Spalio 5 d. vidudienį daugiau kaip 20 arkivyskupijos kurijos bei institucijų darbuotojų, atsitraukę nuo darbinių rūpesčių, dienos valandėlę skyrė maldos ir pietų bendrystei. Drauge šventėme šv. Mišias, meldėmės už save, savo kolegas, artimuosius, šeimas bei arkivyskupijos ganytojus, kad Viešpats laimintų visų geras pastangas ir sumanymus.
Pirmą kartą šv. Mišioms su darbuotojais vadovavo Kauno arkivyskupo generalvikaras vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo du kunigai misionieriai iš Slovakijos, patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Jos, kaip įprasta, buvo švenčiamos Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centro koplyčioje.
Vysk. A. Jurevičius ne tik vadovavo Mišioms, bet ir pasidalijo savo muzikine dovana – padėjo visiems giedoti, bei pasakė homiliją. Joje atkreipė dėmesį į Dievo žodį, ypač į skaitinį (Job 38, 1–21). Kenčiančiam Jobui Dievas užduoda savo klausimų. Jobas nesiteisina – pripažįsta, jog jis menkas, vargšas žmogus, pripažįsta, jog ne jam žinoti vargo ir kančios priežastis.
Šią dieną Bažnyčia mini šv. Faustiną Kovalską. Ganytojas sakė, jog iš esmės taip pat kančią supranta ir ši Dievo gailestingumo apaštalė. Savo Dienoraštyje ji mini žmogaus menkumo, nuodėmingumo bedugnę ir Dievo meilės, Jo gailestingumo apstybę. Ji atsimena psalmę, kalbančią, jog bedugnė traukia bedugnę. Būtent Dievo malonė, tik Jo gryna meilė pripildo žmogaus menkumą. Apaštalas Paulius, pasak ganytojo, kalba apie grynąją Dievo meilę ir laisvą Jo valios nutarimą mus išgelbėti (plg. Laišką efeziečiams ).
„Visi esame dėka šios grynos, nesuinteresuotos Dievo meilės. Dėkojame Dievui už ją ir šventuosius, ypač už šv. Faustiną, kuri tai ypač gyvai išgyveno ir perteikė savo Dienoraštyje“, – sakė vysk. Algirdas.
Visuotiniuose maldavimuose užtardami ką tik mus aplankiusį popiežių Pranciškų, visą Bažnyčią, šv. Mišių dalyviai meldėsi ir už šiuo metu Romoje vykstantį Vyskupų sinodą, skirtą jaunimo sielovados klausimams.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
