Kardinolo Stanisławo Dziwiszo ir arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ spaudos konferencija (2013 05 05)
Gegužės 5-osios rytą ypatingasis popiežiaus pasiuntinys 600 m. Kauno arkikatedros jubiliejaus iškilmėse kardinolas Stanisławas Dziwiszas ir arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius Kauno kurijoje susitiko su žurnalistais. Į spaudos konferenciją ganytojai atėjo prieš tai garbiojo svečio pageidavimu aplankę Jono Pauliaus II paminklą Santakoje, įamžinusį 1993 m. daugiatūkstantinei miniai pal. Jono Pauliaus II čia aukotas šv. Mišias.
„Labai džiaugiamės šiuo jubiliejumi, ruošėmės jam“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog jis sutampa su Žemaičių Krikšto jubiliejumi – džiaugiamės, kad kartu švenčiame su visa Žemaitija didį, garbingą jubiliejų. Senutėlė katedra Kaune jau stovėjo ir joje jau meldėsi pasikrikštijusieji lietuviai, o žemaičiai tuomet rengėsi priimti Krikštą. Arkivyskupas su dėkingumu paminėjo popiežių emeritą Benediktą XVI, kuris vienu paskutiniųjų savo dekretų paskyrė ypatingąjį pasiuntinį į šias iškilmes, ir popiežių Pranciškų, palydėjusį kard. Stanisławą Dziwiszą savo laišku. Šios iškilmės, sakė ganytojas, – tai proga pažvelgti į savo krikščioniškosios istorijos kelią ir pamąstyti, kaip atnaujinti tikėjimą šiandien.
„Šis mano buvimas Lietuvoje yra nuostabiausias prisiminimas kelionės čia prieš 20 metų, – sakė kard. Stanisławas Dziwiszas, iš pradžių lietuviškai pasveikinęs konferencijos dalyvius ir šiltai prisiminęs, jog dar popiežius Jonas Paulius II jį pamokęs vykstant į Lietuvą būtinai pramokti lietuviškai, nes lietuviai ypač brangina savo kalbą ir istoriją. – Esu liudininkas, kaip giliai popiežius Jonas Paulius II išgyveno šį vizitą Baltijos šalyse. Jis niekada nesusitaikė su Lietuvos pavergimu, tikėjo nepriklausoma ateitimi.“
Kalbėdamas apie švenčiamą arkikatedros jubiliejų, Šventojo Tėvo pasiuntinys pabrėžė katedros svarbą – iš čia išplaukia tikėjimo mokymas ir skelbimas; tai Dievo ir žmonių namai, Dievo ir žmonių susitikimo vieta.
„Prie katedros Lietuva visada buvo laisva, dėl to esame dėkingi Apvaizdai už jos 600 metų jubiliejų“, – sakė garbingasis svečias, išreikšdamas dėkingumą popiežiui už siuntimą ir arkivyskupui už pakvietimą bei priėmimą.
Atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus ir kalbėdamas apie juos dominantį Bažnyčios vaidmenį gerinant lietuvių ir lenkų santykius, prisiminus, jog ir pačiam Jonui Pauliui II tai itin rūpėjo, kard. Stanisławas Dziwiszas sakė, jog Bažnyčia niekada nėra pasidalijusi, ji stengiasi palaikyti vienybę – tai paties Jėzaus Kristaus troškimas. Ypač sunkiais sovietiniais metais Bažnyčia Lenkijoje visada stengėsi paremti Bažnyčią Lietuvoje. Ir šiandien Lietuvai reikia Lenkijos paramos tarp Vakarų valstybių, atsilaikyti prieš Rytų įtaką, o Lenkijai irgi reikia gerų kaimynų. Arkivyskupas S. Tamkevičius pridūrė, jog tokie geri santykiai, kurie yra tarp Lenkijos ir Lietuvos Bažnyčių, galėtų būti pavyzdys ir valstybių vadovams. Dvišaliais santykiais rūpinasi prie LVK Ryšių su Lenkijos Vyskupų konferencija taryba.
Į klausimą apie Jono Pauliaus II pradėtą evangelizacijos misiją pokomunistinėse šalyse, kad jos rodytų gerą pavyzdį kitoms Vakarų Europos šalims, kardinolas sakė, jog moralės dalykų srityje jaučiamas stiprus spaudimas iš Vakarų šalių, kur kartais teigiama, jog laisvės yra per mažai... jeigu gerbiama gyvybė, nedaromi abortai ir pan. Lenkija nepasiduoda spaudimui įteisinti, pvz., homoseksualų santuokas, nors kitose šalyse tai vyksta – tiesiog skandalingu, sveiku protu nesuvokiamu kardinolas pavadino neseną Prancūzijos sprendimą įteisinti vienalytes santuokas bei leidimą joms įsivaikinti. Pasak kard. S. Dziwiszo, tai ne vien tikėjimo, bet natūralios prigimties klausimai, todėl žmogus, net ir netikintis, turi laikytis to, kas įrašyta jo prigimtyje.
Paklaustas apie dovanojamą Kauno katedrai pal. Jono Pauliaus II relikviją, relikvijų gerbimą, kard. S Dziwiszas sakė, jog visas pasaulis nori ją turėti. Relikvijos buvo gausiai paplitusios pirmaisiais krikščionybės amžiais. Šventieji savo gyvenimu stengėsi atspindėti Dievo šventumą, tad gerbdami relikvijas atiduodame garbę pačiam Dievui. Popiežiaus pasiuntinys patvirtino, jog yra daug liudijimų apie Jono Pauliaus II šventumą. Jau po pasikėsinimo į jo gyvybę gydytojai išsaugojo kraujo iš peršautų drabužių, nujausdami, jog tai būta neeilinio žmogaus. Rengiantis beatifikacijai Benedikto XVI sprendimu relikvijoms nebuvo imtos kūno dalys. Gydytojų dėka turimos ir gerbiamos kraujo relikvijos (paimtos popiežiaus mirties dieną).
Kaip šio didžios asmenybės atminimo ženklą, kard. S Dziwiszas pranešė dovanojantis arkikatedrai Jono Pauliaus II Kaune dėvėtą mocetą. Svečias paragino visuose reikaluose kreiptis į Viešpatį galingo užtarėjo – palaimintojo Jono Pauliaus II užtarimu.
Užbaigdamas konferenciją arkivyskupas S. Tamkevičius padėkojo už brangią šių relikvijų dovaną, pasidalydamas ketinimais Kaune Jono Pauliaus II atminimą įamžinti įsteigiant jo vardo parapiją ir pastatant jo titulo bažnyčią.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
