Rekolekcijos dekanatų Šeimos centrų savanoriams (2015 12 12–13)
Gruodžio 12–13 d. pranciškonų svečių namuose „Domus Pacis“ vyko rekolekcijos Kauno arkivyskupijos dekanatų Šeimos centrų savanoriams. Jas vedė kun. filol. m. dr. doc. Kazimieras Ambrasas SJ ir kun. Rolandas Taučius OFM.
Rekolekcijos prasidėjo šlovinimu ir bendra malda. Po to dalyviai išsakė Viešpačiui savo asmeninius prašymus, už kuriuos kartu meldėsi visi susirinkusieji, o tėvas K. Ambrasas kiekvieną patepė šventuoju aliejumi. Savo konferencijoje tėvas jėzuitas kalbėjo apie dvasines ligas, kvietė peržvelgti praėjusius metus ir pagalvoti apie ateinančiųjų metų pasiryžimus sakydamas: „Karas Sirijoje, Irake yra mūsų pralaimėtos vidinės kovos pasekmė. Turime peržvelgti 10 Dievo įsakymų, paklausti savęs, kokios mano mintys, žvilgsnis, žodžiai, darbai, apsileidimai, ar nepraleidau progos daryti gerus darbus.“ Po konferencijos jis kartu su kun. Jonu Zubrumi SJ klausė dalyvių išpažinčių, o norintys galėjo pasirinkti ir ilgesnį dvasinį pokalbį.
Po pietų susirinkusius pasveikino br. kun. Rolandas Taučius. Kartu sukalbėję Gailestingumo vainikėlį, dalyviai gilinosi į temą „Gailestingumo jubiliejaus prasmė“. Br. kun. Rolandas paaiškino Šventųjų durų atidarymo prasmę, Dievo žodžio svarbą, nes, „kai esame paliesti Dievo, tampame vilties balsu kitiems“.
Švč. Sakramento adoracija vyko pranciškonų vienuolyno koplyčioje. Ten pat kun. R. Taučius OFM aukojo šv. Mišias, kuriose gausiai dalyvavo savanorių šeimos su vaikais – net ir visai mažais kūdikėliais. Kunigo paraginti vaikai pasakė „pamokslą“ tėvams apie tai, kokiu būdu mes patiriame Dievo meilę. Šlovinimo giesmės, Dievo žodis, bendra malda kėlė susirinkusiųjų širdis Dievop.
Po vakarienės tėveliai kartu su vaikais mokėsi lieti natūralaus vaško žvakes, žaidė adventinius žaidimus ir džiaugėsi galimybe išgyventi bendrystę, kuri leido pajusti Advento bei artėjančių Kalėdų dvasią.
Sekmadienio rytą po bendros maldos dalyviai buvo pakviesti pamąstyti apie tai, kas juos ir jų dekanato Šeimos centrą kelia aukštyn, o kas trukdo kilti. Ant plakato su oro balionu savanoriai rašė savo mintis ir lūkesčius, o po to liudijo ir dalijosi svajonėmis. Kauno arkivyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Lenkuvienė palinkėjo būti „žemės druska“, kuri neišsikvėptų, ir „pasaulio šviesa“, kuri šviestų kitiems, bei įteikė simbolines dovanėles.
Vėliau dalyviai rinkosi Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje ir ėjo procesijoje iki arkikatedros bazilikos Gailestingumo durų. Pro jas įžengę kartu su visa tikinčiųjų bendruomene dalyvavo šv. Mišiose, o jų pabaigoje gavo ypatingąjį Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ palaiminimą, kuriuo buvo suteikti visuotiniai atlaidai pasirengusiems priimti šią malonę.
Po šv. Mišių rekolekcijų dalyviai susirinko „Domus Pacis“ konferencijų salėje. Bendrai pasimeldę ir pagiedoję susirinkusieji pietavo ir dėkojo Dievui už patirtas malones.
Rekolekcijų dalyvių atsiliepimai
Labiausiai patiko ramybė, galimybė pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių, galimybė atlikti išpažintį, susitikti su bendraminčiais, mielais žmonėmis, tikinčiomis šeimomis.
Turėjome galimybę prieiti išpažinties, pasidalinti patirtimi. Tiesiog buvo geros rekolekcijos man ir mano šeimai.
Labai patiko sukurta aplinka, jauti, kad vertinama šeima. Labai didelis organizatorių dėmesys, parinktos labai aktualios temos. Pranešėjai kalbėjo labai tyliai, ne viską pavyko išgirsti. Vaikams per daug saldumynų ir per mažai vaisių.
Patiko kunigo K. Ambraso konferencija, o ypač jos pradžia: patepimas aliejumi, užtarimo ir bendra malda, palaiminimas. Tikras rekolekcinio slenksčio peržengimas – kai visi atsinešti rūpesčiai buvo palikti, įžengta į ramybės zoną, o per ašarų malonę pasirodė skaudamos vietos, kurias buvo galima atverti išpažintyje, adoracijoje, šv. Mišiose. Nuvylė kai kurių tėvų nesupratimas (nenoras) sudrausminti ar užimti savo mažiukus taip, kad jie netrukdytų kitiems.
Bendra malda, šv. Mišios labai atnaujino pojūčius, tikėjimą. Brolio Rolando mąstymas suteikė tikrą Viešpaties apkabinimą ir šv. Kalėdų džiaugsmą.
Labai brangu konferencijos su dvasininkais, vienuoliais. Labai džiugu, kad turime progą pasiklausyti ir pažinti vis kitą asmenybę.
Lyg akys atsivėrė dėl kartėlio. Labai tinkamas laikas šiems susitikimams metų pabaiga, kai gali pagalvoti ką gero ar naudingo nuveikei per metus, ką planuosi kitiems.
Labai patiko žvakių liejimas. Paskaitų gal pritrūko arba labai greitai prabėgo.
Labai gera įžanga, gairės pradedant Gailestingumo metus. Ačiū kunigui už nuostabias šv. Mišias, už tokį dėmesį ir meilę vaikams.
Galimybė susitikti, būti, šlovinti, atlikti išpažintį, kuriai galima skirti pakankamai laiko, puikios apgyvendinimo sąlygos. Per daug saldumynų, norėtųsi daugiau vaisių, šiek tiek vėsoka.
Labiausiai man patiko lieti žvakes, žaisti, eiti į muziejų, groti gitara su vaikais, patarnauti šv. Mišiose.
Šias rekolekcijas parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis.
