Gegužės 23 d. arkivyskupijos kunigai susirinko į ugdymo konferenciją kurijoje. Čia drauge klausėsi svečio Bažnyčios istoriko dr. Liudo Jovaišos pranešimo apie istorinius Lietuvos ryšius su popiežiais, aptarė sielovados aktualijas, ypač susijusias su artėjančiu popiežiaus Pranciškaus vizitu, drauge meldėsi ir pietavo. Konferencijai vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Apie krašto ir popiežių ryšius
„Meilė iš pirmo žvilgsnio“, – taip juos pokštaudamas, tačiau ir taikliai apibūdino dr. Liudas Jovaiša pranešime apie 800 metų tebesitęsiančią mūsų krašto katalikų ir popiežiaus santykių istoriją, prasidėjusią pirmuoju žinomu susitikimu 1251 m. liepą Milane, kai popiežius Inocentas IV susitiko su karaliaus Mindaugo pasiuntiniu (tai buvo kunigaikštis Parbus, pranešęs apie Mindaugo krikštą). Šis popiežius leido įšventinti Mindaugo parinktą asmenį Lietuvos vyskupu, kuris buvo tiesiogiai popiežiaus jurisdikcijoje – vyskupija nebuvo priskirta kokiam nors centrui, esančiam už Lietuvos ribų. Popiežius sakė, jog priima į Šv. Petro globą visą Lietuvos kunigaikštystę.
Po šimtmečio su popiežiumi ryšį užmezgė didysis kunigaikštis Gediminas. Žinomi Gedimino laiškai (1322 m.); pirmajame jų popiežiui Jonui XXII parašo, kad norįs krikštytis. Nors nieko panašaus neįvyko, Gediminas laimi popiežiaus palankumą ir praktinės naudos, nes Šventasis Tėvas įpareigojo sudaryti ketverių metų paliaubas su Vokiečių ordinu, net netesėjus krikšto pažado. Pasak istoriko, Europa šį laišką suprato kaip norą gerbti popiežių taip tėvą ir įsijungti į krikščioniškų tautų šeimą.
Po Konstancos Susirinkimo popiežius Martynas V suteikė kunigaikščiui Vytautui Didžiajam savo generalvikaro titulą jo valdomuose kraštuose, išreiškusį pasitikėjimą Lietuvos valdovu ir priminusį jo pareigą vesti stačiatikius į katalikų tikėjimą. Be to, Vytautui buvo suteikta privilegijų (pvz., turėti nešiojamąjį altorėlį, asmeninį nuodėmklausį).
Dėmesys ir malonės auga
Vėlesniais amžiais popiežiai Lietuvos gyvenime veikdavo tam tikrose srityse, pvz., politikoje, siųsdami savo legatus, religijos srityje, pvz., per teikiamas dispensas. Privilegija, susijusi su Kaunu, buvo 1437 m. leidimas pranciškonams konventualams teikti sakramentus ir laidoti. Seniausia atlaidų privilegija Kauno arkivyskupijoje, kaip minėta pranešime, buvo Švč. Trejybės atlaidai Deltuvos bažnyčiai. Popiežiai rūpinosi vienybe su Rytų ir Vakarų krikščionimis (pvz., dab. Baltarusijos teritorijoje buvo leista pastatyti bažnyčią ir naudoti joje tiek Rytų, tiek Vakarų apeigų liturgiją).
Lietuva per Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio pasiuntinį buvo pristatyta popiežiui Aleksandrui VI, o šis dovanojęs nemažai brangių šventųjų relikvijų, atlaidų privilegijų.
Suaktyvėję ryšiai – per popiežiaus pasiuntinius
XVI a. viduryje popiežiaus kontaktai su Lietuva gerokai suintensyvėjo per nuolatinius jo pasiuntinius. Paulius IV pirmąkart atsiuntė savo nuncijų, bendrą Lietuvai ir Lenkijai. Išskirtiniai buvo popiežiaus Grigaliaus XIII gestai – jis suteikė universiteto privilegiją Vilniaus jėzuitų kolegijai. Klemensas VIII, pirmasis iš popiežių, tiesiogiai pažino mūsų kraštą, nes buvo lankęsis jame kaip legatas. Vienas jo darbų – šv. Kazimiero kulto patvirtinimas Lietuvoje. Urbonas VIII padėjo sustiprėti graikų apeigų katalikams, su tuo susijusi ir Juozapato Kuncevičiaus beatifikacija. Pasak dr. L. Jovaišos, Klemensas XI parodė išskirtinį dėmesį Trakų Dievo Motinos atvaizdo vainikavimui popiežiaus karūnomis – būtent šio įvykio 300 metų jubiliejų šįmet ir švenčiame.
Ištikimybė Kristaus vietininkui
XIX a. Rusijos imperija labai ribojo Lietuvos ryšius su popiežiumi. Pijaus IX pontifikato laiku popiežiaus autoritetas pasaulyje buvo labai susilpnėjęs. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius tuo metu ragina ypač laikytis vienybės su popiežiumi – Kristaus vietininku žemėje (ir tam, kad atsilaikytų prieš „maskolius“). Valdant Leonui XII pirmąkart Lietuvos bažnyčiose iškilmingai švenčiami jubiliejiniai metai. Pijus X skiria audienciją paskutiniam Žemaičių vyskupijos vyskupui Pranciškui Karevičiui ir jį palaimina.
Benedikto XV ir Pijaus XI pontifikato metais kūrėsi Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas. Pirmasis buvo paskelbęs aukų už Lietuvą rinkimo dieną (Pirmojo pasaulinio karo metais). Ypatingo palankumo gestas – bazilikos titulas Kauno katedrai (po metų buvo suteiktas ir Vilniaus katedrai). Dėl Lietuvos valstybės pripažinimo reikalo trečią kartą mūsų istorijoje pas popiežių vyko lietuvių delegacija, vadovaujama vyskupo (tuomet dar kunigo) Justino Staugaičio.
Pasak dr. L. Jovaišos, 1925–1926 m. buvo sudėtingiausias per visus šimtmečius laikas santykių su popiežiumi istorijoje, nes dalis katalikiškos visuomenės, partijų buvo priešiškai nusiteikusios jo atžvilgiu (nes popiežius Pijus XI 1925 d. pasirašė konkordatą su Lenkija ir Vilniuje įsteigiama vyskupija, sutapusi su Lenkijos Respublikos sienomis). Ypač protestai vyko Kaune. Pal. arkivyskupas Jurgis Matulaitis (popiežiaus paskirtas apaštališkuoju administratoriumi) stengėsi raminti kilusias tautines aistras ir įveikti šią konfrontaciją.
Sovietų valdžia, kaip pabrėžta pranešime, norėjo įkurti nuo popiežių nepriklausomą Bažnyčią Lietuvoje, tačiau kunigai tam priešinosi ir rodė netgi herojišką ištikimybę popiežiui skaudžiai nukentėdami (taip atsitiko, pvz., Kauno katedros kan. Povilui Dogeliui). Tėvišką santykį su popiežiumi ir pasitikėjimą juo išreiškė Lietuvos partizanai savo laiške (1947 m.) popiežiui Pijui XII. Atjaučiančio laiško sulaukta iš popiežiaus Jono XXIII – kaip tėvo savo vaikams – sovietų suvaržytiems Lietuvos tikintiesiems (pal. Mykolo Giedraičio metinių proga), o sovietų valdžia net neleido skelbti.
„Išlaikydami gerą ryšį su Šventuoju Sostu, mes išlikome stiprūs ir kaip katalikai, ir kaip lietuviai“, – sakė dėkodamas pranešėjui Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, vėliau pakviesdamas išklausyti informaciją apie būsimąjį popiežiaus Pranciškaus vizitą.
Šiandienos sielovados aktualijos
Skatintinos iniciatyvos ir darbai laukiant popiežiaus Pranciškaus
Arkivyskupas ypač paragino kunigus kviesti ir registruoti parapijų jaunimą vykti į susitikimą su popiežiumi Katedros aikštėje rugsėjo 22 d. Dėl popiežiaus vadovaujamų šv. Mišių Kauno Santakoje (į jas taip pat jau kviečiama registruotis parapijose) rugsėjo 23 d. vyksta darbiniai susitikimai su Kauno m. savavaldybe ir kt. Po šių Mišių Kauno arkikatedroje popiežius susitiks su Lietuvos kunigais bei pašvęstaisiais asmenimis. Taip pat priminta, jog Devintinių rinkliava bažnyčiose bus skiriama vizito išlaidoms padengti.
„Dvi popiežiaus vizito dienos netruks prabėgti, tad labai svarbus ir pasirengimo laikas“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog popiežius atvyksta žadinti tikėjimo ir vilties, nutolusius paskatinti sugrįžti į Bažnyčią. Pasirengimui ypač skatintini gailestingumo darbai bei iniciatyvos, pabrėžiamos ir paties popiežiaus Pranciškaus. Kviečiama rengtis susitikimui pagal LVK siūlomas gaires. Daugiau dėmesio skirtina komunikacijai, ypač bendraujant šiuo atžvilgiu su regionine žiniasklaida, informuojant apie projektus, renginius Pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto atsakinguosius už komunikaciją. Kviečiama pasinaudoti parengta vaizdine medžiaga (plakatais, tentais, DVD) skleisti žiniai apie popiežiaus atvykimą į Lietuvą. Jau veikia ir vizitui skirta interneto svetainė popieziausvizitas.lt.
Kiti klausimai
Arkivyskupas supažindino kunigus, kaip parapijose tvarkytini asmenų duomenys laikantis netrukus visoje ES įsigaliosiančio Asmens duomenų tvarkymo įstatymo. Visoms vyskupijoms rengiamos vienodos nuostatos, o parapijoms bus skirta atmintinė. Parapijų klebonai ar jo įgalioti asmenys bus atsakingi už asmens duomenų tinkamą rinkimą, saugojimo tvarką ir laiką. Nors daug kur reikės asmenų sutikimo dėl asmeninės informacijos, tai nelies sakramentų registracijos knygų, tvarkomų remiantis Kanonų teisės kodeksu.
Konferencijoje buvo pristatytos arkivyskupijos institucijų organizuojamos vasaros stovyklos vaikams ir jaunimui. Pašaukimų sielovados bendradarbiai kviečia jaunimą į Piligriminę pašaukimų stovyklą-kelionę liepos 2–5 d.
Kauno arkivyskupija birželio 15 d. dalyvauja piligrimystėje į Kaišiadorių katedrą, kur birželio 14-17 d. vyks pal. Teofiliaus Matulionio pirmųjų beatifikacijos metinių minėjimas.
Konferencijos pabaigoje arkivyskupas bei kunigai pasveikino kunigystės 25-ąjį jubiliejų švenčiančius mons. Augustiną Paulauską ir kun. Šarūną Leskauską, kurie pakvietė konfratrus šventinių pietų.
Tai buvo paskutinė šio pusmečio dvasininkų nuolatinio ugdymo konferencija – kitą mėnesį, birželio 24-ąją, jie drauge rinksis švęsti Kauno arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo iškilmės.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
