Kaune paminėtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo 40-metis (2018 11 09)
Paskelbta: 2018-11-10 22:11:34

Lapkričio 9 d. Kaune šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje ir švente arkivyskupijos salėje paminėtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto (toliau TTGKK) įsteigimo 40-metis. Konspiraciniame bute Maskvoje su rusų disidentais pasauliui 1978 m. lapkričio 13 d. pranešę apie įsteigimą penki jo nariai kunigai Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis per penkerius metus, kol veikla buvo sustabdyta dėl persekiojimų ir suėmimų, parengė daugiau kaip 50 dokumentų tuometinei sovietų valdžiai, pasaulio organizacijoms apie Bažnyčios bei žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje.

Į paminėjimą, organizuotą Jaunimo forumo „Pro Patria“ ir Laisvos visuomenės instituto, gausiai susirinko ne tik kauniečiai, anų laikų bendražygiai, seserys vienuolės; be to, dalyvavo daug jaunų žmonių, turėdami progą išgirsti autentišką liudijimą apie sovietinę tikrovę, pažinti savo laisvės šaknis ir drąsiai gintus krikščioniškus idealus.

„Sveikinu visus, kurie atvykote padėkoti Dievui už visa, ką išgyvenome prieš 40 metų, padėkoti už tai, kaip Jis vedė tais sudėtingais, nelengvais laikais į laisvą Lietuvą“, – sakė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, paminėdamas prieš 40 metų įsisteigusį TTGKK, kurio nariai kunigai A. Svarinskas, J. Zdebskis, V. Vėlavičius jau dėkoja Dievui amžinybėje, o drauge atvyko melstis buvę jo nariai – Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir kun. Vaclovas Stakėnas, dabar Kybartų parapijos altaristas. Mišias drauge koncelebravo ir Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo seminaristai, giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.

„Anuomet buvome gundomi Dievo šventykloje tapti tik pirkliais“, – vėliau sakė arkivysk. S. Tamkevičius savo homilijoje atkreipdamas dėmesį į Dievo žodį (Jn 2, 13–22) ir primindamas, kaip 50 metų buvome vedami į laisvą rytojų. Supratusi, jog nepavyks prievarta sunaikinti pavojingiausio savo priešo – krikščioniškojo tikėjimo, sovietų valdžia ėmėsi kontroliuoti bet kokią religinę veiklą, maža to, dvasininkus padaryti kolaborantais. Vykdyta sisteminga ateistinė ir marksistinė indoktrinacija, siekta fiziškai paralyžiuoti kunigų tarnystę uždarant bažnyčiose tarp keturių sienų. Tačiau geri kunigai lankydavo parapijiečius, katekizuodavo vaikus, rizikuodami susilaukti bausmių.

„1972 m. atsirado „Katalikų Bažnyčios kronika“, o kiek vėliau, 1978 metais, susikūrė TTGKK, tapęs sovietinės valdžios galvos skausmu“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog komitetui sunaikinti buvo mestos didžiulės KGB pajėgos.

„Tokia praeitis. Tačiau Dievo žodis mus skatina žvelgti į dabartį“, – sakė ganytojas, paminėdamas, jog šiais laikais kunigai irgi gali būti gundomi apleisti savo pareigas, pasauliečiai – tik retkarčiais atlikti vieną ar kitą religinę apeigą be asmeninio ryšio su Dievu. Palinkėjo būti drąsiems, pasitikėti Dievu ir savo širdyse statyti Dievo šventoves padėdami vieni kitiems.

Po šv. Mišių paminėjimas tęsėsi pilnutėlėje arkivyskupijos salėje, o jį vedė tarnystės kelią dar neseniai pradėjęs kun. Vincentas Lizdenis.

Ypatingos vakaro akimirkos buvo unikali vaizdo medžiaga – TTGKK dokumentika, tarp jos ir laiškas Šventajam Tėvui su prašymu palaiminti šį darbą. Garso įrašai perteikė, su kokia drąsa, vilties ir padrąsinimo žodžiu į tikinčiuosius kreipdavosi kunigai – Sigitas Tamkevičius savo vestų rekolekcijų (1979 m.) įraše (kurį, beje, padarė pati KGB), Alfonsas Svarinskas savo pamoksle (1979 m.) įšventinant jauną kunigą, Jonas Kauneckas – pamoksle Žemaičių Kalvarijoje 1987 metais, kurio klausėsi 13 tūkst. žmonių. Minėdami pavojus laisvei, tikėjimui, jie sykiu tvirtai kalbėjo, jog laisvės minties tarp žmonių nesustabdysi, o KGB „isterija“, subtilus, nepaliaujantis Bažnyčios persekiojimas kaip tik yra ženklas, jog į šią laisvę einama. Šiuose įrašuose girdėjosi ir raginimas nebijoti darbo ir aukos, būti tvirtais lietuviais.

Tokie ir buvo kunigai, įkūrę TTGKK. Apie jo genezę kalbėjęs arkivysk. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog praėjus 10 metų nuo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago nukankinimo, ginkluotojo pasipriešinimo nuslopinimo okupantai netruko suprasti, jog didysis jų priešas yra Bažnyčia, ir taikiniu visų pirma tapo vyskupai ir kunigai. Apie 1970 m. dvasinį atsinaujinimą Lietuvoje ypač paskatina kilęs Eucharistijos bičiulių sąjūdis. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris, o po kelių dienų – ,,17 000 memorandumas“, pasiekęs laisvąjį pasaulį. Kai žmogaus teisėms ginti ėmė kurtis Helsinkio grupės, tapo aišku, kad reikalinga kunigų grupė, kuri reaguotų į tikinčiųjų teisių pažeidimus. Taip susikūrė TTGKK, vėliau dėl savo veiklos gavęs oficialų KGB įspėjimą, o jo 52 dokumentai tapo įkalčiais Sigito Tamkevičiaus ir Alfonso Svarinsko bylose.

„Vakarykštis marksizmas „mutuoja“, prisiimdamas įvairias formas, dangstosi globalizmu, neoliberalizmu ir žmogaus teisių gynimo vėliavomis“, – sakė arkivyskupas, padėkodamas visiems, ginantiems šeimą, gyvybę, krikščioniškas vertybes – ginantiems Lietuvą, o jaunus žmones pakviesdamas mąstyti apie naują sąjūdį su aiškiomis tautinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis.

„Kodėl aš atsiradau TTGKK?“ – klausė vysk. Jonas Kauneckas, čia pat atsakydamas, jog dėl to buvo „kalti“ Telšių Eucharistijos bičiuliai, pasauliečių paskatinimas jiems vadovauti, atnaujinti Eucharistines procesijas Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, kuriose eidavo apie 100 bičiulių, ir tai buvo tikras stebuklas. Paskatino ir tuomet į Telšių vyskupijos kuriją plaukę laiškai apie tikinčiųjų teisių pažeidimus.

„Buvom tiesiog priversti eiti ten, kur reikėjo“, – šmaikštavo vysk. J. Kauneckas apie įsitraukimą į TTGKK. Ganytojas prisiminė teisiamo 1863 metų sukilimo vado kun. Antano Mackevičiaus žodžius: „Valdžia kalta dėl sukilimo. Jei jūs neduosite tautai laisvės, atsiras kitas mackevičius.“ Panašiai jis sakęs ir pamoksle: „Suimsite Svarinską, Tamkevičių, visada atsiras kitų, jei neduosite tikėjimo laisvės.“

Kukliai savo indėlį į „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ platinimą, TTGKK veiklą įvertinęs kunigas Vaclovas Stakėnas autentiškai paliudijo, kaip jam dėl to teko nukentėti nuo KGB. „Neaiškioms ponioms“ pakvietus jį pas ligonį kelionė su Švenčiausiuoju baigėsi užrištomis akimis, surištomis rankomis ir kojomis ir sumušimu miške. Vėliau sužinojo, jog tame kaime jau laukė ir KGB „voronokas“. „Tuomet pajutau, kad ir kokios būtų aplinkybės, ir Dievas kovoja“, – liudijo garbaus amžiaus kunigas paminėjimo dalyviams.

Vakare kalbą sakęs Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantas Vytautas Sinica ją pradėjo padėka katalikų rezistencijos dalyviams, o savo pažintį su TTGKK sakė pradėjęs nuo interviu su mons. Alfonsu Svarinsku, iš kurio asmens tiesiog spinduliavusi autentiška laisvė. Salė plojimais palydėjo jaunojo mokslininko komentarą, jog TGGKK nariai, arkivysk S. Tamkevičius, mons. A. Svarinskas, partizanų motina ses. Monika Gavėnaitė SJE – drąsiausi žmonės Bažnyčioje, o jos istorija sovietmečiu yra verta Holivudo filmų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog nukentėjusieji nuo represijų yra aukščiau nuoskaudų, nejaučia pagiežos, bet, kaip ses. Nijolė Sadūnaitė, meldžia savo persekiotojams Dievo gailestingumo.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys kvietė nuo knyginės patirties atsigręžti į autentiškus žmogaus teisių gynėjus ir retoriškai klausė, kodėl taip atsitinka, kad žmogaus teisių gynimo klausimas tebėra aštrus ir nepriklausomoje visuomenėje, pabrėžė prigimtinių dalykų, Dievo ir tikėjimo bei žmogaus teisių sąsają.

Per beveik tris valandas trukusį, bet neprailgusį vakarą nesyk mūsų ateitis – jauni žmonės džiugino savo balsais. Tai Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mišrusis choras „ Krantas“ (vadovas Leonidas Abaris), Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis, atlikęs ir liaudiškąją kantičką, ir senovinę giesmę kankiniams.

Kauno seminaristai šiai progai skyrė partizanų dainą. Savo talentu pasidalijo kun. Vincentas – jo dainą apie Lietuvą kartu sudainavo visa salė, renginį užbaigusi drauge sugiedotu Lietuvos himnu.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

 

Ganytojo žodis

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Svečių namai

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune