Pas Viešpatį iškeliavo vertėjas, redaktorius, kultūrologas Petras Kimbrys (in memoriam žr. >>), kuris mirė Kaune, balandžio 21 d. būdamas 70 metų amžiaus. Atsisveikinimas su Petru Kimbriu vyko balandžio 25–26 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
Trečiadienį velionis buvo pašarvotas šioje bažnyčioje, ir vakare joje buvo aukojamos šv. Mišios. Joms vadovavo LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir būrys kunigų. Homilijoje arkivyskupas G. Grušas pažvelgė į Petro Kimbrio gyvenimą per penkis ateitininkijos principus, kuriuos visus jis nuostabiai įgyvendino savo turiningu gyvenimu bei veikla.
Ketvirtadienį, balandžio 26-ąją, artimieji, bičiuliai, kolegos, jį pažinojusieji ar tiesiog šio žinomo krikščioniškos žiniasklaidos ir kultūros darbininko pagerbti atėję ne tik kauniečiai, bet atvykę ir iš Vilniaus bei kitų Lietuvos vietų, dalyvavo laidotuvių Mišiose, meldėsi už šį daugeliui brangų žmogų, dėkojo Dievui už ypatingą jo gyvenimo šviesą, kad jį pažino, bendravo, mokėsi iš jo.
Laidotuvių Mišioms vadovavo artimas Kimbrių šeimos bičiulis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir beveik dešimtis kelių vyskupijų kunigų.
Šią atsisveikinimo valandą užuojautos žodžiais šeimai, žmonai Brigitai, trims velionio vaikams, anūkams, visiems jo liūdintiems per savo homiliją pasidalijo vysk. Eugenijus Bartulis.
„Dėkojame Dievui, kad leido bendrauti su Petru šioje gyvenimo kelionėje, pažinti Petrą kaip gilią asmenybę. Jau 1973 m., kai pradėjo bendradarbiauti pogrindinėje spaudoje, ypač išryškėjo jo, kaip vertėjo, redaktoriaus, dovanos. Tai buvo visuomet laisvas žmogus, pilnas tiesos ir meilės žodžiui bei žmonėms, skleidžiantis krikščionišką mintį ir trokštantis, kad visa būtų išreikšta kuo tiksliau, kuo skaidriau“, – sakė vysk. Eugenijus, paminėdamas, jog sulig pirmaisiais Nepriklausomybės žingsniais jis darbavosi kartu su tėvu Vaclovu Aliuliu MIC – rūpinosi „Katalikų kalendoriaus žinyno“ leidimu, vėliau dirbo „Katalikų pasaulyje“, atkurtajame „Naujajame židinyje“. Ant velionio karsto bažnyčioje buvo padėta atversta Šventojo Rašto, kurį jis pats redagavo, knyga – Petras Kimbrys rūpinosi, kad Dievo žodis pasiektų visus ir būtų kuo suprantamesnis.
Vyskupo Eugenijaus žodžiais tariant, redaktoriaus, vertėjo darbas labai pasitarnauja žmogaus nuolankumui. Petras atsisakė savojo „aš“ , labai įsigilindavo į kiekvieną atliekamą darbą, darė jį kruopščiai, jautriai ir išmintingai. Paskendusį darbuose jį ištikimai, kantriai, su pasiaukojimu lydėjo žmona Brigita.
„Su pasitikėjimu žvelgiame į Viešpatį, kuris yra Prisikėlimas ir gyvenimas, ir dovanojo mums Petrą kaip Dievo dovaną tautai, kaip ryškią asmenybę“, – sakė vysk. Eugenijus Bartulis.
Po laidotuvių Mišių Petras Kimbrys amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse. Čia atsisveikinimo žodį tarė Petro Kimbrio bendražygiai – Vytautas Ališauskas ir Algirdas Saudargas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
