Šimtai kauniečių ėjo Didžiojo penktadienio KRYŽIAUS kelio eiseną Kaune (2017 04 14)Nuotraukos Silvijos KNEZEKYTĖS ir Gintaro ČESONIO
Balandžio 14 dieną Kaune surengta Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio eisena. Po Kristaus Kančios pamaldų arkikatedroje bazilikoje ir kitose bažnyčiose šimtai kauniečių – arkivyskupijos ganytojai arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Kęstutis Kėvalas, beveik dvi dešimtys miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų, seminaristų, seserų vienuolių, daug jaunų žmonių, šeimų – rinkosi tradicinėje eisenos pradžios vietoje – prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, kad su Jėzumi bent maža dalimi paeitų jo kančios keliu, savo širdyje „paneštų“ jo nuteisimą, paniekinimus, nukryžiavimą ir kankinančią kryžiaus mirtį, mokytųsi iš Viešpaties tokios meilės, kuri visa dėl kitų atiduoda, nieko sau nepasilikdama.
Kryžiaus keliui – jį organizavo arkivyskupijos kurija – buvo pasitelkti mąstymai (autorius kun. Marius Talutis) pagal vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio gyvenimą. Kryžiaus kelio dalyviai šiemet prieš akis turėjo pavyzdį savo tautiečio, būsimojo palaimintojo, kuris nepaliaudamas savo gyvenime žvelgė į kenčiantį Kristų, dėl jo atlaikė aršiausius persekiojimus, ir dėl to net kalėjimo kameros jam tapdavo susitikimo su Dievu ir kitais kenčiančiais vieta, kuris iš tiesų pasitikėdamas Dievu mokėjo tvirtai gyventi tiesoje ir labai mylėti žmones bei jiems kaip galėdamas pasitarnauti, kad ir kur būtų.
Kryžiaus kelio eisena tęsėsi dviem pagrindinėmis miesto gatvėmis – Laisvės alėja ir Vilniaus gatve, tapdama tikėjimo liudijimu ir Kristaus meilės kiekvienam žmogui skelbimu to vakaro praeiviams, miesto svečiams, kavinių lankytojams ir atgailos keliu sau patiems. Kai kurie sutiktieji pagarbiai sustodami pasitikdavo eiseną, kai kas prie jos ir prisijungdavo. Iš tikrųjų vis labiau artėjant link arkikatedros eisena darėsi vis gausesnė žmonių, kurie tiesiog užtvindė Vilniaus gatvę Kauno senamiestyje.
Kryžių eisenoje pasikeisdami šiemet nešė miesto parapijų ir rektoratų bendruomenių atstovai. Jėzaus kančios 14-oje stočių apmąstymui vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Šventąjį Raštą skaitė vyskupai bei kunigai, maldas – seminarijos auklėtiniai, o mąstymus – aktorė Olita Dautartaitė. Giedojimui visą kelią (į jį žmonės noriai įsijungė) vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė. Procesijos tvarka rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.
Beveik dvi valandas trukęs Kryžiaus kelias baigėsi arkikatedroje, kuri pilna prisipildė eisenos dalyvių, keliavusių šį atgailos ir apmąstymų kelią apie Viešpaties kančią ir besąlyginę meilę, garbingojo Dievo tarno Teofiliaus herojišką gyvenimą ir savo pačių gyvenimo kryžius bei sustiprėjusių viltimi, jog „kryžius iškelia <...> į dvasines aukštybes“.
Kauno arkivyskupas Lionginas arkikatedroje nuoširdžiai padėkojo Kryžiaus kelio rengėjams, skaitovams, giedotojams, savanoriams, visiems dalyviams, linkėjo kad šis kelias atvestų į Prisikėlimo džiaugsmą. Ganytojas palaimino visus Šventojo Kryžiaus relikvija.
------
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
