarinės pagalbos programos bendradarbius bei Ukrainą, kuri tebėra Carito ir kitų jos kančios nepamirštančių žmonių širdyje. Arkikatedroje šį vakarą taip pat tęsėsi Advento rekolekcijos „Džiaugsminga viltis“ su tėvais redemptoristais.
Malda už karą kenčiančius ir jiems gelbstinčius
Į vakaro maldą Carito kvietimu susirinko Humanitarinės pagalbos programos darbuotojai, savanoriai bei ukrainiečiai, kurie rado prieglobstį ir priėmimą mūsų šalyje, o dabar jau ir patys padeda savo tautiečiams.
Vakaro šv. Mišioms vadovavo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, koncelebravo arkivyskupijos Carito kapelionas kunigas Mantas Šideikis, tėvai redemptoristai bei kiti kunigai. Patarnavo jaunieji seminaristai.
Šio adventinio meto homilijoje vysk. S. Bužauskas drąsino artintis prie Viešpats. Prie Jo gali ateiti visi, nes Dievas yra visiems, visose situacijoje. Jis beldžiasi į kiekvieną širdį. Ir trokšta žmogaus ištarto „taip“, jo maldos, jo kreipimosi. Ukrainoje, sakoma, vykstant karui žmonės karščiau ir nuoširdžiau meldžiasi. Maldoje kreipiamės į Dievą – ramybės, meilės, šviesos šaltinį. Malda visada išeina į gera tam, kuris laikosi Dievo.
Visuotinę maldą skaitė Humanitarinės pagalbos savanorės – lietuvė ir ukrainietė. Ši savo gimtąja kalba išsakė maldavimą – kad Dievas siųstų savo globą karo paliestiems Ukrainos žmonėms, duotų išminties pasiekti teisingą taiką.
Greta Kauno arkikatedros vakarais senamiesčio gatve nusitiesė šventinio traukinuko maršrutas (miesto dovana), kuriuo linksmai pakeliauja kauniečių vaikai. Dėkojame Dievui, kad jie nepatiria karo baisumų, gali džiaugtis! To paties trokšta ir Ukrainos vaikai. Keletas jų atnašų procesijoje atnešė savo rašytus ir pieštus maldavimus – ir už pamiltą Lietuvą, kur jie su šeimomis galėjo prisiglausti.
Rekolekcijų apmąstymai
Prieš šv. Mišias šią gruodžio 11-ąją buvo tęsiamos Advento rekolekcijos, o klausytojams arkikatedroje bei prisijungusiems per transliacijas pristatė tėvas redemptoristas Peteris Hertelis. Apmąstymo centre buvo Jėzaus palyginimas apie dešimt mergaičių (iš Evangelijos pagal Matą, 25, 1–13).
T. P. Hertelis pasidalijo mintimis, ką iš tikrųjų reiškia būti pasirengusiems Jėzaus atėjimui, kuris laukia laikų pabaigoje. Visos mergaitės – ir paikosios, ir protingosios – šiame palyginime buvo tikinčios ir pakviestos į vestuves. Vis dėlto penkios iš jų liko už durų Jaunikio nepakviestos.
„Tokia gyvenimo išmintis: būti ten, kur turime būti“, – be kita, sakė t. Hertelis, pabrėždamas: kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo dvasinę būseną. Ar esame pasiruošę savo žibintus?
---
Gruodžio 6 d. pirmąją adventinę konferenciją vedęs t. Rastislavas Dluhý, be kita, atkreipė dėmesį į metą, kurį gyvename. Dievui visada yra dabar: dabar yra malonės, atsivertimo ir gailestingumo laikas. Dabar mums išmuša išgelbėjimo valanda. Ne rytoj!
„Dievas kreipiasi į tave labai asmeniškai. Jis be galo džiaugiasi, sulaukęs greito ir ryžtingo atsakymo“, – sakė t. Rastislavas, primindamas ir artėjantį Jubiliejų kaip laiką, kurį Dievas „apvaisins“ savo malone, kuriame atgaivins viltį – kiekvienam ir visai Bažnyčiai.
Baigiamosios rekolekcijos „Džiaugsminga viltis“ Kauno arkikatedroje – gruodžio 18 d. su kun. Luko Michalovičiaus CSsR konferencija „Tu išaukštinai tą tautą, suteikei jai didį džiaugsmą“ (Iz 9, 2 ).
12 11 d. Konferencijos įrašas (nuo 37 iki 58 min.)
12 06 d. Konferencijos įrašas (nuo 28 iki 38 min.)