Balandžio 7 dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai. Iškilmingose šv. Mišiose jų liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas palaimino restauruotą altorių, kuriame gerbiamas maloningasis Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas – vienas seniausių šventovės dailės kūrinių (XVI ir XVII amžių sandūros), vaizduojantis Dievo Motiną, prilaikančią kančios iškankintą, bejėgį, smunkantį iš rankų Kristaus kūną (jo ikonografinis tipas kitaip vadinamas Pieta).
Į iškilmingas šv. Mišias susirinkusiems arkikatedroje arkivyskupas L. Virbalas priminė, jog šį gavėnios penktadienį, likus savaitei iki Didžiojo penktadienio, kai žvelgsime į Kristaus kryžių, žvelgiame į tuos žmones, kurie buvo po Viešpaties kryžiumi. Tai Jėzaus Motina Marija, tarsi iš anksto patyrusi skausmą, teksiantį jos Sūnui, išgyvenusi visa, kas palietė jos Sūnų.
„Kaip moteris, motina, Mergelė Marija yra arti mūsų skausmo, išgąsčio, baimių, nerimo. Galime patikėti jai ir Jėzui savo gyvenimą, apmąstyti dabarties laikus, kas vyksta pasaulyje, jo kryžius, ir begales žmonių, kenčiančių po šiais kryžiais, žinodami, jog po Didžiojo penktadienio išaušta Velykų rytas“, – sakė arkivyskupas, kviesdamas į bendrą Mišių maldą pasitikint Dievu.
Kaip tik tą dieną arkikatedroje prasidėjusių rekolekcijų homiliją sakęs prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS atkreipė dėmesį į arkikatedros šventovę – vyskupijos širdį, kurioje daugybė žmonių su meile ir nuoširdumu artinasi prie Viešpaties altoriaus, taip pat ir prie Sopulingosios Dievo Motinos altoriaus. Apie patirtas malones Dievo Motinos užtarimu čia byloja votai – padėkos ženklai. Tačiau, pasak prelato, tai tik maža dalis šių malonių liudijimo. Didžiausi Dievo stebuklai, kurie lieka jo paslaptyje, vyksta žmonių širdyse, šeimose, bendruomenės, tautoje, istorijoje.
Homilijoje buvo trumpai apžvelgta Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdo, kuriame susipina unikali jo meninė vertė ir sakralumas, istorija. Jis jau XVIII a pabaigoje buvo pripažįstamas kaip stebuklingas. 1779 m. perkeltas į dabartinį altorių. Arkikatedra mena minias, kurios meldėsi prie šio paveikslo, iš jo ir šiandien spinduliuoja Dievo malonė. Prelatas kvietė branginti šventas vietas mūsų tėvynėje, nes šiais laikais modernizmas sukuria tokią bedievišką aplinką, kad žmogui Dievas tampa nebereikalingas, ir jis susikuria kitų dievų: pinigų, alkoholio, malonumų ir kt.
„Tebūna ši sakralinė vieta iš tikrųjų šventa, kad joje kiekvienas galėtų rasti dvasinę atgaivą, kur galėtume išsikalbėti, išsakyti savo meilę Motinai Marijai, kad čia už patirtas Dievo malones kaip ištikimi sūnūs ir dukros galėtume pasakyti: ačiū tau, Motina Marija, tu sušildai mano tikėjimą, katalikiškai mano dvasiai suteiki motiniškos šilumos, kuri leidžia man, kaip suklydusiam sūnui ar dukrai, prisiartinti prie malonių šaltino – paties Jėzaus Kristaus ir pasakyti: Kristau, priimu tą, kurią Tu ant kryžiaus palikai žmonijai žodžiais, pasakytais šventajam apaštalui Jonui: Štai tavo motina!“ – sakė prel. V. S. Vaičiūnas, homiliją užbaigdamas savo paties šioms iškilmėms dedikuotomis eilėmis.
Restauruoto Sopulingosios Dievo Motinos altoriaus palaiminimo proga arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis padėkojo restauratoriams ir lėšas skyrusiam Kultūros paveldo departamentui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
