PASKUTINĖS VAKARIENĖS šv. Mišios arkikatedroje: „Priimkime Dievo meilės iniciatyvą“(2017 04 14)Nuotraukos Silvijos KNEZEKYTĖS ir Gintaro ČESONIO
Balandžio 13 d. vakare arkikatedroje buvo švenčiamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios. Susirinkusi bendruomenė būrėsi prie Viešpaties stalo atmindama, kaip Jėzus prieš savo kančią plovė mokiniams kojas, drauge su jais sėdo prie Vakarienės stalo, laužė duoną, įsteigdamas Kunigystės ir Eucharistijos sakramentus, o per juos likdamas amžiams su savo mylimais žmonėmis. Jėzaus tarnavimo pavyzdžiu arkikatedroje arkivyskupas LIonginas Virbalas su vyskupu Kęstučiu Kėvalu plovė kojas 12-kai arkivyskupijos institucijų bei arkikatedros bendruomenių narių.
„Prašykime Viešpatį sustiprinti mus meilei – vieni kitiems ir Viešpačiui“, – kvietė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, vadovavęs Eucharistijos liturgijai. Ją koncelebravo arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kun. Artūras Kazlauskas. Patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai bei kandidatai į nuolatinius diakonus. Giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Mindaugo Šikšniaus ir Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Homiliją sakęs vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį į du žodžius, ypač svarbius Didijį ketvirtadienį. Tai perėjimas ir perkeitimas. Pirmasis ženklino išrinktosios tautos kelionę į Pažadėtąją žemę, Dievo darbų atminimo perdavimą iš kartos į kartą. Paskutinės vakarienės menėje įvyko perkeitimas – duona ir vynas, duodami mokiniams, tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Taip įsteigiama Eucharistija – brangiausias Bažnyčios turtas ir krikščionio maistas, kad jis pasiektų amžinąjį gyvenimą.
„Didžiojo ketvirtadienio vakaro šv. Mišios mums primena du esminius krikščioniškojo gyvenimo aspektus: tai rinktis prie Viešpaties vakarienės stalo ir padėti kitam žmogui. Tai žmogaus, kuris seka Jėzumi, gyvenimo esmė. Visa kita rikiuojasi aplink tai. Kad žmogus būtų krikščionis, jis turi reguliariai švęsti Eucharistiją ir savo meilę Dievui parodyti tarnaudamas kitam žmogui, mazgodamas kojas kaip Jėzus“, – sakė vysk. K. Kėvalas.
Daug dėmesio savo homilijoje skyręs Paskutinės vakarienės kojų plovimui, ganytojas pabrėžė, jog savo pavyzdžiu Jėzus parodo, ką turi daryti mokiniai. Kristaus mokiniai turi priimti iš Dievo Jo meilės iniciatyvą ir priimti Viešpatį, kuris jiems plauna kojas. Taip jie yra mokomi mokinio nuolankumo. Viešpats prieš mūsų akis pats iškyla kaip nuolankus tarnas, nešantis mūsų naštą. Šiandien ir mes esame kviečiami taip daryti (visą homiliją skaityti čia >>).
Pasibaigus homilijai, pasilenkdami prie 12-os bendruomenių narių – vyrų ir moterų, arkivysk. Lionginas ir vysk. Kęstutis plovė jiems kojas.
„Dievas tai meilė. Būkite drąsūs meile gyventi“, – po Visuotinės maldos jautriai giedant arkikatedros chorui, jauni patarnautojai pasklido po šventovę surinkdami aukas, kurios tądien buvo skiriamos arkivyskupijos bendruomenės vargstančiųjų reikmėms.
Daugelis Eucharistijos dalyvių, jau susitaikę su Dievu priešvelykine išpažintimi, tą vakarą priėmė ŠvenčiausiąjįSakramentą, dalijamą abiem pavidalais.
Po Mišių Švč. Sakramentas iškilmingai, procesijoje, buvo nešamas į arkikatedros koplyčią Didžiojo penktadienio šv. Komunijai. Iki vidunakčio žmonės galėjo likti Eucharistinio Jėzaus artumoje adoruodami ir apmąstydami kartu su Jėzumi Jo laukiančią Didžiojo penktadienio golgotą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
