Gegužės 10 d. VDU Didžiojoje salėje vyko katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ surengta Atsinaujinimo diena, pavadinta „Ką Dvasia kalba Bažnyčiai mūsų laikmečio iššūkių akivaizdoje?“ Visą sekmadienį gausūs renginio dalyviai iš įvairų Lietuvos vietų praleido drauge, šlovindami Viešpatį su „Gyvaisiais akmenimis“, švęsdami Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ vadovaujamą sekmadienio Eucharistiją, klausydami dviejų renginio svečių dr. Peterio Williamsono (JAV) bei Gabriele Kuby (Vokietija) konferencijų, dalydamiesi ir diskutuodami darbo grupėse. Per visą renginio laiką atskiroje auditorijoje be perstojo vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
I konferencija: „Palaiminti visi, pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį. Skubėkime, nepavėluokime.“
Pirmąją konferenciją „Žinia iš Apreiškimo Jonui: ką Dvasia kalba Lietuvos Bažnyčiai“ vedęs dr. Peteris Williamsonas išsyk uždegė klausytojus nuoširdžiai pasidalydamas džiaugsmo žinia: Viešpats prisikėlė, Jis nugalėjo mirtį, Jo rankose yra mirties raktai, ir Jis sako: „Nebijokite!“
„Jei nebijome net mirties, ko turėtume bijoti?“ – kalbėjo svečias, vėliau pakviesdamas pažvelgti į apreiškimą Jonui pagal Apreiškimo knygą ir tai, kas buvo pasakyta septynioms Azijos Bažnyčioms, priimti kaip Dievo žodį, paraginimą šiandienos Bažnyčiai, taip pat ir Bažnyčiai Lietuvoje, galvojant apie visos Dievo tautos ateitį. P. Williamsonas aptarė pranašiškąją Apreiškimo knygos simboliką, ženklus, kalbančus apie laikų pabaigą, atkreipė dėmesį, jog Bažnyčios nariai, visi pakrikštytieji, sutvirtinti Šventąja Dvasia, yra paženklinti Jos apsauga prieš tuos baisiuosius dalykus, kaip užkariavimai, galios demonstravimas, mirtis. Bažnyčia, jos nariai, kaip sakė svečias, yra kviečiami garbinti Dievą, skelbti ir liudyti, kad ir kaip piktasis kovotų prieš. Be to, Dievas leidžia blogį, kad daugelis Jį išgirstų, kad atsiverstų.
Prelegentas pabrėžė asmeninio liudijimo svarbą, apie kurį šiandien kalba ir popiežius Pranciškus (apaštališkajame paraginime „Evangelii Gaudium“). Krikščionis, pasak P. Williamsono, nugali, mylėdamas Jėzų labiau nei savo gyvybę. Konferencijoje minėta, jog šiandien šėtonas veikia totalitariniais režimais, netikrais pranašais, šiuolaikinėmis „babelėmis“ – visą pasaulį suvedžiojančia seksualizuota kultūra. Apreiškimo knygos geroji žinia – šėtonas nugalimas, pasikliaujant Kristaus aukos ir jo kryžiaus galia; krikščionims reikia ištvermės ir tikėjimo; Viešpats žada viltingą krikščionims laikų pabaigą, kai Jis nušluostys kiekvieno teisiojo ašarą. „Palaiminti visi, pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį. Skubėkime, nepavėluokime. Viešpats kviečia mus!“ – ragino konferenciją užbaigdamas svečias.
II konferencija: „Tai, kas mumis, yra stipriau. Prigimtis, protas ir Dievas yra mūsų sąjungininkai.“
Antrosios konferencijos „Genderizmas – grėsmė žmogui, šeimai ir visuomenei“ pranešėja buvo pirmąkart Lietuvoje viešinti Gabriele Kuby, garsi vokiečių sociologė, publicistė, gender ideologijos kritikė, viena pirmųjų perspėjusi visuomenę apie gender pražūtingumą (ką tik VšĮ Caritas leidykla „Artuma“ lietuviškai išleido jos knygą „Gender revoliucija. Buldozerinis reliatyvizmas“). Viešnia pasidalijo apie save – ji trijų vaikų motina, perėjusi didžiules gyvenimo krizes (šeimos iširimą), po 20 metų, kaip pati sakė, atradusi Jėzų Bažnyčios sakramentuose.
Šiandien, kaip teigė tęsdama P. Williamsono mintį, netikri pranašai Bažnyčioje yra tie, kurie iškelia meilę be tiesos, arba tiesą – be meilės. Kas galėjo šiandien pagalvoti, kaip sakė viešnia, kad po dviejų totalitarinių režimų (komunizmo ir nacizmo) žlugimų Europoje ateis nauja ideologija, prasidėjusi kaip seksualinė revoliucija, seksualinis išlaisvinimas, radikalusis feminizmas. Visuomenė tai priėmė kaip laisvę nuo smurto, galios.
Ši ideologija, šiandien turinti genderizmo pavadinimą, iš Vakarų dabar skverbte skverbiasi į buvusias sovietinio bloko šalis Rytų Europoje. Gender ideologija siekiama ardyti mintį, jog galimos tik dvi – vyro ir moters – lytys, teigiant, jog gali būti ir trečioji (iš viso jau įvardijamos net 59 galimos lytinės orientacijos); siekiama demoralizuoti lytiškumo sritį atskiriant nuo moralės normų.
Genderizmas, kaip vilkas ėriuko kailyje, skverbiasi per kalbą, iškraipant tokias sąvokas, kaip laisvė, teisingumas, žmogaus teisės, joms priskiriant teisę į abortus, homoseksualias santuokas, homoseksualų galimybę įsivaikinti ir kt. Tam investuojami milijonai, veikiama aukščiausiu lygiu, per įstatymų leidybą. Siekiama padaryti, kad pastangos prieš gender idelogiją taptų baudžiamos, o lytinio švietimo programomis (žinomas ES dokumentas „Lytinio švietimo standartai Europoje“) jaunimas būtų „perauklėjamas“ Jau darželiuose siekiama rengti pirmajai seksualinei patirčiai, tad, kaip pabrėžė G. Kuby, tėvai turi būti ypač atidūs ir ginti savo vaikus, šeimas. Gender ideologijos atžvilgiu Bažnyčia taip pat išsako savo priešiškas nuostatas, taip pat ir atskirų šalių vyskupų konferencijų komunikatais.
„Ką galime padaryti to akivaizdoje?“ – kvietė mąstyti renginio viešnia. Ji priminė, jog pats Jėzus buvo kalbėjęs apie laukiančius grėsmingus ženklus, sunkius išbandymus, tačiau sykiu davė viltį. Mūsų tikėjimas, kaip minėjo viešnia, gali išsilaikyti tik palaikant kasdienę bendrystę su Jėzumi, Marija, šventaisiais. „Genderizmas stiprus, bet tai, kas mumis, yra stipriau. Prigimtis, protas ir Dievas yra mūsų sąjungininkai“, – sakė Gabriele Kuby, o jos žodžiai salėje buvo palydėti audringais plojimais.
Darbas grupėse
Kaip įprasta, Atsinaujinimo dienos dalyviai po pietų rinkosi į darbo grupeles – su Peteriu Williamsonu apie tai, kaip maitintis Šventuoju Raštu; su Miglės ir Liutauro Lipavičių šeima – apie gyvenimą šeimoje Šventosios Dvasios vedamiems. Į atskiras grupes buvo kviečiami vaikai ir jaunimas (su ses. Marta ir „Dievo armija“ bei Gailiaus ir Linos Raškinių šeima).
Darbo grupelę tema „Globalinė seksualinė revoliucija – laisvės sunaikinimas vardan laisvės“ vedusi Gabriele Kuby faktais (ir ypač iš padėties savo šalyje) sakė, jog totalitarinė gender ideologija, prisidengdama žmogaus teisėmis, tolerancija, plinta su labai didele jėga, plačiai, jau veikdama įstatymų lygmeniu ir siekdama pakirsti pačias krikščionybės šaknis. Tai pleištas, kuriuo norima supriešinti visuomenę ir suardyti jos moralinę tvarką. Pasak prelegentės, jei nebelieka vertybių, kuriomis tikime, ir žmonių, kurias jie gintų, tada laisvė atskiriama nuo tiesos ir atsakomybės.
Katechezė: „Gerasis Ganytojas visada neša žmogų į jam saugias ganyklas.“
Katechezei prieš Eucharistijos šventimą vadovavęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo stiprinančiu žodžiu, jog Dievas yra tikrasis istorijos Viešpats. Iš istorijos žinome, kaip Šventoji Dvasia „koregavo“, atrodo, neįmanomus žmogaus jėgoms įvykius, persekiojimus. Dievas, kaip Gerasis Ganytojas, visada neša žmogų į jam saugias ganyklas, ir dažniausiai tai būna tik laiko klausimas. Milijonai žmonių pasaulyje, kaip sakė vysk. Kęstutis, atpažino kaip gerąjį ganytoją šv. Joną Paulių II. Tai šis popiežius beveik 3 mln. žmonių minioje Krokuvoje meldėsi Šventosios Dvasios atėjimo, kad Ji atnaujintų žemės veidą. Dievas, kaip patikino ganytojas, visa mato ir duoda sprendimus, kurie net į galvą neateina. Jis veda slaptingais keliais tuos, kurie prie Jo prisideda ir su Juo laimi.
Sekmadienio Eucharistija: „Su Viešpačiu tikrai nebus pralaimima.“
Gerojo Ganytojo sekmadienio Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas Sigitas Tamkvičius kvietė joje melstis, kad šią dieną visi iš tiesų dvasiškai atsinaujintų. Savo homilijoje ganytojas darsyk atkreipė dėmesį į ką tik girdėtą Evangeliją pagal Joną ir ypač eilutes „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 10, 9), pabrėždamas, jog žmogus tik Jėzuje Kristuje gali atrasti savo gyvenimo pilnatvę ir laimę. Šiandien dauguma ieško kitų laimės „vartų“ , siekdami daiktų ir pinigų, pramogų ir visų norų tenkinimo, galios ir valdžios. Visi, ne Kristaus vartai, neatneša žmogui laimės, nesuteikia to, ko jis trokšta. Tik Jėzus yra vienintelis žmogaus Gelbėtojas. Homilijoje buvo pabrėžta, jog ir pakrikštytiems, pažįstantiems Jėzų reikia nuolatinio atsivertimo, kiekvienas nuolat reikalingas Dievo gailestingumo. Atsiversti, kaip sakė ganytojas, tai ir uždavinys drąsiai išpažinti ir dalytis savo tikėjimu, nežiūrint gundymų bailiai tūnoti nuošalyje – toks yra krikščionio kelias, kuriuo turime eiti (visą homiliją žr. čia >>).
Užbaigdamas Eucharistiją ir prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą, arkivyskupas patikino, jog nepaskelbtame kare, koks šiandien vyksta visuomenėje prieš pačius jos pagrindus ypač gyvybės, šeimos srityse, su Viešpačiu tikrai nebus pralaimima.
Kita Atsinaujinimo diena planuojama rudenį, spalio 19 dieną.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
