Lapkričio 3 dieną, 14 val., šv. Mišiose Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos (Ukmergės dekanatas) bažnyčioje buvo meldžiamasi už ilgametį parapijos kleboną, šiuo metu altaristą mons. jubil. Joną VOVERĮ, dėkojant Viešpačiui už 100 jo amžiaus metų jubiliejų, iš kurių jau 75-ti gyvenimo metai yra pašvęsti kunigo tarnystei (1939 m. kunigu jį įšventino arkivyskupas Juozas Skvireckas – pirmasis Kauno arkivyskupas metropolitas). 2005 metais kun. J. Voveriui suteiktas monsinjoro (Popiežiaus rūmų kapeliono) titulas.
Šitokio garbingo amžiaus jubiliejaus sulaukęs vyriausias amžiumi arkivyskupijos dvasininkas nuo 1970-ųjų tarnauja Taujėnuose, yra šio krašto žmonių labai gerbiamas, vadinamas tiesiog Tėveliuku. „Tokio uolaus ir taip mylinčio savo parapijiečius kunigo reikia paieškoti. Visur matėsi rūpestingo klebono ranka ir labai šilti jo santykiai su savo parapijiečiais“, – po parapijos vizitacijos yra sakęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Kunigo Jono Voverio meilės žmonėms neužgesino, o veikiau dar labiau subrandino išgyventa Sibiro tremtis, į kurią kaip pats liudija, po suėmimo 1948-aisiais 10-čiai metų buvo ištremtas vietoj kito žmogaus, bendravardžio. Kun. Dainius Lukonaitis, buvęs Taujėnų klebonas, šiuo metu tarnaujantis Pal. Jurgio Matulaičio parapijos klebonu Kaune, liudija, jog monsinjoras dėl to niekad nesigailėjo ir džiaugėsi galėjęs išgelbėti kitą žmogų. „Kaip gerai, kad mane suėmė, tai tą žmogų pridengiau“, – ne kartą yra sakęs Tėveliukas. Jam buvo skirta 10 metų ištrėmimo bausmė už neva vykdytą agitaciją, kurios metu ragino melstis už parapijos žemėje palaidotus mirusiuosius (taigi – ir už partizanus).
Kun. D. Lukonaitis, kelerius metus ypač artimai talkinęs jam tuomet, kai dėl sveikatos mons. Jonas Voveris nebegalėjęs atlikti visų sielovadinių patarnavimų, pasakojo, jog akių šviesos nebetekusiam dvasininkui sunku atpažinti savo lankytojus, tačiau dar ir dabar jį lankančiais gyvai domisi, pasirūpina, kad nė vienas neišeitų iš klebonijos nepavaišintas. Sutikti parapijos žmonės visada teiraujasi, kaip Tėveliukas gyvena – jis yra užsitarnavęs didžiulę žmonių pagarbą, pelnęs tauriausio Taujėnų žmogaus titulą. „Mons. J. Voveris ir šiandien liudija tikėjimą ir savo negalia, būdamas tokio garbingo Dievo duoto amžiaus“, – sakė kun. D. Lukonaitis.
Mons. J. Voveris buvo ir rašto, knygos žmogus – išleido net 11 knygų, tarp jų ypač svarbios katechetinės literatūros vaikams, religinės poezijos. Jis pats daug metų dėstė tikybą mokykloje, kai labai trūko tikybos mokytojų. Parapijoje buvo leidžiamas jo pradėtas ir redaguotas laikraštis „Tėviškėlė“, kuris vėliau išaugo į Taujėnų bendruomenės laikraštį. Žmones patraukdavo ir mons. J. Voverio pamokslai. Jų mintis jis mėgdavęs paremti didžių, šviesių asmenybių gyvenimo pavyzdžiais.
Kun. Dainius Lukonaitis mini itin gilią mons. J. Voverio pagarbą kitam žmogui. Ilgai klebonavęs ir tapęs altaristu, visus reikalus mielai atidavė naujam klebonui. Nuoširdžiai globojo daug realių artimo meilės darbų nuveikiantį parapijos Marijos legioną, karitiečius.
Taujėniškis, šiuo metu pal. Jurgio Matulaičio parapijos vikaras kun. Darius Vasiliauskas prisiminė, jog mons. J. Voveris visada būdavo su šypsena, mandagus, su visais maloniai sveikindamasis kilstelėdavo kepurę. Jaunasis kunigas šiandien neabejoja, kad mons. Jono Voverio malda, ypač už pašaukimus į dvasinį luomą, šviesus tėvelio kunigiškosios tarnystės pavyzdys atvedė ir jį patį, ir kitus ankstesnius šio krašto seminaristus į seminariją, paskatino rinktis kunigo kelią.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
