A†A MONSINJORAS KAZIMIERAS SENKUS
(1917–1942–2018)
2018 metų vasario 15 dieną, eidamas 102-uosius metus, mirė Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos rezidentas monsinjoras Kazimieras Senkus.
Kazimieras Senkus gimė 1917 metų sausio 24 dieną Teiberių kaime, Didvyžių parapijoje, Vilkaviškio valsčiuje. 1929 metais pradėjo lankyti Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigęs 1935 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Ten mokėsi iki 1940 metų, kai, sovietinei armijai užėmus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją, kur Miunsterio kunigų seminarijoje ir universitete tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas Miunsterio Šv. apaštalo Pauliaus katedroje 1942 metų gegužės 30 dieną.
Po šventimų kunigas Kazimieras apie pusmetį vikaravo Roxel parapijoje netoli Miunsterio, o 1943–1944 metų laikotarpiu tarnavo kaip lietuvių kapelionas Saksonijoje: Leipcige, Drezdene ir kitose vietovėse Bautzeno vyskupijoje. 1944 metais susirgo plaučių tuberkulioze ir tris mėnesius gydėsi sanatorijoje prie Egerio.
1945 metais, priartėjus frontui, pasitraukė į Bavariją, kur iki rudens pavadavo sergantį kleboną Wiefelsdorfe. Paragintas vyskupo Vincento Padolskio tų pačių metų rudenį įstojo į Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. Ten studijavo iki 1947 metų, drauge eidamas ir lietuvių kapeliono pareigas. 1947 metais pradėjo studijas Romoje, Popiežiškajame sakralinės muzikos institute grigalinio choralo klasėje. Studijas baigė sakralinės muzikos magistro laipsniu. Iki 1954 metų darbavosi Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, vargoninkaudamas ir mokydamas giedojimo.
Gavęs Baltų instituto stipendiją darbui apie lietuvių liaudies dainų melodijas ir formas kunigas Kazimieras Senkus 1954 metais grįžo į Vokietiją ir apsigyveno Hechingene, kapelionavo senelių namuose, rengė giesmyną „Garbė Dievui“, drauge turėjo ir daug dėmesio skirti savo sveikatai stiprinti.
1960–1962 metų laikotarpiu kunigas Senkus darbavosi Tiubingene, klierikų konvikte „Wilhelmstift“, kur ėjo repetitoriaus pareigas, mokydamas klierikus bažnytinio giedojimo ir drauge, kaip kapelionas, aptarnaudamas vieną kliniką.
1962 metų rudenį Rotenburgo vyskupas paskyrė kunigą Kazimierą Senkų vyskupijoje gyvenančių lietuvių kapelionu su asmeninio klebono teisėmis. Tuo metu jis nuolat gyveno Štutgarte. Nuo 1970 metų ėjo Lietuvių katalikų misijos vedėjo pareigas, drauge padėdamas sielovadoje vienoje iš Štutgarto vokiečių parapijų.
1995 metų gruodžio 22 dieną šventasis popiežius Jonas Paulius II kunigui Kazimierui Senkui suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) laipsnį. Kviečiamas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vadovybės, jis atvyko į Lietuvą, oficialiai paprašydamas tuometinio Rotenburgo–Štutgarto vyskupo Walterio Kasperio išleisti jį apsigyventi Kaune. Nuo 1996 metų spalio 10 dienos jis ėjo naujai įsteigtos Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Kaune laikinojo klebono pareigas. Arkivyskupas, skirdamas jį šiam darbui, pirmiausia žvelgė į šio garbaus kunigo ankstesnę veiklą, matydamas jame žmogų, galintį tiek savo patirtimi, tiek sugebėjimais prisidėti prie naujosios parapijos organizavimo. Drauge nuo pat savo atvykimo į Lietuvą monsinjoras Kazimieras Senkus ėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos kapeliono pareigas.
Laikinuoju parapijos klebonu monsinjoras Kazimieras Senku išbuvo neilgai – tik iki 1997 metų kovo 31 dienos. Tada jis buvo paskirtas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos altaristu ir toliau ėjo vienuolyno kapeliono pareigas.
1999 metų sausio 13 dieną monsinjoras Kazimieras Senkus buvo paskirtas Lietuvos Kolpingo draugijos vyriausiuoju dvasios vadu trejų metų kadencijai.
Turėdamas bažnytinės muzikos išsilavinimą, monsinjoras Kazimieras Senkus ypač rūpinosi bažnytiniu giedojimu Lietuvos bažnyčiose. Faktiškai jam vadovaujant 2002–2005 metų laikotarpiu buvo rengiamas naujas liturginis giesmynas. Nors ir ne visuomet sutikdamas su kolegų nuomone, monsinjoras nuolankiai sutiko, kad visi reikalingi pakeitimai būtų daromi pagal Vyskupų Konferencijos nurodymus.
2008 metų vasario 5 dieną monsinjoras Kazimieras Senkus, bažnytinės muzikos puoselėtojas, buvęs ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, humanitarinės labdaros ir paramos organizatorius, Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Monsinjoras Kazimieras Senkus buvo ištikimas ir nuoširdus Bažnyčios tarnas, visuomet rūpinęsis liturginio giedojimo ir apeigų grožiu. Tvirtas savo įsitikinimais, o drauge švelnus bei atlaidus žmonėms, jis paliko visiems Gerojo Ganytojo įkvėptą kunigiškojo gyvenimo pavyzdį.
Monsinjoro Kazimiero Senkaus žemiškieji palaikai pašarvoti Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios vasario 17 dieną 12 valandą. Po Šv. Mišių laidotuvės Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok ištikimam savo tarnui, Viešpatie!
Kauno arkivyskupijos kurija
