Šilinės: Politikų, švietimo ir kultūros bei CARITAS darbuotojų diena. CARITAS bei „Artumos“ (buvusio „Caritas“ žurnalo) 25-mečio paminėjimas (2014 09 13)Fotografijos Marijos Stanulytės, Gedimino Salvanavičiaus
Rugsėjo 13 dieną, šeštadienį, Šiluva buvo gausiai lankoma piligrimų nuo pat ankstyvo ryto, o pagrindinėse pamaldose jų buvo pilna aikštė priešais Baziliką. Šią dieną Šiluvoje buvo paminėtas „Caritas“ atsikūrimo Lietuvoje bei gyvavimo 25-metis. Ta proga savo maldos artumą ir apaštališkąjį palaminimą perdavė popiežius Pranciškus (žr. † kardinolo Pietro Parolin, Vatikano Valstybės sekretoriaus pasirašytą sveikinimą žr. >>).
Tądien Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo pavesti „Caritas“, švietimo, kultūros, žiniasklaidos darbuotojai. Į iškilmes atvyko nemažai Seimo narių, ministrų, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis (beje, 1991 m. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius bei tuomet LR Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Mergelei Marijai aktą), rajonų merai, Kauno, Vilniaus ir kitų miestų katalikiškų mokyklų bei gimnazijų, vidurinių mokyklų vadovai ir jų bendruomenės, mokytojai net su pačiais jauniausiais mokinukais, kelių Kauno universitetų vadovai, studentai, Lietuvos ir vyskupijų Katechetikos centrų, vyskupijų „Caritas“ vadovai, „Artumos“ žurnalo redakcija, jos bendradarbiai, bičiuliai.
Į pagrindines pamaldas Šiluvoje Lietuvos ir vyskupijų „Caritas“ vadovai, darbuotojai, savanoriai (tarp jų buvo nemažai jaunų žmonių) atėjo pėsčiomis, dalyvaudami 25-mečio proga iš pat ryto nuo Katauskių gyvenvietės prasidėjusiame piligriminiame žygyje. Su Rožinio malda keliavę pėsčiomis, dėkodami už malonę dirbti labai svarbioje artimo meilės tarnystėje, melsdamiesi už vargstančius, pasipuošę savo atributika, džiugiai nusiteikę karitiečiai kartu su drauge keliavusiais vyskupu Kęstučiu Kėvalu, piligrimų išpažinčių klausiusiais Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktoriumi kun. Virginijumi Birjotu, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi mons. Žydrūnu Vabuolu prieš pagrindines iškilmes jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną jos šventovėje Šiluvoje. Vėliau karitiečiai vadovavo bendrai Rožinio maldai aikštėje.
Iškilmingos Eucharistijos pradžioje visus gausius piligrimus iš įvairiausių Lietuvos kampelių (buvo atvykę ir iš Punsko) bei ypač Lietuvos bei vyskupijų, dekanatų „Caritas“ vadovus, darbuotojus, savanorius sveikinęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ perskaitė Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolin pasirašytą laišką, kuriuo švenčiantiems Šiluvos Marijos šventovėje „Caritas“ atkūrimo 25-ąsias metines popiežius Pranciškus patvirtino savo artumą bei perdavė vyskupams, jų bendruomenėms ir visiems dalyvaujantiems šventėje apaštališkąjį palaiminimą.
Vėliau Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, vyskupas Kęstutis Kėvalas, kunigai, tarp jų – vadovaujantys vyskupijų „Caritas“, dirbantys švietimo, kultūros bendruomenių sielovadoje. Giedojo Kauno arkikatedros bei Kretingos Šv. Antano parapijos chorai (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė, Aloyzas Žilys).
.jpg)
Homiliją sakęs vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šiam pasauliui būdingas meilės, laiko, teisingumo, išteklių trūkumas gali tapti palaiminimu. Vyno trūkumas Kanos vestuvėse parodė Jėzaus mokiniams, kas yra jų Viešpats; mokiniai patyrė Dievo artumą, vandenį perkeičiantį į malonės vyną.
„Švenčiame „Caritas“ 25-erius gailestingosios meilės metus, kurie, galima sakyti, pralenkė Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, tuo paliudydami, jog meilė visada turi žengti priekyje“, – sakė vysk. K. Kėvalas.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Jėzus į šią žemę atnešė naują mąstymą – tiesiog mąstymo revoliuciją: matyti kitą žmogų kaip brolį ir sesę, kad toks yra kiekvienas, ne tik tas, kuris atspindi Jėzaus veidą. Iš šio mąstymo atsirado vargšų prieglaudos, universitetai, ligoninės, moters ir vaiko apsauga, socialinės apsaugos sistemos. Tai kilo iš meilės mokymo, kurį žmonijai padovanojo Kristus, ir su šia meilės iniciatyva pasaulis, jaučiantis meilės trūkumą, turi būti perkeistas – tokiu būdu perkeičiamos ir žmonių širdys. „Caritas“ Lietuvoje nuo pat pradžių liudijo, kas yra krikščioniškas tikėjimas ir ką reiškia artimo meilės darbai.
Matyti kitus kaip brolius ir seseris, padėti įveikti didžiausią skurdą – vienatvę, išgyventi vienybę – tai, kaip pabrėžė ganytojas, ir kitų tarnaujančių visuomenės gėriui, ir visų žmonių pareiga.
Bendruomeninėje maldoje prašyta, kad Valstybės vadovai, politikai labiausiai rūpintųsi visuotine gerove, kad Viešpats teiktų malonę „Caritas“ veikliai atsiliepti į savo meto iššūkius, o katalikiškam mėnraščiui „Artuma“ (jos pradžia – „Caritas“ žurnalas, įsteigtas tais pačiais 1989 m. ) – skleisti Dievo ir žmonių artumo džiaugsmą, melstasi, kad visi kultūros ir švietimo, žiniasklaidos darbuotojai skleistų tiesą ir viltį.
Eucharistijos pabaigoje, dėkodamas jos dalyviams arkivyskupas S. Tamkevičius pavadino Šiluvą, jos atlaidus dvasiniu sąjūdžiu, pasidžiaugė, kad daugėja politikų, kurie gina šeimą, gyvybę, kad švietimo, kultūros darbuotojai, panašiai kaip „Caritas“, irgi gali daug gero padaryti Lietuvai. „Esate tikrieji Dievo bendradarbiai“, – sakė ganytojas, tardamas ačiū ir „Artumos“ žurnalo bendradarbiams.
Pasibaigus šv. Mišioms Šiluvos mokyklos stadione karitiečiai dalyvavo bendroje agapėje, vaišinosi jubiliejiniu tortu, jiems smagią muzikos valandėlę dovanojo Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“.
------
Už politikus, valdininkus, kultūros, mokslo, žiniasklaidos darbuotojus, verslininkus ir žemdirbius, kad jie savo darbais skatintų žmones ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo, buvo meldžiamasi vakaro šv. Mišiose. Joms vadovavęs arkivyskupas S. Tamkevičius homilijoje pabrėžė, jog politika nėra, kaip daugelis, sako nešvarus reikalas – tai tarnavimo menas. Čia svarbu laikytis prigimtinio Įstatymo, Dekalogo – tai reiškia mylėti Dievą, rūpintis žmogumi.
„Šiandien Lietuvos žmones nerimą kelia ne tik grėsmė iš nedraugiškų kaimynų pusės. Gal dar daugiau klausimas: ar mūsų politikai apgins gyvybę ir šeimą? Mums, kaip mažai valstybei, tai gyvybinis klausimas. Ar galime būti ramūs, kai politikai pasiduoda alkoholio verslo lobistams ir stumia Lietuvą į moralinę degradaciją? Ar galime būti ramūs, kai bandoma įteisinti medikamentinį abortą, negimusios gyvybės žudymą ir net eutanaziją? Ar galime nesijaudinti, kai šeimos statusą norima suteikti be atsakomybės, be įsipareigojimo gyvenantiems, net ir tos pačios lyties asmenims? Šiandien nereikia didelio akylumo pastebėti aliarmuojančią padėtį, nuvertinant atsakingą vyro ir moters kuriamą šeimą. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau sąmoningų politikų, kurie gina gyvybę ir šeimą, kuriems Lietuvos ateitis tikrai rūpi“, – sakė ganytojas (visą homiliją skaityti čia >>).
Šeštadienį Šiluvos bazilikoje bei Apsireiškimo koplyčioje buvo meldžiama tikėjimo malonės nutolusiems nuo Dievo, dėkojama už šeimą ginančius politikus, prašoma atsakomybės kurti ir saugoti Dievo dovanotą pasaulį. Šv. Mišias aukojo, homilijas sakė kunigai E. Murauskas, A. Stanulis, M. Smetonis. Apsireiškimo koplyčioje kun. A. Kazlauskas aukojo šv. Mišias ekstraordinarine forma. Tądien dar giedojo Kurtuvėnų, Kauno Vilijampolės, Kelmės parapijų chorai, Kauno Jėzuitų rektorato choras, Vadžgirio sakralis ansamblis.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
