Mieli Bičiuliai,
noriu tarti trumpą žodį, baigiantis šiai Eucharistijai, kuri mus surinko prie altoriaus – o altorius yra pats Kristus – švęsti jūsų labai mylimo Ganytojo Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus 75 metų jubiliejaus.
Kaip žinome, Eucharistijos centre yra Jėzus Kristus, „Gerasis Ganytojas“, kuris už savo avis atiduoda gyvybę. Ir todėl taip gražu, kad šiandienės Eucharistijos centre, po Jėzaus Kristaus, yra Arkivyskupas Tamkevičius, o jame tiesiog savaime su džiaugsmu galime atpažinti Vyskupą, kuris padaro regimą mūsų tarpe esantį Jėzų, Gerąjį Ganytoją, ir leidžia prisiliesti prie jo.
Ačiū Tau, Viešpatie už dovaną, kurią mums suteikei Vyskupo Tamkevičiaus asmenyje. Ir ačiū Jums, Ekscelencija, kad niekada nepavargote kasdien imti į rankas gerojo ganytojo lazdą ir keliauti kartu su savo tikinčiaisiais.
Norėčiau trumpai iškelti dvi mintis iš daugybės Arkivysk. Tamkevičiaus, kaip „gerojo ganytojo“ pamokymų. Jis pats jas priminė, pastarosiomis dienomis kalbėdamas spaudai ir radijui. Pirmoji liečia seseles Vienuoles. Jūs Ekscelencija, pripažinote, kad Jūsų dvasiniam brendimui didelę įtaką turėjo „geros seserys vienuolės, kurios buvo ne mažiau svarbios nei kunigai.. Mane nustebino šis autoritetingas pripažinimas labai svarbaus įnašo, kurį Seselės Vienuolės – tos mūsų seserys pasišventusios Dievui ir Bažnyčiai – duoda dvasinio gyvenimo Lietuvoje augimui. Manau, kad tai yra kartu ir kvietimas vis labiau pripažinti ir įvertinti seserų Vienuolių įnašą visose Bažnyčios pastoracijos srityse.
Antroji mintis – tai diagnozė, kurią Jūs pateikėte krizės, arba, kitaip sakant, sunkumų, kuriuos patiriame taip pat ir čia, Lietuvoje, atžvilgiu. Jūs sakėte, kad tai yra „širdies inteligencijos krizė“. O terapija, norint išgydyti šią krizę, – gerai pagalvojus, nėra nei paslaptinga, nei brangiai kainuojanti. Ji slypi mūsų rankose: tereikia prie proto prijungti tikėjimo šviesą ir uždegti širdį tikra meile, ta, kurią mums duoda Kristus. Reikia tikėjimo ir meilės, norint išeiti iš krizės. Baigdami šią Eucharistiją, dar kartą prašykime šių dovanų.
Yra žinoma, kad 75-ojo gimtadienio proga kiekvienas Katalikų Bažnyčios Vyskupas grąžina į Popiežiaus rankas savo vyskupystės mandatą. Jūs, Ekscelencija, tai padarėte gerokai iš anksto.
O kas toliau? Kaip jau esu daręs kitomis progomis, išdrįsiu priminti ir čia vieną Motinos Teresės iš Kalkutos patarimą. Motina Teresė sakydavo kunigams: „Kunige, aukok Šventąsias Mišias taip, tarsi tai būtų pirmosios, vienintelės ir paskutinės tavo aukojamos Mišios.“ Tai labai išmintingas patarimas. Jis kviečia mus pilnutinai išgyventi dabarties momentą ir dabar gerai atilikti mums patikėtą darbą. Žodžiu, gerai daryti gera, būtent taip, kaip nori Dievas, šią akimirką. Pavyzdžiui, kas yra mokytojas, tegul moko taip, tarsi tai būtų pirmoji, vienintelė ir paskutinė jo mokytojavimo diena. Jeigu kas yra ligonis, tegul gerai išgyvena susitikimą su kančia, tarsi tai būtų pirmoji, vienintelė ir paskutinė kančia, kurią jis gali paaukoti.
Arkivyskupas Tamkevičius grąžino į Popiežiaus rankas savo vyskupystės mandatą. Popiežius Pranciškus jam pasakė: „Ir toliau būkite Kauno Ganytoju, kol galėsiu paskirti Jūsų įpėdinį.“. Taigi, mielas Ekscelencija Sigitai Tamkevičiau, ir toliau išgyvenkite savo kaip Vyskupo tarnystę, tarsi tai būtų pirmoji, vienintelė ir paskutinė Jūsų vyskupavimo šioje vyskupijoje diena. Tą patį sakau ir jums, Kauno kunigai ir tikintieji: „Sekite savo Ganytoją, tarsi tai būtų pirmoji jo tarnystės jūsų tarpe diena, kol atvyks jo įpėdinis kitas Arkivyskupas.“
Ir melskimės. Melskimės visi, kad Viešpats siųstų šiai Bažnyčiai, kai Jis panorės, naują išmintingą ir šventą Ganytoją Kauno ir visos Lietuvos tikinčiųjų džiaugsmui.
Tegul Viešpats laimina Jus, arkivyskupe Sigitai Tamkevičiau. Ačiū.
