Nuotraukos – Agnietės Čisler
Šeimų ir vaikų klegesys, jų malda ir džiaugsmas rugsėjo 13-osios vidudienį pripildė Šiluvos aikštę. Joje pagrindinėms iškilmėms tradiciškai telkė Rožinis, o kartu su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu jį apmąstė ypatingas atlaidų svečias, antrą kartą atvykstantis švęsti Mergelės Marijos Gimimo Lietuvoje, apaštalinis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.
Viešpats dovanojo jam šiltą ir ramų maldos metą Šiluvoje, o mums brangus buvo jo žodis ir malda, nes mūsų tautietis arkivyskupas jau ketvirtus metus, nepasitraukdamas, kaip Šventojo Tėvo pasiuntinys, neša karo kančios kryžių drauge su mūsų broliais ir sesėmis Ukrainoje.
Šios dienos susitikimo džiaugsmą ir dėkingumą be žodžių išreiškė ne kartą aikštėje nuvilniję žmonių plojimai, kai arkivyskupas K. Kėvalas Eucharistijos pradžioje džiugiai linkėjo, kad maldoje atsivertų širdys, kaip Šiluvoje kitados atsivėrė dangus, ir pristatė liturgijos vadovą arkivyskupą V. Kulboką, koncelebruojančius kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, vyskupus Eugenijų Bartulį, Saulių Bužauską, Joną Kaunecką, kunigus, ypač tarnaujančius šeimų sielovadai, diakonus Darių Chmieliauską, Mantą Milerį, Arūną Raudonių, giedantį jaunimą – Jono Pauliaus II piligrimų centro chorą, vadovaujamą Almanto Gaižausko.
Buvo pasveikintos ir jungtinės šeimų sielovados pajėgos – vyskupijų, dekanatų, parapijų šeimos centrų darbuotojai ir savanoriai, sužadėtinių rengėjai, šeimų judėjimai, bendruomenės.
Šiluva, svetinga šventovė visų kraštų piligrimams, tądien buvo aplankyta ir svetur gyvenančių mūsų tautiečių, ir latvių bei lenkų (jie šventė ir atskiras šv. Mišias). Vidudienio Eucharistijoje dalyvavo Rygos Sopulingosios Dievo Motinos ir Šv. Alberto bažnyčių, Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios maldininkai.
Ir, žinoma, gausybė Lietuvos žmonių – iš Šilutės, Garliavos, Lentvario, Elektrėnų, Vilniaus ir iš nesuskaičiuojamai daug kitų vietovių. Atvykstantys grupėmis registruojami Šiluvos piligrimų centre, jų piligrimystė čia dokumentuojama, o patys atvykstantieji gali gauti antspaudą Jubiliejaus metų piligrimo pase savo asmeninei ar šeimos piligrimystės istorijai pažymėti.
„Vargingai skelbiame Dievą“, – šia mintimi ir atsiprašymu arkivyskupas V. Kulbokas pakvietė į Gailesčio aktą Eucharistijoje, o vėliau tai išplėtojo tądien minėto šv. Jono Auksaburnio ištara: galėtume sakyti, kokie mes nuostabūs krikščionys, jei nebūtų šimtus kartų daugiau žmonių stadionuose, kurie neatėjo, neatsivedėme jų kartu su mumis melstis...
Prieš šį varganumą arkivyskupas V. Kulbokas savo homilijoje iškėlė Dievo išmintį, linkėjo jos ieškoti sprendžiant savo darbų, vaikų auginimo, visas kitas gyvenimo problemas – užduodant Dievui pačius sunkiausius klausimus ir ieškant Jo šviesos.
„Jeigu maldos reikėjo Jėzui, tuo labiau mums reikia jos“, – be to, sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, kaip Evangelijoje pagal Luką pasakojama apie Jėzų, pasilikusį nuo tėvų šventykloje maldai. Pasak ganytojo, šeima negali išsilaikyti be maldos. Kartu švenčiama liturgija persikelia į šeimų gyvenimą, moko „gyvenimo liturgijos“, dovanojimo, santykių auginimo.
Homilijos mintimi, tada įgyvendinsime šv. Mišių tikslą, kai mokėsime elgtis vienas su kitu, kai žodžiai, sakomi vieni kitiems, bus šventi. Bus šventos mūsų mintys vienas kito akivaizdoje. Šventas bus kiekvienas mūsų veiksmas. Kaip liturgijoje...
„Malda yra galingesnė už bet kokį atominį ginklą“, – tvirtai sakė arkivyskupas V. Kulbokas, pabrėždamas, jog ir visa Europos istorija yra nulydėta maldomis. Laikotarpiu, kai XVII a. Europos valdovai sakė: aš bijau, nemoku (ginant Vieną Austrijoje), kuklaus vienuolio malda ir patarimas viską išgelbėjo (nuo tada, 1683 metų, švenčiame Mergelės Marijos Vardo šventę).
„Toks yra mūsų gyvenimo tikslas – kad tikėjimas ir malda įsikūnytų į mūsų konkretų gyvenimą, į tą, kuriame mes neturime jėgų, atrodome beviltiškai, bet per mūsų tikėjimą, maldą tampame visos žmonijos kelrodžiais“, – sakė arkivysk. V. Kulbokas, užbaigdamas maldavimu, kad Marija padėtų krikščionims Lietuvoje, Ukrainoje, pasaulyje būti ryžtingiems ir tikriems. .
Po homilijos įvairaus amžiaus sutuoktiniai, buvę aikštėje, atsiliepė į pakvietimą atlikti jautrų gestą – atnaujinti santuokinius pasižadėjimus, padėkoti gyvenimo bendrakeleiviui(-ei) ir eiti toliau liudyti ištikimos meilės.
Atnašų procesijoje, kartu su duona ir vynu, tėvai su vaikais nešė vaišių atnašas, skirtas šeimų agapei, į kurią pakvietė Kauno arkivyskupijos Šeimos centras.
----
Abi savaitgalio dienas Kauno klinikų Kraujo centro donorystės akcijos palapinėje Šiluvoje atlaidų maldininkai turi galimybę atlikti praktinį meilės darbą savo artimui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
