Arkivyskupijos kurijoje konferencija „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“ paminėtas Vatikano II Susirinkimo dekreto „Inter mirifica“ 50-metis (2013 12 04)
Gruodžio 4 d. minint Vatikano II Susirinkimo Dekreto dėl visuomenės komunikavimo priemonių „Inter mirifica“ 50-metį Kauno arkivyskupijos kurija ir Lietuvos žurnalistų draugija surengė konferenciją „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“.
Į konferenciją kurijos salėje gausiai susirinko įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistų, daugiausia LŽD narių. Juos pasveikinęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog minėtuoju dokumentu prieš 50 metų Bažnyčia pasiuntė pasauliui labai savalaikę žinią: komunikacijos priemonės yra labai svarbios, tik jomis reikia tinkamai naudotis. Ganytojas palinkėjo žurnalistams skleisti gerą žinią, geriau ir tinkamiau išnaudoti komunikacijos priemones, nes, deja, per 20 laisvės metų Lietuvoje turime ir priešingų pavyzdžių. Be kita ko, arkivyskupas pasidžiaugė pastebėjęs objektyvumą ir sugebėjimą perteikti esmę, kuriuos kartais parodo jauni žurnalistai.
Beje, konferencijos dalyviai turbūt pirmieji Lietuvoje viešai pasveikino arkivyskupą Sigitą Tamkevičių su išvakarėse paskelbta žinia, kad LR Seimo nutarimu 2013 metų Laisvės premija skirta būtent jam, kaip pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui ir redaktoriui, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariui, politiniam kaliniui ir tremtiniui. Laisvės premija bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2014 m. Sausio 13-ąją. Žurnalistai pasidžiaugė ir dėkojo arkivyskupui už puikią atsiminimų knygą „Viešpats mano šviesa“.
Vėliau konferencijoje kalbėjusi Stasio Lozoraičio premijos laureatė Vanda Ibianska atkreipė dėmesį į katalikiškų leidinių gausą tarpukario Lietuvoje, kunigų aktyvų dalyvavimą ir paramą jai. Ilgametė „Artumos“ žurnalo redaktorė kėlė klausimą, kaip krikščionišką leidinį padaryti patrauklų skaitytojui, vardijo katalikiškos spaudos negeroves, tarp jų – ir neprofesionalumą. „Mano galva, krikščioniškos vertybės turi būti pateikiamos labai paprastai, bet jokiu būdu nesakau, kad primityviai. Argi galima kalbėti apie Dievo meilę įmantriai? Tai jau būtų jos sumenkinimas“, – sakė V. Ibianska.
Apie krikščioniško dialogo kultūrą žiniasklaidoje kalbėjo VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius. Savo pranešime jis teigė, jog krikščionybės esmė yra bendrystė. O komunikacija, tai yra bendrystė, susitikimas su kitu, – tai ir žiniasklaidos pagrindas, todėl žurnalistai turėtų būti dialogo kultūros visuomenėje entuziastai bei virtuozai.
„Žiniasklaidos pašaukimas – būti tarpininkais tarp visuomenės ir tiesos“, – pabrėžė KTF dekanas. Komunikacijos priemonės, pasak aptariamo Dekreto „Inter mirifica“, yra labai galingos, nes jos gali pasitarnauti žmogaus dvasiai. Tačiau žiniasklaida, būdama galinga priemonė, savo galių neturi naudoti tiesos nutylėjimui, manipuliavimui žmogumi. Ji negali siekti, kad žmogus nebegyventų savo, autentiško gyvenimo, bet būtų pagautas ragavimo, smalsavimo priklausomybės žiniasklaidos erdvėse, ugdytųsi „ragautojo“ mentalitetą.
Konferenciją kartu su LŽD pirmininke Gražina Viktorija Petrošienė moderavęs Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai ir žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas atkreipė kolegų žurnalistų dėmesį į Dekretą „Inter mirifica“ – pirmą viešą tokio pobūdžio Bažnyčios dokumentą, kuris parodė, jog Susirinkimo tėvai matė, kaip sparčiai daugėja žiniasklaidos priemonių ir auga galimybės, ir mąstė, kaip jas geriau panaudoti Gerajai Naujienai skelbti.
„Bažnyčios žodis apie komunikaciją tapo pranašiškas“, – sakė D. Chmieliauskas, atkreipdamas dėmesį, kaip toli savo dokumente žvelgė Susirinkimo tėvai – jų mintis skriejo daug toliau ir giliau, nei jie matė tuomet, prieš 50 metų, pro Vatikano langus, pasiekdama mūsų dienas ir labiausiai atsiskleisdama savo aktualumu šiandien. Susirinkimas šiame dokumente pavartojo žiniasklaidai apibūdinti „visuomenės komunikavimo priemonių“ sąvoką, kalbėdamas apie abipusį – visuomenės ir Bažnyčios – ryšį. Bažnyčia šiuo dokumentu išėjo į dialogą su pasauliu, tik tebėra atviras klausimas: ar plačioji visuomenė ir žiniasklaida visada siekia dialogo su Bažnyčia?
Be kita, D. Chmieliauskas pakvietė žurnalistus domėtis kasmet skelbiama Šventojo Tėvo žinia Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga, paminėdamas ir tai, jog Kauno arkivyskupas šios dienos proga kasmet skiria „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimus keliems žiniasklaidos atstovams už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą savo darbe.
Vėliau diskusijoje kalbėjo konferencijai dalyviai – LŽD valdybos nariai Gražina Viktorija Petrošienė, Vaiva Žukienė, Marytė Kontrimaitė, Kazys Požėra ir kt. Diskusijoje pasidalyta mintimis, jog katalikiškumas plačiosiose žiniasklaidos erdvėse, deja, dar suvokiamas ir neretai pristatomas kaip regresas, krikščioniškojo pagrindo stokoja Žurnalistų etikos kodeksas, krikščioniškąsias vertybes skleidžianti žiniasklaida yra per mažai remiama net ir pačių krikščionių. Žurnalistai domėjosi, kaip jaunoji karta šiandien mokoma komunikuoti, susivokti žiniasklaidos erdvėse, mokytis atskirti joje pasitaikančias manipuliacijas – deja, konstatuota, jog bent mokyklose komunikacijos programos nevykdomos.
Žurnalistai, be kita ko, pasidžiaugė šia konferencija ir paskata susipažinti su Bažnyčios Mokymu, ypač tiesiogiai jiems skiriamu dokumentu, požiūriu į žiniasklaidą, proga pamąstyti apie krikščioniškųjų vertybių sklaidos galimybes, apie gyvesnį dialogą su Bažnyčia, kuri, beje, nestato sienų tarp krikščioniškos ir pasaulietiškos žiniasklaidos ir pabrėžia dialogo pirmenybę.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
