Vakare iš ciklo „KUNIGAI KAVINĖSE“ – vysk. K. Kėvalo pasidalijimas: „Gailestingumo jubiliejus. Kam to reikia?“ (2015 12 10) 
Gruodžio 10 d. Kauno arkivyskupijos kurija atnaujino Miesto misijas, antrą mėnesio ketvirtadienį vėl pakviesdama į vakarus iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Toks vakaras gruodžio 10-ąją buvo surengtas „Daugirdo“ viešbučio kavinėje, kuri jau ne pirmą kartą svetingai atveria duris šiai iniciatyvai.
Vakare svečiavosi, su ne mažu būreliu kauniečių pačia „karščiausia“ Bažnyčios žinia sau pačiai ir visam pasauliui – apie ką tik prasidėjusį Gailestingumo jubiliejų, jo prasmę – dalijosi arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. Vakaro dalyviai plojimais dėkojo šiuolaikiškam, aktualiam ir sykiu labai nuotaikingam ganytojo pasidalijimui, nuoširdžiai domėjosi kalbama tema, uždavė klausimų, o pabaigoje gavo adventinę dovaną – ganytojiškąjį palaiminimą, padrąsinantį imtis gailestingumo darbų.
Pradžioje pasidalijęs įspūdžiais iš studijų metų Baltimorėje (JAV), margaspalvėje daugiatautėje ir daugiakultūrinėje visuomenėje patirtą „kultūrinį šoką“, apie karštą ypač juodaodžių gyventojų tikėjimą bei jo šventimą, tačiau sykiu – kaip po karo atrodančius gyvenamuosius rajonus, savotišką žmonių apsipratimą su žiauriais dalykais savo kasdienybėje, ganytojas kėlė mintį, jog pasaulis, atrodo, praranda jautrumą, ir tai tampa būdu išgyventi didelėje įtampoje. Kita vertus, šio jautrumo praradimą byloja ir kariniai konfliktai bei neramumai pasaulyje šiandien.
Vysk. Kęstutis atkreipė visų dėmesį, jog popiežius Pranciškus, pradėdamas Gailestingumo jubiliejų, savo bulėje MISERICORDIAE VULTUS kviečia į gailestingumo praktiką ir laikyseną – „atsisakyti pagiežos, tūžmasties, smurto ir keršto“, be to, nurodo tai kaip „laimingo gyvenimo sąlygą“. Popiežius kalba netgi apie asmeninę laimę – jei atsisakysime, tai yra paleisime dalykus, kurie yra taip įsimetę į mūsų gyvenimą, kad laikome juos netgi norma, tarsi taip ir turėtų būti.
Pasak vakaro svečio, šiandien nesame pasiekę sugyvenimo tarp tautų ir žmonių „geriausios versijos“, nors krikščionybė kaip nauja pasaulėžiūra ilgus amžius „laužė stipresniojo teisę“, buvusią nuo Romos teisės laikų. Mes, šios planetos gyventojai, – ir asmeniškai, ir kaip bendruomenės, šioje srityje dar turime daug darbų. Nors teisingumas, žmogaus teisės, buvusios daugelio amžių siekiamybė, šiandien, galima sakyti, jau pasiektos (žmogaus teisės ir jų tema šiandien jau nebekvestionuojama, nuo 1948 metų turime Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją), tačiau akivaizdu, jog teisių ir teisingumo sąvokos nebepakanka, kai žmogaus teisėmis pateisinami ir iš tiesų nepateisinami dalykai (pvz., teisė į abortus, į eutanaziją ir pan.).
„Šiandien reikia žengti toliau, į naują santykį su žodžiu „gailestingumas“, – kalbėjo vysk. K. Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog Gailestingumo jubiliejus kilo ne tik iš epochinio įvykio – Vatikano II Susirinkimo 50-ųjų metinių progos. Pasaulis neramus, „senieji vaistai“ nebeveikia. Matydamas, kaip pasaulyje sprendžiama blogio problema, popiežius stabdo: jei taip ir toliau, šis pasaulis taps kovos katilu, ir pradeda naują erą.
Gailestingumo sąvoką vakaro svečias apibūdino kaip gebėjimą įsijausti į kitą žmogų, būti kartu su juo pačioje giliausioje jo patirtyje. Tam neretai trukdo mūsų šarvai, likę nuo vidinių sužeidimų (pvz., patirtų visos tautos istorinėje praeityje). Gailestingumas gali būti ir neteisingai suprantamas, jei bus atsiejamas nuo tiesos. Gailestingumas leidžia pajusti Dievo artumą – per gailestingumo veiksmą kitam žmogui, per atleidimą tam, kuris galbūt yra man kaltas, arba gero darymą tam, kuris nėra daręs gero man.
Per visą laiką gyvai klausę ir reagavę vakaro dalyviai, užduodami klausimų, klausė ir esminio: nuo ko pradėti atsiliepiant į kvietimą švęsti Gailestingumo jubiliejų?
„Kiekvienas turim savo kelią. Ir nereikia ypatingų dalykų. Tai, ką darom savo aplinkoje, visose srityse, savo santykius galime pasitikrinti per matą, kuris mums užduodamas ir kuris vadinamas gailestingumu. Tuose santykiuose per šią naują gailestingumo spalvą galim atrasti didžių dalykų“, – sakė ganytojas, patikindamas jog kiekvienas savo nuotaika, viltingumu gali kurti kitokius santykius. O didžiausias iššūkis – išgyventi gailestingumą savo paprastoje kasdienybėje, melstis ir tuomet veikti. Jei žmogui tai pavyksta, jis pajunta Dievo karalystės blyksnį jau čia, žemėje.
Dėkodama už vakarą, jo adventinį jaukumą ir sykiu džiaugsmingumą vysk. Kęstučiui ir visiems jo dalyviams, kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kvietė į kitus Miesto misijų susitikimus. Gruodžio 17 dieną prasideda vakarų ciklas „Klausk vyskupo“ – „Vero Cafe“ kavinėje 19 val. susitikimas su arkivyskupu Lionginu Virbalu ir jo atsakymai į žmonėms rūpimus klausimus. Paskutinę 2015 metų dieną, gruodžio 31-ąją, kviečiama į Šlovinimo vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
