Per Sekmines meldžiamės, kad Šventoji Dvasia uždegtų mūsų širdyse savo meilės ugnį ir atnaujintų mus panašiai, kaip atnaujino Jėzaus mokinius per pirmąsias Sekmines.
Nesunku įsivaizduoti, kaip jautėsi Jėzaus mokiniai po jų Mokytojo įžengimo į dangų. Jėzus liepė jiems eiti į visą pasaulį, skelbti Evangeliją ir krikštyti įtikėjusius, o pats žengė į dangų. Šis siuntimas aiškiai viršijo mokinių jėgas. Svarbiausia, kad šalia jų nebuvo Mokytojo, į kurį anksčiau galėdavo atsiremti ir prašyti patarimo bei pagalbos. Tačiau Jėzus, prieš žengdamas į dangų, buvo pažadėjęs atsiųsti Ramintoją – Šventąją Dvasią, kuri mokiniams turėjo priminti visa, ko Jėzus buvo mokęs, ir stiprinti, kad galėtų būti geri jo liudytojai.
Apaštalų darbų knygoje išsamiai aprašomas Sekminių stebuklas. Vienuolika mokinių su Marija meldėsi ir laukė Jėzaus pažado: „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų stiprus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 2–4).
Nuo dabar Jėzaus mokiniai nebus bailūs ir nežinantys, ką veikti. Jie drąsiai eis į pasaulį, skelbs nukryžiuotą ir prisikėlusį Kristų, o įtikėjusius krikštys ir burs į bendruomenę, kurią vadiname Bažnyčia. Apaštalas Petras jau pirmąją Sekminių dieną pakrikštijo tris tūkstančius vyrų.
Be jokios abejonės, mes esame kur kas geresnėje padėtyje, nei anuomet Kristaus mokiniai. Jų buvo tik vienuolika. Šiandien mūsų, katalikų, naujausiais statistikos duomenimis, per milijardą du šimtus milijonų. Bažnyčia nuėjo ilgą kelią ir yra nepaprastai išaugusi, tačiau šiandienė padėtis nėra lengva. Bažnyčia auga Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje, bet Europoje tikinčiųjų skaičius mažėja. Ir ne dėl to, kad Europos gyventojai yra protingesni už kitus, bet kad yra daug moralinio pakrikimo. Europoje rėksmingai ginamos gėjų ir lesbiečių „santuokos“, primygtinai peršama gender ideologija, leidžianti žmogui nebūti tuo, ką davė Dievas, bet pačiam nuspręsti, kas jis yra – vyras ar moteris. Europoje daug kalbama tik apie pinigus, o tradicinės vertybės – pagarba gyvybei, santuokos pagrindu kuriamai šeimai – stumiamos į getą. Tačiau visa tai neturi žadinti pesimistinių nuotaikų, nes esame tik įrankiai Šventosios Dvasios projekte.
Popiežius Pranciškus apie Šventosios Dvasios veikimą mumyse taip kalba: „Šventoji Dvasia atneša į mūsų širdis paties Dievo gyvenimą, tikrų Jo vaikų gyvenimą, pasitikėjimą, laisvę, atramą Dievo gailestingume, naują žvilgsnį į kitus, kuriuos regime kaip brolius ir seseris, vertus pagarbos ir meilės. Šventoji Dvasia mus moko žvelgti Kristaus akimis ir gyventi bei suprasti gyvenimą taip, kaip jį gyveno ir suprato Kristus.“
Kaip šiandien reikia mums mokytis žvelgti į žmones Jėzaus akimis. Broliškumo ir pagarbos vieni kitiems neišmoksime iš kino filmų ar interneto, ir mūsų širdžių neperkeis jokie socialiniai darbuotojai. Visa tai galime gauti, leisdami mumyse veikti Šventajai Dvasiai.
Prieš kelias dienas Kanadoje mirė vienas nuostabiai geras ir veiklus lietuvis Vincas Kolyčius. Jis gimė ir augo katalikiškoje šeimoje, bet, tikriausiai, šiandien apie jį mažiausiai kalbėtume, jei ne Šventosios Dvasios veikimas, perkeitęs šio vyro širdį. Būdamas jau penkiasdešimties metų, jis gavo didelę malonę – Šventosios Dvasios krikštą. Nuo tada jo gyvenimas pasikeitė iš pagrindų. Kanadoje organizavo vyrus ir moteris ne tik maldai, bet ir meilės darbams. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Kanadoje rinko pinigus, kasmet atvažiuodavo ir rėmė visas geras iniciatyvas. Stebint iš šalies, atrodė, tarsi kažkokia jėga jį vertė daryti gerus darbus ir padėjo išlikti pilnam optimizmo. Ta jėga buvo akivaizdus Šventosios Dvasios veikimas. Panašų veikimą matome visų šventų žmonių gyvenime.
Šventoji Dvasia panašiai galingai gali veikti kiekviename iš mūsų, tik reikia leisti jai veikti. Šventoji Dvasia nori silpnam žmogui padėti, tik šis turi norėti tos pagalbos. Todėl mums nereikia gąsdintis, kad dabartinė mirties kultūra ir marksizmu alsuojantys Europos valdininkai sugriaus tai, ką krikščionys, Dievo padedami, sukūrė per du tūkstančius metų. Blogis visuomet ateina su dideliu triukšmu, bet yra iš anksto pasmerktas žlugti. Mes turime ramiai eiti į priekį, nes Jėzus yra pažadėjęs, kad Jo siųstas Globėjas – Šventoji Dvasia – bus su mumis. Tik turime pasitikėti ne tiek savo jėgomis bei išmintimi, bet remtis į Dievo galią, panašiai kaip tai darė pirmieji Kristaus mokiniai, ir padaryti visa, kas priklauso nuo mūsų pačių.
Tepažadina Šventoji Dvasia ne tik mūsų norą būti drąsiais ir gerais katalikais, bet ir ryžtą nepasiduoti aplink tvyrančiam pesimizmui, kurti šviesų asmeninį ir laisvos Lietuvos gyvenimą.
