Nuotraukos – Dariaus Chmieliausko, Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Sausio 10 d. istorinėje Prezidentūroje Kaune arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui buvo įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta 2018-ųjų, jubiliejinių, metų Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Ši premija taip pat buvo skirta ir ilgametei LŽD narei, laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyriausiajai redaktorei Marijonai Šaknienei.
Šią premiją arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Lietuvos žurnalistų draugija skyrė kaip pagarbos ir padėkos ženklą už jo drąsų pasiryžimą sovietmečio tironijos sąlygomis leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, už išmintį ir apdairumą telkiant bendradarbius, už skrupulingą įsipareigojimą net ir nuolat jaučiant sovietų teismų, kalėjimų grėsmę skelbti vien tikrus faktus, už atsakomybės ir pilietiškumo pamokas. „Jo veikla Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitete ir pamatinių žmogaus teisių gynimas yra neatsiejami nuo pilietiškos žiniasklaidos“, – rašoma Lietuvos žurnalistų draugijos pranešime (plačiau >>)
Iškilmingą, tačiau ir geros nuotaikos bei bičiuliško tono nestokojantį renginį vedė LŽD pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, o laureatų pagerbti bei pasveikinti susirinko beveik pilna Prezidentūros salė: LŽD Valdybos ir draugijos nariai, keli ankstesnių metų Stasio Lozoraičio premijos laureatai, apdovanojamų asmenų bičiuliai, bendražygiai, artimieji.
„1972 metais Sigito Tamkevičiaus iniciatyva buvo pralaužta tyla“, – kalbėjo prof. Liudas Mažylis, savo Laudatio, kurią pasakė prieš įteikiant premiją Sigitui Tamkevičiui, „LKB kronikos“ sumanytojui ir redaktoriui.
„LKB kronika“, prof. Mažylio žodžiais tariant, buvo tapusi persekiotojų taikiniu. Europos kalbose nėra žodžio „knygnešystė“, todėl mūsų negalėjo suprasti jau daugybę dešimtmečių demokratijos sąlygomis gyvenantieji , tačiau „LKB kronika“ pralaužė šią uždangą ir išklibino pačius sistemos pamatus. „Kankintojas paprašė kankinio paguodos“, – atkreipė dėmesį L. Mažylis į į S. Tamkevičiaus atsiminimų knygoje pasakojamą autoriaus susitikimą su savo tardytoju Urbonu 1984 m. pavasarį Permės lageryje ir džiaugsmą, kai iš sovietinio pareigūno išgirdo apie stebuklą, jog „LKB kronika“ toliau eina.
„Jos žinios buvo labai tikslios“, – atkreipė dėmesį žodį taręs jau 20 metų minėtos premijos mecenatu esantis ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius, sveikindamas abu laureatus. Jis paminėjo, jog laisvės ir tiesos žodis sovietmečiu jį pasiekdavo „Amerikos balsu“ iš Vašingtono – čia ir atkeliaudavo Lietuvoje rengiamos „LKB kronikos“ medžiaga.
„Neturėjau net teisės mokyti vaikų katekizmo. O nykiausia ir skaudžiausia buvo tai, kad pasaulis nežinojo, kas vyko Lietuvoje. Pamažu brendo mintis, kad reikalingas toks leidinys, į kurį suplauktų medžiaga iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Trys kunigai tuomet buvo suimti už katekizaciją, tad medžiaga pirmajam numeriui jau kaip ir buvo paruošta. Reikėjo tik pavadinimo“, – prisiminė premijos laureatas „„LKB kronikos“ pradžią ir toli gražu ne tokį šventišką, kaip 2019 metų, sausį prieš 50 metų – tuomet parapijos vikarą jau tardė iš pradžių Vilkaviškio, vėliau ir Vilniaus saugumas.
Arkivyskupas dalijosi ir dėkingumu savo artimiausiems bendražygiams, kunigams, vienuolėms, minėjo, jog apimdavęs ir kaltės jausmas už jų persekiojimus, teismus, tačiau netrukus ir pačiam teko kalinio ir tremtinio duona. Arkivyskupas padėkojo Lietuvos žurnalistų draugijai ir sakė, jog mūsų kultūrinėje aplinkoje, kur daug negatyvizmo, geras žodis, įvertinimas yra dvigubai brangu.
Šioje šventėje netikėtai buvo prisimintas ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje. Gražiais įspūdžiais apie jį, džiaugsmu dėl gauto popiežiaus palaiminimo Gudijos krašto knygneše pavadinta antroji Stasio Lozoraičio premijos laureatė, altruistiškoji „ Lietuvių godų“ redaktorė Marijona Šaknienė, kuri vizito metu, beje, dirbo Prezidentūroje ir Katedros aikštėje Vilniuje. Laikraštis „Lietuvių godos“ pasišventusių leidėjų ir rėmėjų aukų dėka leidžiamas jau 25-erius metus ir nemokamai platinamas Baltarusijoje, lietuviškose salelėse, išsiunčiamas į kelias šalis.
Laisvė ir kantri viltis – šiedu žodžiai sieja šiemetinės Stasio Lozoraičio premijos laureatus. Juos, nesyk drauge, minėjo vėliau gausūs sveikintojai, tarp jų pirmoji šios premijos laureatė Nijolė Baužytė, Vidas Mačiulis, „Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė, kun. Robertas Grigas, keli dalyvavę LR Seimo nariai ir kiti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
