„Adelės Dirsytės gyvenimas atspindi ir tautos, ir Bažnyčios istoriją vien dėl to, kad jis apima tokį Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį, kai buvo galimybė mokytis ir skleistis, sunkius karo metus ir sovietinę okupaciją, ir ypač pokario sunkumus, kai patys iškiliausi žmonės, Lietuvos inteligentija bei darbščiausi ūkininkai, dirbę žemę, buvo ištremti ir daugelis jų negrįžo. Adelė Dirsytė atstovauja tiems, kurie negrįžo“, – sako arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius naujame šių metų LRT laidų cikle „Prisikėlimo liudytojai“ >>. Jame sausį jau buvo pasakojama apie tikėjimo kankinius Dievo tarną vyskupą Vincentą Borisevičių (1946 m. KGB sušaudytas Tuskulėnuose), Dievo tarną kunigą Alfonsą Lipniūną (1945 m. miręs po kalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje), Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę (1955 m. nukankinta Sibiro tremtyje), kurios beatifikacijos procesą >> 2000-aisiais metais yra pradėjusi Kauno arkivyskupija.
Laidoje pasakojama apie Adelės Dirsytės gyvenimą (jis prasidėjo 1909 m. Šėtos apskr., Promislavo vienkiemyje), įsitraukimą į Ateitininkų veiklą, vokiečių kalbos studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kur pažino tautos šviesiausias asmenybes, darbavosi atlikdama pareigas Evangelijai ir Tėvynei, rūpinosi vargstančiaisiais kūnu ir siela, dirbo mokytoja Vilniaus mokyklose. Ir, žinoma, kankinystės kelią Sibiro gulaguose, prasidėjusį 1946 m., kai jai buvo skirta 10 metų kalėjimo ir 5 metų tremties bausmė. Šį kelią lydėjo šventumo šviesa, rūpinimasis palaikyti kitų kalinių, savo likimo sesių, dvasią.
„Adelė Dirsytė, būdama mokytoja, puikiai suvokė, jog šis darbas yra pašaukimas. Ir ji stengėsi būti mokytoja net ir Sibire“, – sako vyskupas A. Jurevičius, be kita, paminėdamas, kaip Adelės paskatintos ir nuolat drąsintos Sibiro tremtinės burdavosi į maldos grupeles po ypač sunkių, varginančių dienos darbų. Adelė Dirsytė joms kartodavo: „Keršto kelias ne mūsų kelias, mes galime tik atleisti.“ Ji motyvavo išgyventi tomis sąlygomis remiantis Dievu ir išlaikant laisvės troškimą.
Viliamasi, kad Adelė Dirsytės, mirusios toli nuo Tėvynės, lūkestis grįžti į savo žemę kada nors bus išpildytas. Adelė, suluošinta psichologiškai ir fiziškai, mirė 1955 m. Chabarovsko krašto ligoninėje, palaidojimo vieta dar nesurasta.
Laidos „Prisikėlimo liudytojai“ įrašas LRT mediatekoje >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
