Pagrindinį Šilinių sekmadienį – malda su palaimintuoju Teofiliumi už lietuvius pasaulyje ir taiką (2017 09 10)Nuotraukos – Marijos Stanulytės
Vaiskaus vasariško grožio Mergelės Marijos Gimimo atlaidų sekmadienį, rugsėjo 10-ąją, dar prieš pagrindines pamaldas vidudienį Šiluvos aikštę ir jos prieigas pripildę gausūs piligrimai iš įvairių kraštų, taip pat LRT tiesioginės televizijos transliacijos žiūrovai bei „Marijos radijo“ klausytojai dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje ir su nauju mūsų krašto užtarėju pal. Teofiliumi meldėsi už save, visus Lietuvos žmones ir lietuvius, kurie pasklidę pasaulyje, meldė atsakomybės priimantiems visai visuomenei svarbius sprendimus.
Lietuvos vyskupų kvietimu Šiluvoje melstasi ir už taikų gyvenimą dabartinius pasaulio neramumus patikint Marijos Taikos Karalienės užtarimui. Popietę Šiluvoje sutikti Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vadovaujami XV tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno daugiau kaip 400 dalyvių, kurie, be to, dar dalyvavo šv. Mišiose už Lietuvos ateitį – jaunimą.
„Jei į šią aikštę šiandien surinktume visus kelių kartų mūsų tautos buvusius kalinius, tremtinius katalikus, kuo jie labiausiai džiaugtųsi? Tų žmonių džiaugsmas būtų šv. Mišios, priimta Komunija. Kančios išgrynintas žmogus tai gerai supranta. Netrukus į širdis galėsime priimti Tą, kuris palaimintajam Teofiliui ir kitiems Solovkų kaliniams buvo svarbiau už sveikatą ir patogumus“, – sakė pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis. Maldininkus aikštėje katecheze rengęs Eucharistijos šventimui, be kita, pasidalijo ir jautria autentiška istorija, kaip Solovkose kunigai, slapčia pasitraukdami į nuošalesnę vietą nuo prižiūrėtojų akių, ant akmens, su duonos gabalėliu ir keliomis razinomis paskubomis švęsdavo šv. Mišias, o medyje per Eucharistinę maldą nutildavę ir paukščiai.
„Kaip reikia šiandien Viešpaties pagalbos, ypač mūsų laikams. Mergelės Marijos, pal. Teofiliaus užtariami, kreipkimės į Dievą, kuris visada lydi savo meile ir dovanoja gailestingumą“, – sakė netrukus iškilmingą Eucharistiją pradėdamas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ ir džiugiai sveikindamas procesijoje prie altoriaus atėjusius brolius vyskupus, kunigus, diakonus ir seminaristus, pašvęstojo gyvenimo brolius ir seseris, valdžios žmones, daugiatūkstantinę piligrimų minią iš įvairių Lietuvos kampelių, žmones prie televizorių ar radijo imtuvų, galbūt šiuo metu esančius ir toli nuo Tėvynės.
Šią Eucharistiją palaimintojo Teofiliaus Matuliono artumoje – didžiajame relikvijoriuje prie altoriaus aikštėje – koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Telšių vyskupijos koadjutorius vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Apaštališkosios nunciatūros patarėjas mons. Matthew Amponsah-Saamoa bei kelių vyskupijų kunigai. Mišių maldoje dalyvavo ir svečias – Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų Bažnyčios arkivyskupas metropolitas Inokentijus.
Patarnavo diakonai Emilis Vasiliauskas ir Laimonas Mituzas, asistą rengė seminaristai. Viešpaties šlovei ir visų širdžių džiaugsmui įkvėptai giedojo net kelių kolektyvų – VDU KTF mišraus choro „Veritas“, Kauno sakralinės muzikos mokyklos „Cantores David“ bei Marijampolės Č. Sasnausko – jungtinis choras ir solistas Mindaugas Zimkus. Chorui dirigavo Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Mindaugas Radzevičius. Grojo Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras, vadovai Ričardas Kukulskis ir Remigijus Terminas.
Žodžio liturgijoje klausę Dievo žodžio ir palaiminti Evangelijų knyga – palaiminti gyventi laimingi, kaip minėjo Mišių transliaciją per televiziją žiūrovams komentavęs vyriausiasis atlaidų ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas, – Eucharistijos dalyviai sėdo klausytis homilijos.
Ją sakęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas pradžioje priminė Mergelės Marijos sutikimą priimti Dievo planą, kurio lig tol nebuvo jos gyvenimo ir ateities planuose. Švenčiame Dievo pasirinkimą, kuris tapo išgelbėjimu visiems žmonėms, ir Marijos atsiliepimą.
„Jei esate čia – jau išgirdote Dievo kvietimą. Jus jau sužavėjo tai, ką Dievas atliko Mergelei Marijai ir per Ją. Dabar priimkime ir patikėkime, kad niekas nesutrukdys Dievui toliau padėti, jei tik norėsime, jeigu Juo pasitikėsime“, – pasitikėjimo ir vilties žodžiu dalijosi ganytojas.
Mergelė Marija, pasak arkivyskupo, Šiluvoje tituluojama Ligonių Sveikata, siūlo dar daugiau – būti mūsų liūdesio, nusiminimo, pasimetimo gydytoja, būti Jos bendradarbiais, Viešpaties teikiamo džiaugsmo talkininkais (plg. 2 Kor 1, 24). Jos padedami su Dievo malone galime atsakingai kurti savo ir Tėvynės ateitį.
Arkivyskupas minėjo arkivyskupą Teofilių – palaimintąjį su šimtasiūle, kuriam kaip krikščioniui ir kaip ganytojui būdinga kančiõs, sunkumų neįbauginta meilė ir atsakomybė.
„Šiandien meldžiame pal. Teofiliaus užtarimo visiems Lietuvos žmonėms, ypač atsakomybės suvokimo priimantiems sprendimus – tiek mažiausioje bendruomenėje, tiek ir valstybėje. Atsakomybė – tai žvelgti plačiu žvilgsniu. Matyti ne vien save ar savo naudą, bet ir kitus. Suvokti, kad mano sprendimai paveiks ir kitų gyvenimą. Atsakomybė susipina su meile – be meilės kažin ar ji būtų įmanoma“, – sakė arkivys. L. Virbalas, pasidalydamas visų troškimu teisingesnės ir šviesesnės Tėvynės, kurioje neliktų pralaimėjusiųjų ar atstumtųjų, kad niekas iš jos nebėgtų, bet norėtų į ją kuo greičiau sugrįžti, kad visi lietuviai, kad ir kur gyventų, jaustų atsakomybę už savo šalį.
„Lietuva neturi kitų vaikų, tik mus, ir mes neturime kitos Tėvynės, tik Lietuvą“, – sakė arkivyskupas, be to, Lietuvos vyskupu vardu pakviesdamas į maldą už patį svarbiausią dabartinio pasaulio rūpestį – rūpestį dėl taikos, kad liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėjusieji nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo (visą homiliją skaityti >>).
Po homilijos išpažinę tikėjimą Eucharistijos dalyviai visuotiniais maldavimais kreipėsi į Viešpatį, prašydami, kad lietuvius pasaulyje vienytų Eucharistija, kad Dievo žodis sukviestų visų konfesijų Jėzaus mokinius į vieną šeimą, kad Evangelija suteiktų persekiojamiems krikščionims ištikimybės džiaugsmą, o mūsų šalies vadovai, be kita, pradedantys naują darbų sesiją Seime, vadovautųsi tiesa.
Atnašų procesijoje „Artumos“ leidyklos ir redakcijos jaunieji bendradarbiai prie altoriaus atnešė Raseinių ligoninei skiriamas savo išleistas knygas – A. Jurevičiaus „Susipažinkime – esu Teofilius“ (2017), Kauno arkivyskupijos Carito bendradarbiai atnešė benediktinų vienuolių surinktas ir Šiluvos parapijoje kunigų lankomiems ligoniams bei seneliams skiriamas arbatas, o duoną ir vyną nešė Dievo gausiai vaikučiais apdovanota Šiluvos parapijos šeima.
Į pačią giliausią bendrystę su Jėzumi ir vienus su kitais šioje liturgijoje ypač suvienijo „Tėve mūsų“ malda, džiugus Kristaus ramybės palinkėjimas šalia esančiajam ir šv. Komunija, kurią po aikštę pasklidus jaunųjų savanorių mėlyniesiems skėčiams dalijo vyskupai ir kunigai visiems galėjusiems vertai ją priimti – susitaikius su Dievu, be sunkios nuodėmės, gyvenant Bažnyčios palaimintoje Santuokoje ir kt.
Užbaigdamas iškilmes prieš ganytojiškąjį palaiminimą Kauno arkivyskupas L. Virbalas dėkojo rengusiems ir dalyvavusiems liturgijoje, tarė ačiū LRT vadovams bei darbuotojams, kurių dėka žinia iš Šilinių kasmet plačiai sklinda po Lietuvą ir tampa prieinama ne tik Tėvynėje gyvenantiems jos žmonėms, dėkojo visiems atlaidų rengėjams, rėmėjams, geradariams, geranoriškiems vietos valdžios žmonėms ir visiems, pavieniui ar organizuotai, atvykstantiems į Šilinių atlaidus.
Piligrimų sielovadoje, be nuolat čia tarnaujančių beveik dešimties kunigų, sekmadienį talkino Kauno I dekanato kunigai. Jie tarnavo klausyklose, aukojo šv. Mišias, kuriose buvo meldžiamasi už persekiojamus krikščionis, Dievo gailestingumo ir paguodos prašoma patyrusiems smurto ir patyčių. Dėkojama Dievui už pal. Teofiliaus brangintą Eucharistijos dovaną, prašoma malonės atsakingai kurti ir saugoti Dievo dovanotą pasaulį. Giedojo Kauno Pal. Jurgio Matulaičio, Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijų, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos „In Vivo Dei“ chorai, Babtų parapijos ir Jono Pauliaus II bendruomenės jaunimas.
Vakaro šv. Mišiose melstasi už krikščionių vienybę. Meilės įstatymo vykdymas buvo Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus homilijos tema tą vakarą. Marija Šiluvoje švelniai, su meile ragino atsigręžti į Jėzų Kristų. Taip ir mes su meile turime sakyti tiesos žodį kitam, taip augdami meilėje ir patys. Ganytojas linkėjo išsivežti iš Šiluvos apaštalo Pauliaus paraginimą: „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę...“ (Kor 13, 8).
Rugsėjo 10 dieną Caritas kvietė į diskusiją tema „Dovanoti save kitiems: savanorystė, kaip padėka už galimybę gyventi laisvėje“. Kalbėta apie tai, kaip mes dovanodami kitiems savo laiką gauname netikėtų, tačiau labai reikalingų malonių ir dovanotų, o dalinantis visko tik daugėja. Temą pristatė Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas, kolegė Erika ir Lietuvos Carito darbuotoja Vilma. Kauno I dekanato Carito komanda pasitiko kiekvieną Šiluvos piligrimą, kuris pageidavo kavos ar arbatos.
Rytoj, rugsėjo 11 d. – Visuomenės ir valstybės apsaugos darbuotojų diena >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
