ŠILINĖS. Jaunimo ir šeimų dieną – malda už dvasinį atsinaujinimą, šeimų susitikimai, jaunimo žygiai ir vakaro Žiburių procesija aplink Šiluvą (2017 09 09)Nuotraukos – Marijos Stanulytės
Rugsėjo 9-ąją, šeštadienį, Šiluvos piligriminėje šventovėje malda apglėbti visos Lietuvos jaunimas ir šeimos. Švęsti Marijos, Jėzaus ir mūsų Motinos, Gimimo, melsti Dievo artumo studijose, šeimų kasdienybėje, tarnystėse atvyko daug šypsenų ir giedrumo į atlaidus atvežusių piligrimų – moksleivių ir studentų, šeimų su vaikais (vaikams atlaiduose skirta ir atskira „Magnificat“ palapinė ), sužadėtinių, šeimų judėjimų, šeimų ir jaunimo sielovados bendradarbių, kitų organizacijų.
Šiluvos informacijos centre mokymą šeimoms „Marijos ir Juozapo mokykloje“ iš pat ryto vedė misionierius t. Rastislavas Dluhý C.Ss.R (Slovakija), vėliau švęsdami iškilmingoje Eucharistijoje sutuoktiniai atnaujino Santuokos pažadus, o po pamaldų šeimos buvo kviečiamos į agapę – su šeimų judėjimų liudijimais ir pakvietimu atrasti šeimų bendrystės džiaugsmą.
Vakarop Šiluvą pasiekė ir Sutaikinimo pamaldose dalyvavo jaunieji piligrimai – tai Kauno arkivyskupijos moksleiviai ir studentai, J aunimo centro ir akademinės sielovados bendradarbių suburti į šimtmečiais gyvą piligrimystę pėsčiomis (istoriniai šaltiniai liudija tokią Kražių jėzuitų kolegijos auklėtinių kelionę į Šiluvą dar XVII amžiuje). Moksleiviai dalyvavo vienos dienos žygyje pėsčiomis nuo Kaulakių, studentai 50 km iš Krakių keliavoį atlaidus nuo rugsėjo 7 d. Ateitininkai ėjo nuo Lyduvėnų.
21 val. Šiluvą pirmąkart atlaiduose apjuosė Žiburių procesija. Aplink miestelį einant su Švenčiausiuoju Sakramentu melstasi už jaunus žmones, kad jie atrastų savo pašaukimus.
---------
Pilnutėlė aikštė džiugių, šventiškai nusiteikusių piligrimų prieš rugsėjo 9 d. vidudienį meldėsi Rožinį, klausėsi katechezės, prašė Dievo Motinos užtarimo Loreto litanijos invokacijomis rengdamiesi švęsti Eucharistiją.
„Marija, Tu matai, ko trokštame, kokie yra mūsų gyvenimai. Pasveikink kiekvieną iš mūsų, kad ir mūsų širdyse kažkas šoktelėtų... “, – ypatinga katecheze ir aliuzija į Evangelijoje minimą Elzbietos aplankymą į piligrimus kreipėsi br. kun. Astijus Kungys OFM. Jis priminė Jėzaus paraginimą mokiniams būti Jo liudytojais. „Jūs, jaunuoliai, būkite tokie liudytojai, nebijokite pasakyti savo bendraamžiams: Aš tikiu“, – brolis pranciškonas drąsino jaunus žmones aikštėje, pabrėždamas, jog Lietuvai atnaujinti, Kristaus Dvasiai paskleisti joje reikia drąsių tikėjimo liudytojų. Išdrįsti garsiai paliudyti: „Aš tikiu!“ turime kiekvienas, kiekvienoje situacijoje. Br. kun. Astijus OFM maldavimu kreipėsi pal. Teofiliaus Matulionio užtarimo – kad jis išmelstų mūsų kraštui tikro išlaisvinimo, kad būtume tikrai laisvi savo krašte išpažinti savo tikėjimą.
Palaimintojo Teofiliaus užtarimu vėliau iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už Lietuvos šeimas ir jų dvasinį atsinaujinimą. Eucharistijai vadovavo Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei kunigai – ne tik Lietuvos vyskupijų, bet ir kelių kraštų – iš Lenkijos (Punsko), JAV (Floridos), Kanados (Toronto) bei Slovakijos. Patarnavo nuolatiniai diakonai Audrius Jesinskas ir Darius Venčkauskas bei Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“ (vad. Vidmantas Ruzgys).
Kauno arkivyskupas L. Virbalas liturgijos pradžioje džiugiai sveikino brolius vyskupus, kunigus, vienuolius, kelis Seimo narius, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, gausiai susirinkusias šeimas ir jaunimą, vyskupijų Šeimos ir Jaunimo centrų darbuotojus, ateitininkus, „Tikėjimo ir Šviesos“ bei „Arkos“ bendruomenių vadovus, narius ir draugus, Punsko lietuvius, kitas organizuotas piligrimų grupes – iš įvairių bendrijų, bendruomenių, judėjimų, parapijų bei iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų.
„Laiminga įtikėjusi“, – Evangelijos eilute apie Mergelę Mariją pradėjo homiliją vysk. K. Kėvalas, sykiu keldamas klausimą: „O mes – ar esame laimingi įtikėję?“ Ko reikia, kad taip būtų? Įtikėjusieji turi dalytis džiaugsmu. Pasak vyk. Kęstučio, būti įtikėjusiam – tai būti laimingu žmogumi. Tam reikia nuolat tikėjimą atnaujinti – su vaikišku pasitikėjimu Dievu.
„Tikėjimas yra pirmoji priemonė stiprinti šeimoms ir jaunimui “, – sakė vysk. K. Kėvalas, pabrėždamas, kaip tai svarbu mūsų tikrovėje, kai skiriasi beveik pusė sutuoktinių ir pan. Susiskaldymai, suardyta vienybė, pasak ganytojo, yra beveik nacionalinės grėsmės masto. Džiugu, kad šeimos svarbą jau atpažįsta ir sekuliaroji visuomenė, pavadindama šeimas viešuoju gėriu, pilietinės laisvės sąlyga ir pan. Pasak vysk. Kęstučio, taip auga supratimas, kad šeima yra visuomenės „kietasis diskas“.
Homilijoje pasidalyta, kas padėtų stiprinti tikėjimą ir šeimų vienybę. Tai malda, Eucharistijos šventimas, susitaikymas su Dievu ir kitais žmonėmis. Daug dalykų turime peržengti, kad priimtume tikėjimą, kuris įgalina – tai įgalinimas iš dangaus. Be to, tikėjimas turi būti rimtai ugdomas – šeimose, Katechumenato programoje.
„Mūsų šeimų ir jaunimo gyvenimą turime jungti su tikėjimo pajėgomis, ir bus perkeista mūsų tėvynė. Mes turime Viešpaties duotus ginklus ir priemones. Pats dangus aplankė mus drąsindamas per Mergelę Mariją Šiluvoje. <...> Atvykote čia, nes žinote gerą adresą, kur skatinti savo vaikus, savo šeimas stiprinti tikėjimą. Viešpats yra paruošęs jums didžių dalykų, kaip Mergelei Marijai, kuri šlovina: „Didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas!“ ( Lk 1, 49), – sakė vysk. K. Kėvalas, užbaigdamas homiliją.
Po jos sutuoktiniai aikštėje buvo pakviesti atnaujinti Santuokos sakramentą – padėkojant Dievui už gyvenimo draugą(-ę), paprašant pagalbos ir toliau mylėti bei tapti Jo meilės liudytojais.
Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, užtarti ir patyrusieji šeimose smurtą, skyrybas, kad Dievo ir žmonių artumas užgydytų jų žaizdas.
Atnašų procesijoje šeima atnešė vaikų, kuriems reikia pagalbos, vardus (už juos buvo pakviesta įsipareigoti melstis visus metus), pirmus metus susituokusieji nešė duoną ir vyną.
Kaip vienos šeimos, dangiškojo Tėvo vaikai visi meldėsi Jėzaus išmokyta „Tėve mūsų“ malda, vėliau daugelis priėmė šv. Komuniją.
Su Bažnyčios palaiminimu išsiųsdamas šeimas į jų kasdienybę liudyti šio pašaukimo grožio, dėkodamas visiems už piligrimystę į atlaidus ir bendrą maldą, Kauno arkivyskupas pakvietė neskubėti iš Šiluvos, aplankyti abi šventoves, palapines prie aikštės, vienuolių rankdarbių ir suvenyrų mugę (šį savaitgalį prie koplyčios veikia vienuolijų kiemelis), dalyvauti šeimų agapėje ir tolesnėje dienos maldų programoje.
Šių Mišių pabaigoje vyskupai bei „Marijos radijo“ vadovai pasirašė naujos „Marijos radijo“ studijos Kaune statybos raštą.
Kitose šv. Mišiose melstasi už žmones, kurie savo dosnia meile ir šeimos šiluma dalijasi su našlaičiais, apleistais vaikais. Buvo prašoma Viešpatį laiminti vaikelio besilaukiančias šeimas, su dėkingumu Dievui prisimintas pal. Teofiliaus rūpestis dėl šeimų ir vaikų, kurį rodė tiek tarnaudamas svetur, tiek tapęs Kaišiadorių vyskupu. Mišiose kartu gyvenančios poros buvo drąsinamos priimti Santuokos sakramentą ir Dievo pagalbą šeimai. Giedojo Kauno Vilijampolės parapijos, Raseinių jaunimo chorai. Piligrimų sielovadoje talkino Raseinių dekanato kunigai, tądien aukoję šv. Mišias, teikę kitus sielovados patarnavimus.
Carito „Susitikimų palapinėje“ kalbėta tema „Paauglys šeimoje – iššūkiai ir galimybės tėvams“. Temą pristatė Kauno arkivyskupijos Carito programos „Vaiko gerovės institutas“ darbuotoja Viktorija ir savanorė. Kava ir arbata vaišino Raseinių dekanato Carito komanda. Šią dieną palapines aplankė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Vakaro šv. Mišiose su jaunimu ir vakarop į Šiluvą suskubusiais piligrimais buvo dėkojama Dievui už žemdirbių ir girininkų darbą – kad juo liudytų kūrinijos grožį. Giedojo Gargždų parapijos jaunimo choras. „Tegu Viešpats laimina žemdirbių, girininkų triūsą, tegu laimina ir mūsų širdžių dirvas, kad jose augtų tie gėrio daigai, kuriuos Jis pasėjo mumyse pašaukdamas į gyvenimą“, – sakė homilijoje šv. Mišioms vadovavęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.
21 val. vakaro tamsą miestelyje, tarsi paties Kristaus šviesa, nušvietė fakelai jaunų žmonių rankose. Tai daugiausia jaunų žmonių einama Žiburių procesija, kuri apjuosė Šiluvą aplink miestelį keliaujant su Švenčiausiuoju Sakramentu, sustojant Jo pagarbinti stotelėse, skaitant Dievo žodį, pasidalijant liudijimais ir mąstymais apie pačius įvairiausius žmogaus pašaukimus, drauge pašlovinant Dievo meilę giesme.
Šios procesijos (ji įprastai einama piligriminėse pasaulio šventovėse) intencija buvo malda už jaunus žmones, kad jie atrastų kelius, Viešpaties jiems numatytus jų gyvenime. Procesiją kartu ėjo ir Švenčiausiąjį nešė arkivyskupas L. Virbalas, vyskupas A. Poniškaitis, kunigai A. Končius, A. Kazlauskas, A. Alminas. Užbaigiant procesiją prie altoriaus aikštėje palaiminimu Švenčiausiuoju Sakramentu arkivysk. Lionginas padrąsino tuos jaunuolius, kurie dar nežino savo kelio, paragino juos ugdytis, augti, leisti skleistis Dievo meilei. Ypač ugdytis tarnavimą ir šlovinimą – tai, kas gražiai susiliejo Marijos asmenyje.
Rytoj, rugsėjo 10 dieną, – pagrindinė ŠILINIŲ diena. Malda su palaimintuoju Teofiliumi už lietuvius pasaulyje ir taiką >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
