Brangūs tikintieji,
Nuoširdžiai sveikinu visus susirinkusius pagerbti Dievo Motiną Jos Gimimo šventėje ir drauge su Ja pasimelsti už mūsų šeimas, prašyti joms gilaus tikėjimo bei patvaraus džiaugsmo.
Švenčiausios Mergelės Gimimas yra nuostabi šventė pripildanti mus džiaugsmu ir viltimi, nes Ji visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis. Dievas Mariją išsirinko ir patikėjo Jai gražiausią misiją pasaulyje – būti žmonijos Išganytojo Motina. Dievas panoro ateiti į pasaulį šeimoje, gimti iš Motinos, tuo dar labiau suteikdamas šeimai šventumo vertę.
Marija sutiko priimti Dievo jai skirtą pašaukimą. Vien žmogiškomis jėgomis ši misija jai būtų neįmanoma. Todėl Marijos gyvenimą lydėjo ypatinga Dievo globa ir Joje pasireiškė Šventosios Dvasios veikimas. Marijos nuolankus „taip“ Dievo valiai atvėrė kelią Dievo malonei Jos gyvenime. Ji tikėjo Dievo pažadu ir nuoširdžiai bendradarbiavo su Jo malone. Būtent iš čia kyla Marijos džiaugsmas ir pasitikėjimas Viešpačiu ne tik Apreiškimo metu, bet ir sunkiose aplinkybėse: Jėzaus gimime Betliejuje, tremties į Egiptą metu, matant žmonių priešiškumą jos Sūnui, o ypač Kristaus nukryžiavimo momentu. Visur Ji įžvelgė Apvaizdos veikimą ir visiškai Juo pasitikėjo. Tikėjimas jai padėjo kryžiuje pamatyti Išganymo prasmę. Po Kryžiumi stovinti Dievo Motina tapo Bažnyčios Motina.
Šiandien Visuotinė Bažnyčia švenčia Kryžiaus Išaukštinimo šventę. Mes suprantame, kad kryžius yra Prisikėlimo sąlyga, Išganymo priemonė. Marija yra neatskiriama nuo Kristaus kryžiaus, nes Ji dalinosi su savo Sūnumi Jo kančia ir troškimu Išgelbėti pasaulį nuo nuodėmės. Kas padėjo Motinai išstovėti po Sūnaus kryžiumi? Iš kur ji sėmėsi jėgų išbūti iki galo, tikėti Dievo pergale? Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, kuris pažadėjo, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems (Rom 8, 28). Marija, priimdama iš Dievo rankų savo gyvenimą ir misiją, niekada nuo Jo neatsiskyrė, ji liko ištikima Viešpaties veikimui savo gyvenime. Kryžiuje ji matė Gyvenimą, kurį Dievas dovanoja Jį tikintiems. Ji suprato ir sutiko, kad kryžius būtų ir jos gyvenimo dalimi. Todėl Marijos širdis, nors ir slegiama skausmo dėl mylimo Sūnaus kančios, nepaliovė giedoti: Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju (Lk 1,47).
Marijos gyvenimas Šeimos metų fone ragina ir mus džiaugtis. Gal sakysite, kad šiandien mūsų tarpe džiaugsmas yra pernelyg trapus ir trumpalaikis; kad daugybė sunkumų pasigrobia iš šeimos laimę ir veda į neviltį. Gerai suprantu jūsų nerimą. Atrodo, kad šiandien šeima panaši į valtį šėlstančioje jūroje. Ji blaškoma visokių iškreipto mokymo bangų, neištikimybės ir nepastovumo audrų. Iš šeimos bandoma atimti jos grožį, jos stiprybę. Tam net yra kuriami nauji įstatymai, kurie užuot saugoję ir globoję šeimą, ją ardo ir griauna.
Šeimos metų šūkis – kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų (Jn 15,11) – atrodo sunkiai pasiekiamas. Ar iš viso įmanoma, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų? Ir kaip įmanoma tai pasiekti?
Jėzus žinojo, kad mūsų džiaugsmas yra trapus. Todėl ir pasakė, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas. Tik Dievo džiaugsmas mumyse yra amžinas ir pastovus. Marijos džiaugsmas kilo iš Jos artumo su Kristumi. Jis buvo Jos džiaugsmo ir laimės versmė. Santuokos sakramento metu jaunavedžiai sutinka į savo šeimą priimti Kristų. Čia yra Santuokos sakramento prasmė. Tai nėra tik gražūs žodžiai, gražios apeigos. Tai tikrovė, kuri tampa šeimos gyvybingumo ir išlikimo garantu.
Dievas yra meilė (1Jn 4, 8),- sako šv. Jonas. Tik tuomet nepristigsite meilės, kai jūsų šeimose bus gyvas Meilės šaltinis, kurio nepajėgia išdžiovinti jokios negandos, jokie sunkumai jo neįveikia. Dievas trokšta būti jūsų šeimų meilės Šaltiniu.
Susitikime su šeimomis Romoje (2013 10 27), Šventasis Tėvas Pranciškus kalbėjo: Jūs puikiai žinote: vien tik daiktai ar palankiai susiklosčiusios aplinkybės neteikia tikro džiaugsmo, kurio ragaujate šeimoje. Tikrą džiaugsmą teikia darna tarp žmonių, kurią visi jaučia širdyje ir kurios dėka gera būti kartu, vieni kitus palaikyti gyvenimo kelyje. Tačiau šio gilaus džiaugsmo pagrindas yra Dievo buvimas šeimoje, Jo priimanti, gailestinga, visus gerbianti meilė [...] Tik Dievas sukuria darną tarp skirtumų. Jei pristinga Dievo meilės, nyksta ir šeimos darna [...] užgęsta džiaugsmas. Šeima, kuri gyvena tikėjimo džiaugsmu ir jį džiugiai liudija, yra žemės druska ir pasaulio šviesa, yra visuomenės gyvenimo raugas.
Džiaugsmas neatskiriamas nuo tikėjimo, o tikėjimas bręsta Dievo artume. Kokiu būdu galime pasisemti meilės iš dieviškojo Šaltinio? Tam jis mums paliko Sakramentus ir maldą. Tiksliau Jis pats liko Sakramentų pavidaluose, kad stiprintų mus kelyje į amžinybę.
Brangūs sutuoktiniai, neužmirškite savo priesaikos, duotos prie altoriaus: kai laimė lydės ar vargas suspaus, sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą prisiekiu tave mylėti ir gerbti. Jėzus ateina į jūsų tarpą, kad padėtų jums ištesėti šią priesaiką. Nepalikite Jo bažnyčiose, kur tik švenčių dienomis apsilankote. Jis nori dalyvauti jūsų kasdienybėje. Jis nori padėti priimti naują gyvybę ir auklėti jūsų vaikus; jis nori suteikti jėgų jūsų darbe; jis nori drauge su jumis džiaugtis šventėse ir guosti jus sunkią valandą. Priimkite Jėzų į savo šeimas. Melskitės po vieną ir drauge, kad jumyse būtų Jėzaus džiaugsmas ir Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų (plg .Jn 15,1).
Dievui yra brangi šeima. Ji yra Dievo širdyje nuo pat žmogaus sukūrimo. Šeima yra ir Bažnyčios širdyje. Bažnyčiai rūpi šeima. Ji ieško būdų, kaip padėti šeimai. Spalio mėnesį Šventasis Tėvas Pranciškus sukviečia viso pasaulio vyskupus į Šeimų sinodą, kad konkrečiai ieškotų būdų, kaip padėti šeimai. Neseniai paskelbtoje popiežiaus Pranciškaus enciklikoje Lumen fidei apie šeimą kalbama tikėjimo kontekste: Tikėjimas nėra nedrąsių žmonių priebėga, priešingai, jis gyvenimą išplečia, įgalina atrasti didį pašaukimą, pašaukimą mylėti, ir laiduoja, kad ta meilė patikima, verta, kad jai save patikėtum, nes jos pagrindas – Dievo ištikimybė, tvirtesnė už visas mūsų silpnybes (LF 53).
Būsimo Sinodo proga jis prašo viso pasaulio tikinčiuosius melstis, kad Šventoji Dvasia padėtų atsiliepti į didžiuosius šių dienų iššūkius, kuriuos patiria šeimos. Savo maldoje Popiežius kreipiasi į Nazareto šeimą: Šventoji Nazareto šeima, padėk, kad ir mūsų šeimos būtų bendrystės ir maldos židiniai, Evangelijos mokyklos, mažosios namų Bažnyčios.
Junkimės į šią Šventojo Tėvo maldą. Prašykime Dievo Motinos užtarimo mūsų šeimoms, kad jos būtų atviros Dievo malonei, kad tikėtų ir pasitikėtų Dievo duotu pažadu, kad nepalūžtų sunkumų akivaizdoje, bet drąsiai juos įveikdamos, stiprintų savo meilę ir ištikimybę. Drauge su Marija atraskime gailestingosios Dievo meilės versmes, kurios pripildys mūsų širdis džiaugsmu.
Būkite drąsūs! Gyvenkite kiekvienas savo pašaukimu ir pasitikėkite, kad Dievas padės, jeigu būsite Jam ištikimi ir drąsiai eisite savo keliu.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
