Vasario 11 d. Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija. Ji buvo skirta gilintis į Dievo Gailestingumą. Tradiciškai konferencija pradėta bendra Valandų liturgijos malda. Vėliau konfrencijos pirmininkas Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius žodį tarti pakvietė svečią, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rektorių kun. Vaidą Vaišvilą.
Kun. V. Vaišvilas susirinkusiems priminė Dievo Gailestingumo kulto ištakas, pažymėjo, kad Vilniuje vyko per 80 Kristaus apsireiškimų, pristatė Gailestingumo apaštalę šventąją seserį Faustiną kaip vieną didžiausių Bažnyčios mistikių.
Įdomu tai, kad Lietuvoje, pasak kun. V. Vaišvilo, Dievo Gailestingumo kultas gana greitai plito. Praėjus keleriems metams po Gailestingumo apsireiškimų, jau buvo leidžiamos liaudies pamaldumą skatinančios knygelės, nors pats kultas Bažnyčioje dar nebuvo patvirtintas. Prelegentas trumpai pristatė ir Dievo Gailestingumo paveikslo istoriją. Pasak kunigo, į šį sukrečiančios istorijos paveikslą pirmiausia reikia žvelgti dvasiniu žvilgsniu, niekuomet neišleidžiant iš akių to, kad Gailestingumas neatsiejamas nuo kančios, išmėginimų. Tačiau tai grąžina mus į tikrus dalykus.
Kartu kun. V. Vaišvilas pasidžiaugė, jog Vilniuje praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje dirbo ir gyveno daug iškilių Bažnyčios asmenybių. Tai palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, palaimintasis kun. Mykolas Sopočka, šventoji seselė Faustina, garbingieji Dievo tarnai, arkivyskupai Teofilis Matulionis ir Mečislovas Reinys, kuris 1942 metais pirmasis aprobavo ir leido viešai kalbėti lietuviškąjį Dievo Gailestingumo vainikėlį.
Konferencijos svečias pasidalijo ir asmenine patirtimi, ką reiškia kurti bendruomenę, kalbėjo apie nepaliaujamos Švenčiausiojo Sakramento adoracijos svarbą.
Vėliau dekanas mons. V. Grigaravičius priminė kunigams, kad prasidėjo gavėnia, kuri kviečia kunigus ir visus tikinčiuosius atsinaujinti bei per Atgailos sakramentą susitaikyti su Viešpačiu. Trumpai pristatė popiežiaus Pranciškaus ta proga Pelenų dieną pasakytą kalbą, kurioje popiežius kreipėsi į kunigus – nuodėmklausius, kviesdamas juos būti kantrius ir paslaugius prie klausyklos ateinančiam žmogui. Taip pat dekanas pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės į Romą, kur su tikinčiaisiais aplankė didžiąsias Romos bazilikas. Jis kvietė paraginti savo parapijų tikinčiuosius aplankyti Lietuvos šventoves, kuriose yra atviros Dievo Gailestingumo jubiliejaus durys ir, jei yra galimybė, apsilankyti Romoje.
Konferencijos pabaigoje aptarti einamieji klausimai. Susitikimas baigėsi diskusijomis prie pietų stalo.
Kun. teol. lic. Nerijus Pipiras
