Nuotraukos – organizatorių
Lapkričio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų Teologijos fakultete Kaune mokslinėje konferencijoje buvo paminėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kankinystės 70-metis. Ta proga viena iš fakulteto auditorijų pavadinta buvusios studentės Adelės Dirsytės vardu.
Sveikindamas visus susirinkusiuosius, fakulteto dekanas diakonas doc. dr. Benas Ulevičius priminė, kad Adelė Dirsytė tuometinio Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakultete 1928–1932 metais studijavo germanistiką ir lietuvių kalbą. Vėliau, dėl įvairių priežasčių, jai teko daryti studijų pertrauką. Tačiau 1940 metais studijas sėkmingai baigia, tapdama mokytoja.
Kunigas dr. Nerijus Pipiras pažymėjo, kad ši diena svarbi dėl kelių aspektų. Pirmiausia dėl to, kad auditorija dedikuojama ne iškiliems mokslo veikėjams, o studentei, įgytas žinias pritaikiusiai praktikoje, jomis gyvendama; pirmajai universiteto bendruomenės narei, kuriai pradėta ir toliau tęsiama beatifikacijos byla. Antras svarbus momentas, pasak kunigo, yra tas, kad Adelės liudijimas ir šiandien yra ne mokslo metodų apibrėžtas, o konkrečiai grįstas Evangelijos tiesa.
Adelės Dirsytės giminaitei Aušrai Valevičienei atidengus žyminčią lentelę, šią auditoriją ir joje pakabintą dailininko Vaido Šukio sukurtą Dievo tarnaitės paveikslą palaimino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Dailininkas V. Šukys savo feisbuko paskyroje dalijosi mintimis apie tai, kaip buvo tapomas paveikslas: „Kai tapiau Adelės Dirsytės portretą, buvo akimirkų, kai buvo nelengva. Paveikslo jau reikia, o man būtinai kažkodėl lėtai einasi tapyba... O nutapyti norisi gerai, o ne bet kaip! Taigi, vieną rytą nutariau neskubėti, ryte papusryčiavau, išgėriau arbatos, atėjau į studiją, sakau, įsijungsiu džiazo muziką ir bandysiu toliau tapyti. Bet tuo metu pajutau vidinį norą įsijungti „Marijos radiją“, nes rytais paprastai transliuojama laida būna. Įsijungiu, o ten radijo laidoje kalbina dailininkę kuri iliustravo knygą apie Adelę Dirsytę! Taip apsidžiaugiau! Susisiekiau su dailininke ir sulaukiau patarimų, kaip patobulinti portretą Ir visa tai vyko Visų Šventųjų išvakarėse! Tikiu, kad prie to prisidėjo ir pati Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė; juk šventieji, esantys Danguje, mus mato, ir tikiu, jog mūsų reikalai Jiems rūpi ir dar kaip.“
-----
Vėliau didžiojoje auloje vyko šiai progai skirta mokslinė konferencija „Istorinė atmintis tautos gyvasčiai: moterys – vilties nešėjos ir liudytojos“. Sveikindamas jos dalyvius, Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas pabrėžė, kad viltis visada yra transformuojanti, tačiau už ją reikia apsispręsti ir ja gyventi.
Dr. Viktoras Bilotas savo pranešime pateikė įdomių faktų apie lietuves moteris Sibire, pristatydamas ir statistinius duomenis apie tai, kiek XIX–XX amžiuje į Sibirą buvo ištremta moterų.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė pristatė Lietuvos ypatingajame archyve saugomą Adelės Dirsytės bylą, akcentuodama, kad Adelė buvo suimta ne dėl to, kad buvo mokytoja, bet pirmiausia dėl to, kad buvo ateitininkė, uoli katalikė.
Dr. Skaistė Barkutė dalijosi žvilgsniu į Adelės Dirsytės maldaknygę kaip sąžinės tyrimo maldą, o sesuo doc. dr. Daiva Kuzmickaitė MVS kalbėjo apie tai, kuo A. Dirsytės tikėjimo žinia gali būti aktuali ir iškalbinga mums, pažymėdama, jog Adelės balso gulago kančios nenutildė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė pasidalijo mintimis, kaip Adelės maldaknygėje esančios maldos pagelbsti sunkiai sergantiems ar su šiuo pasauliu jau beatsisveikinantiems ligoniams.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė, remdamasi prof. Mindaugo Bloznelio knygoje „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“ publikuotais liudytojų atsiminimais, taip pat negausiais medicininiais duomenimis, kuriuos pavyko gauti iš Adelės tremties Chabarovske ligoninės, trumpai aptarė jos ligos istoriją.
Kunigas lic. Robertas Urbonavičius, aptardamas Adelės Dirsytės straipsnį „Marija ir Ieva“ („Naujoji vaidilutė“, 1935), akcentavo, jog čia atsispindi Bažnyčios mokymas apie Mariją, Marijos ir Ievos priešprieša. Pasak prelegento, to A. Dirsytės piešiamo Marijos paveikslo, kuriame Marija – tai motina, moteris, kultūros nešėja, labai trūksta šiandien.
Galima sakyti, kad šią mintį pratęsė ir vėliau kalbėjusi profesorė Birutė Obelenienė, akcentuodama, jog moteriškumas šiandien yra netekęs savo sakralumo. Kunigas profesorius Andrius Narbekovas savo pranešime svarstė, ar kančia yra pašaukimas, ar pasirinkimas.
Baigiantis konferencijai susirinkusiems buvo pristatytas prieš kelis mėnesius VšĮ Carito leidyklos „Artuma“ išleistas, Danguolės Gervytės RA ir Jūratės Tamošiūnaitės-Karašauskienės parengtas albumas „Adutė“. Sesuo Danguolė Gervytė RA pažymėjo, jog šis albumas neatsako į visus klausimus. Čia paliekama dar daug erdvės tolesniems tyrimams, galbūt – net maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ originalo paieškoms, tačiau Adelė Dirsytė čia prabyla visiems suprantama ir aktualia kalba, tiesiog būdama ir mokydama Evangelijos šiandienį pasaulį.
Beatifikacijos bylos postulatorius kunigas dr. Andrius Končius trumpai pristatė beatifikacijos bylos eigą, jos dabartinę situaciją.
Kunigas dr. Nerijus Pipiras
