Maskvoje vyko stačiatikių ir katalikų konferencija apie religijos dėstymą mokyklose (2012 02 07)Fotografijos iš www.mospat.ru
2012 m. vasario 7 d. Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriuje vyko konferencija „Religijos dėstymo pasaulietinėje mokykloje aktualios problemos“. Joje dalyvavo Rusų Stačiatikių Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje atstovai. Ši konferencija buvo 2011 m. sausio 10 d. Kaune surengtos tarptautinės ekumeninės konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ tęsinys. Maskvoje vykusioje konferencijoje dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas.
Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininkas Volokolamsko metropolitas Hilarionas pabrėžė Rusų Stačiatikių Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje dialogo plėtojimo svarbą. Pasak jo, religijos dėstymo pasaulietinėje mokykloje tema yra viena aktualiausių tiek stačiatikiams, tiek katalikams, kadangi tiesiogiai siejasi su krikščioniškosios tapatybės išsaugojimu šiandienos Europoje. Jis šiltais žodžiais prisiminė savo kaip dvasininko tarnystę Kaune, taip pat religijos dėstymo patirtį tenykštėje rusų mokykloje, patvirtinusią jo įsitikinimą apie būtinybę dėstyti jaunimui krikščioniškosios kultūros pagrindus. Metropolitas taip pat gyrė nuo to laiko Lietuvoje padarytą pažangą dėstant religiją mokyklose.
Kalbėdamas apie situaciją Rusijoje, metropolitas Hilarionas priminė ideologinį ir dorinį vakuumą po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ilgalaikės Bažnyčios ir visuomenės atstovų diskusijos parodė, kad šiuolaikinėmis sąlygomis Rusijos mokyklose prasmingiau dėstyti ne grynai religijos discipliną, o suteikti šiam dalykui tarpdisciplininį ir kultūrologinį pobūdį pavadinant jį „Stačiatikių kultūros pagrindais“. Rusijos visuomenėje tęsiasi diskusijos tarp atskiro pasirenkamojo religinės kultūros dalyko dėstymo vidurinėje mokykloje šalininkų ir šio dalyko priešininkų. Metropolitas Hilarionas minėjo stačiatikių kultūros dėstymo priešininkus viešose diskusijose, drauge atkreipdamas dėmesį, kad anuometinis apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Antonio Mennini palaikė šią idėją. Rusijos Federacijos vyriausybės 2012 m. sausio 28 d. potvarkiu numatoma įvesti privalomą „Religinių kultūrų pagrindų ir pasaulietinės etikos“ dėstymą visose šalies bendrojo lavinimo įstaigose nuo 2012–2013 mokslo metų. Moksleiviai ar jų tėvai gali rinktis vieną iš šešių modulių: stačiatikių, islamo, budizmo, judėjų kultūrą, taip pat pasaulio religinių kultūrų pagrindus arba pasaulietinę etiką. Metropolitas Hilarionas pareiškė įsitikinimą, kad religinės kultūros ir etikos dėstymo realūs vaisiai ir teigiami rezultatai pasaulietinėje mokykloje taps pastebimi po keleto metų, kai visuomenėje aprims aistros ir taps aiškus religinio lavinimo pozityvus ugdomasis poveikis išsaugant nacionalinę tapatybę ir gerinant dorinį klimatą Rusijos visuomenėje.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo pranešime pristatė religijos dėstymo padėtį Lietuvos valstybinėse ir privačiose mokyklose. Jis informavo apie įstatymu apibrėžtą visų tradicinių religinių bendrijų teisę dėstyti religiją bendrojo lavinimo mokyklose finansuojant valstybei. Religinis ir dorinis vaikų ugdymas yra neatimama Lietuvos piliečių konstitucinė teisė. Pagal tėvų bei vaikų valią laisvai pasirenkamo religijos dalykų mokymo programų ir priemonių parengimas, taip pat mokytojų rengimas ir atestacija vykdomi bendradarbiaujant Lietuvos Vyskupų Konferencijai ir atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Pranešime arkivyskupas S. Tamkevičius minėjo 2000 m. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto tarpvalstybinę sutartį dėl religinio švietimo. Jis taip pat pristatė parapijose vykdomą katechizaciją, kuria vaikai ir jaunuoliai rengiami priimti sakramentus bei praktikuoti savo tikėjimą kasdieniame gyvenime. Pasak arkivyskupo, nors tikybos mokymas mokyklose ir katechezės pamokos bažnyčioje yra labai svarbios, tačiau vaikų, vėliau jaunuolių tikėjimą labiausiai nulemia jų šeimos nuostatos bei gyvybingos tikėjimo praktikos. (Visą arkivysk. S. Tamkevičiaus pranešimo tekstą skaitykite čia: >>)
Konferencijos metu šalys išreiškė bendrą įsitikinimą dėl to, kad bendrojo lavinimo valstybinių mokyklų mokiniai turi teisę įgyti pilnaverčių žinių apie religiją, ir tai neprieštarauja pasaulietinio lavinimo principams. Bręstančiai kartai svarbu įgyti pilnaverčių žinių tiek apie savo religinę tradiciją, tiek apie kitų religijų pagrindus. Tai yra būtinas dorinio ir dvasinio asmenybės ugdymo elementas. Pastaraisiais metais Rusijoje ir Lietuvoje sukaupta patirtis liudija, kad religinių disciplinų dėstymas pasaulietinėje mokykloje ne tik nekelia konfliktų tarp religijų, bet, atvirkščiai, padeda stiprinti taiką tarp konfesijų ir santarvę visuomenėje.
Rusų Stačiatikių Bažnyčios ir Romos Katalikų Bažnyčios atstovų tęstinės konferencijos dalyviai pabrėžė, kad svarbu tęsti abipusį dialogą ir reguliariai organizuoti teminius susitikimus.
