2019 metų kovo 20 dieną, eidamas 95-uosius metus, mirė Kėdainių Šv. Juozapo parapijos altaristas kunigas jubiliatas Aleksandras Počiulpis.
Aleksandras Počiulpis gimė 1924 metų balandžio 16 dieną Jagučionių kaime, Betygalos parapijoje, valstiečių šeimoje. Pradžios mokyklą Aleksandras lankė Diržionių kaime, vėliau pradėjo mokytis Betygalos vidurinėje mokykloje, tačiau jos nebaigė, kadangi neilgai trukus mirė jo tėvas, o dar po kelerių metų ir motina. Būdamas dar nepilnametis Aleksandras išvyko gyventi į Kauną pas savo pusbrolį. Ten praleido ir karo metus. 1942 metais pradėjo dirbti fasuotoju vaistų sandėlyje.
Pokario metais Aleksandras siekė įgyti specialybę ir sukarintoje DOSAAF mokykloje mokėsi radiotechnikos. Tai jam pravertė prisiartinus šaukimui į armiją. Jis buvo paimtas mokymams ir vėliau atleistas nuo būtinosios karinės tarnybos. Vėliau dirbo elektriku Kauno plastmasės dirbinių gamykloje „Neringa“ ir drauge mokėsi Kauno 3-iojoje vakarinėje vidurinėje mokykloje, čia baigdamas vidurinės mokyklos kursą.
1954 metais Aleksandras Počiulpis įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Seminarijos kursą baigė 1959 metais, tačiau kunigo šventimų tada nepriėmė. Jis vėl grįžo elektriko darbui į „Neringos“ gamyklą, o nuo 1965 metų dirbo elektriku „Žalgirio“ sporto rūmuose. 1969 metų rugsėjį vėl grįžo į seminariją ir dar metus joje mokėsi. Kunigu buvo įšventintas 1970 metų gegužės 23 dieną.
Baigiant seminariją pateiktoje seminarijos rektoriaus charakteristikoje nurodoma, kad kunigas Aleksandras Počiulpis yra mandagus, visuomet pasirengęs patarnauti, punktualus, neturintis materialinio suinteresuotumo. Nors ir nepasižymėdamas ypatingais gabumais, išmoko lenkų kalbą, kaip pats vėliau sakė, manydamas, kad, jeigu būtų skiriamas darbui lenkų gyvenamosiose vietovėse, galėtų tinkamai patarnauti tikintiesiems.
Savo kunigiškąją tarnystę kunigas Aleksandras pradėjo Viduklėje, į kurią 1970 metų birželio mėnesio 23 dieną buvo paskirtas vikaro pareigoms. Po nepilnų metų, 1971 metų birželio mėnesį, buvo paskirtas į Liolius pavaduoti susirgusio vietos klebono, kurį kunigui Aleksandrui teko ir palaidoti. 1971 metų rugsėjo 8 dieną jis buvo paskirtas Joniškio ir Gasčiūnų parapijų vikaru. Šį savo tarnystės laiką kunigas Aleksandras prisiminė labai šiltai, ypač džiaugdamasis parodytu vyresniųjų kunigų pavyzdžiu.
1973 metų vasario mėnesį kunigas Aleksandras Počiulpis buvo paskirtas Ukmergės parapijos vikaru, tačiau tų pareigų taip ir neužėmė, nes po mėnesio gavo naują paskyrimą – Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios vikaru.
Šiauliuose kunigas Aleksandras išdirbo vienerius metus. 1974 metais buvo paskirtas Radviliškio parapijos vikaru, tačiau gana greitai perkeltas į Gruzdžių ir Rudiškių parapijas vikaro pareigoms. Ten darbavosi šešerius metus, ir šis laikotarpis jam irgi paliko gerus prisiminimus. Šios tarnystės pabaigoje jis buvo paskirtas Rudiškių ir Gasčiūnų parapijų administratoriumi.
1980 metų lapkričio mėnesį kunigas Aleksandras Počiulpis buvo paskirtas Surviliškio ir Šventybrasčio parapijų administratoriumi. 1989 metais atleistas nuo pareigos aptarnauti Šventybrasčio parapiją, liko tik Surviliškio parapijos administratoriumi.
1991 metais kunigas Aleksandras skiriamas Vandžiogalos parapijos klebonu. Šiame paskyrime ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir seminarijoje jo išmokta lenkų kalba. Dirbdamas Vandžiogaloje stengėsi vienodai patarnauti tiek lietuviškai, tiek lenkiškai kalbantiems tikintiesiems, nors ne visada būdavo suprastas, susilaukdavo ir nusiskundimų, neva proteguojąs vieną ar kitą tautą.
1998 metų balandžio mėnesį kunigas Aleksandras Počiulpis buvo atleistas iš Vandžiogalos parapijos klebono pareigų ir paskirtas Kėdainių Šv. Jurgio parapijos altaristu, tačiau ryšiai su Vandžiogala nenutrūko. 2000 metais penkis mėnesius, būdamas Kėdainių Šv. Jurgio parapijos altaristu, jis aptarnavo ir Vandžiogalos parapiją.
2000 metų rugpjūčio 17 dieną kunigas Aleksandras atvyko į paskutinę savo parapiją šioje žemėje – buvo paskirtas Kėdainių Šv. Juozapo parapijos altaristu. Kol sveikata buvo stipresnė, padėjo dekanui aptarnaujant Surviliškio ir Šlapaberžės parapijas, vėliau liko patarnauti tik Kėdainiuose, o paskutinius metu, jau visiškai nusilpęs, meldėsi namuose.
Kunigas Aleksandras buvo rūpestingas ir atkaklus sielovadininkas, rūpinosi tiek konfratrų, tiek parapijiečių gyvenimu, trokšdamas, kad visų Bažnyčios narių tikėjimo liudijimas būtų gyvas. Mokėdamas pasakyti savo nuomonę, kartu sugebėdavo rasti švelnų ir gerą žodį žmogui. Daug laiko praleisdavo klausykloje, patarnaudamas tikintiesiems, visuomet didžiuodavosi jo rūpesčiu atliktais bažnyčių remonto darbais.
Kunigas Aleksandras Počiulpis pašarvotas Kėdainių Šv. Juozapo parapijos bažnyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios aukojamos kovo 22 dieną, penktadienį, 12 valandą, po kurių kunigo Aleksandro Počiulpio žemiškieji palaikai bus palaidoti Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok savo ištikimam tarnui, Viešpatie!
Kauno arkivyskupijos kurija
