Devintinių procesija Kauno gatvėmis ir iškilmės arkikatedroje (2015 06 07)Fotografijos Manto Kuraičio
Birželio 7 d., sekmadienį, švenčiant Švč. Kristaus Kūną ir Kraują, Kauno gatvėmis vyko arkivyskupijos kurijos surengta Devintinių procesija su Švč. Sakramentu. Nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rytmetį prasidėjusi procesija tęsėsi Laisvės alėja, Vilniaus gatve, keturiose vietose sustojus pagarbinti Švč. Sakramento, klausytis Dievo žodžio ir dvasininkų homilijų, ir baigėsi iškilmėmis arkikatedroje bazilikoje. Procesijai ir paskui iškilmingai Eucharistijai arkikatedroje vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Procesija su Švč. Sakramentu
Viešpaties pagarbinimas ir padėka Jam už patį brangiausią tikėjimo slėpinį ir dovaną – Eucharistiją, malda už seseris ir brolius vienuolius Pašvęstojo gyvenimo metų proga, padėka už 25-erius atkurtosios Lietuvos Nepriklausomybės metus – šiomis intencijomis eiti Devintinių procesiją pakvietė vysk. K. Kėvalas, ją pradedant Švč. Sakramento išstatymo ir pagarbinimo valandėle Įgulos bažnyčioje.
Visai netrukus prie šios bažnyčios išsirikiavo Devintines švenčianti, Viešpaties artumą Eucharistijoje visiems miesto gyventojams skelbianti, tikėjimo džiaugsmu besidalijanti procesija. Ją ėjo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, kelių parapijų kunigai, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, daugiau kaip penkiasdešimt seserų vienuolių (ypač gausiai seserys eucharistietės, benediktinės, vargdienės, pranciškonės ir kt.), miesto parapijų tikintieji su savo vėliavomis, choristai, adoruotojos. Procesijoje buvo daug jaunų žmonių – jie vadovavo giedojimui, rūpinosi tvarka ir saugumu (tai Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai), kitaip patarnavo procesijoje.
Procesijos dalyviai prie Įgulos, Šv. Gertrūdos bažnyčių, Istorinės prezidentūros Laisvės alėjoje, prie arkivyskupijos Jaunimo centro Vilniaus gatvėje sustojo pagarbinti Švč. Sakramento prie čia įrengtų altorėlių (juos rengė Įgulos, Marijonų, Jėzuitų bei Vytauto Didžiojo rektoratai). Sekmadienio priešpiečiu miesto gatvėse iš čia nuaidėjo ir Dievo meilės žodis – keturios Evangelijos ištraukos apie Kalno pamokslo palaiminimus, duonos padauginimo stebuklą, Eucharistijos įsteigimą bei paraginimą būti gyvomis vynmedžio šakelėmis. Vėliau sakytose homilijose kviesta įsimąstyti į Dievo žodį, ką jis kalba žmogaus šiandienai.
Evangeliją pagal Matą skelbęs kun. Artūras Kazlauskas atkreipė dėmesį, jog Jėzaus palaiminimai – tai visa krikščionio gyvenimo programa, skatinimas veikti ir daryti Jėzaus pavyzdžiu. Krikščionio gyvenimo palaiminimas ateina iš Viešpaties – Jis pats yra tikroji palaima. Palaiminti tie, kurie maitinasi prie Jo aukos stalo, Jo Kūnu ir Krauju. Ši pirmoji homilija išlydėjo procesiją į kelionę su Viešpačiu Kauno gatvėmis, kviečiant būti palaiminimų žmonėmis ir tai su džiaugsmu liudyti kitiems.
Antrąją Evangeliją pagal Morkų skelbęs kun. Gintaras Blužas OFS sakė, jog į fariziejų raginimą parodyti savo galią Jėzus atsiliepė gailestingumu. Iš savo gailestingumo („Gaila man minios“) Jis pamaitino minią padaugindamas duoną. Jėzus pats yra Gyvoji Duona, nužengusi iš dangaus. Žmonės yra tarsi tie trupiniai, maitinami paties Jėzaus. Homilijoje kviesta į į didesnį Jėzaus pažinimą, į didesnį tikėjimą, raginta daugiau laiko skirti Dievo žodžiui, adoracijai, praleisti daugiau laiko su Viešpačiu, kuris yra tikrasis žmogaus laimės šaltinis.
Evangeliją pagal Luką apie Velykų vakarienę su mokiniais skelbęs Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ atkreipė dėmesį į gyvenimo tikrovę: šiandien valgymas, skirtingai nei Jėzaus vakarienė su mokiniais, jau virsta kitokiu, greitu veiksmu, kuriame nelieka bendrystės, dalijimosi, būties išgyvenimo momento. Jėzaus vakarienė su mokiniais – tai pakvietimas į vis didesnį žmoniškumą, mokymąsi dalytis, duoti kitam. Eucharistija – tai Dievas su žmogumi, tai pakvietimas būti drąsesne, besirūpinančia gero kitiems duoti Dievo tauta.
Evangelija pagal Joną, kaip sakė jos ištrauką skelbęs kun. Kęstutis Rugevičius, – tai Jėzaus padrąsinimas atrasti meilę, vienybę su Juo ir kitais. Jėzus žino žmogaus silpnumą ir trapumą, todėl trokšta pasotinti, pradžiuginti, atgaivinti, trokšta gyventi žmoguje, kad jis turėtų meilės ir drąsos kitą priimti ir mylėti, duoti nuostabių savo gyvenimo vaisių. Jėzus perspėja nepasilikti savyje ir neišdžiūti – visa, ką turi, žmogus turi iš Jėzaus malonės, Jo gerumo.
Iškilminga Eucharistija arkikatedroje
Devintinių procesija baigėsi arkikatedroje bazilikoje prel. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS vadovaujamu padėkos himnu „Tave, Dieve, garbinam“, Švč. Sakramento pagarbinimu ir palaiminimu.
Vėliau iškilmingoms šv. Mišioms vadovavęs vysk. Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog švenčiama ypatinga Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, minint brangiausią dovaną – Eucharistiją, kuri yra viso Bažnyčios gyvenimo centras ir viršūnė. Ganytojas taip pat kvietė, švenčiant Tėvo dieną, melstis už gyvuosius ir mirusius tėvus.
Homiliją sakęs ganytojas atkreipė dėmesį, jog tuo metu, kai Jėzus su mokiniais valgė Velykų vakarienę, žydų tauta ruošėsi švęsti Paschą ir dėkoti Dievui už išlaisvinimą iš vergijos. Tačiau tą vakarą įvyko daug daugiau, nei didžių Dievo darbų prisiminimas. Tą vakarą Jėzus ištarė sakramentinius žodžius apie Eucharistijos įsteigimą. Jėzus atidavė savo kūną, tai yra visa, ką įmanoma atiduoti. Mokiniai tą vakarą įžengė į Jėzaus visišką atsidavimą, į ypatingą artumą su Juo.
„Mūsų Dievas susodina mus prie stalo, maitina. Eucharistija malšina Dievo alkį, gyvenimo prasmės ir amžinybės alkį. Nėra ko gėdytis, kad esame alkani. Blogiau, kai neigiu, jog esu alkanas. Kas priima šį pasiūlymą, jau šioje žemėje turi galimybę gyventi nepaprastoje, intymioje vienybėje su Dievu“, – sakė vysk. K. Kėvalas.
„Dievas įsikūnijo Jėzaus Asmenyje. Jis nori įsikūnyti ir kiekviename iš mūsų. Štai dėl ko, brangieji, Bažnyčia su iškilme, su didžiausiu džiaugsmu švenčia šią nuostabią mums Dievo dovanotą dovaną, nes Eucharistija yra Jėzaus besitęsiantis buvimas“, – pabrėžė ganytojas savo homilijoje. Jis ragino neapsiprasti su Eucharistija, kuri kaskart yra nuostabus duonos ir vyno perkeitimas į Viešpaties Jėzaus Kūną ir Kraują, kuri yra dovanotas amžinojo gyvenimo laidas, drąsino nuolankia širdimi artintis prie Viešpaties šv. Mišių šventime, Eucharistijos adoracijoje.
„Būkime įkūnyta Viešpaties duona, kurią pasaulis gali maitintis, nes mūsų pašaukimas susitapatinti su Jėzumi, maitinančiu mūsų brolius ir seseris“, – sakė homiliją užbaigdamas ganytojas.
Daugybė žmonių tą sekmadienį dalyvaudami Devintinių iškilmėse priėmė šv. Komuniją. Iškilmių pabaigoje Bažnyčios vardu vyskupas K. Kėvalas suteikė palaiminimą dalyvavusiems tėvams.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
