Nuotraukose – vaizdo įrašo stop kadrai
Šių metų Velyknaktį šventėme dar nesibaigusios pandemijos gniaužtuose patirdami nerimo ir baimių dėl šiandienos ir ateities, tačiau velykinis „Aleliuja“ taip pat galingai nuaidėjo tą vakarą švenčiamoje svarbiausioje ir iškilmingiausioje Bažnyčios liturgijoje. Niekas negalėjo sulaikyti džiaugsmo, kuriuo pamaldoms vadovavę ganytojai bei visi jas šventusieji (sutilpę į dar visai neseniai atvertas bažnyčias ar dėl ribojimų turėję likti jų prieigose) dalijosi vieni su kitais didžiausios krikščionims šventės proga. Velyknakčio Geroji naujiena per televizijos, radijo bei internetines transliacijas pasiekė ir visus, likusius tą vakarą namuose.
Balandžio 3 d. vakarą lauke prie arkikatedros didžiųjų durų nuo pašventintos ugnies Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas uždegė Velykų žvakę. Ji, paženklinta naujais Viešpaties metais, iškilmingai procesijoje įnešta į tamsoje skendinčią šventovę suvirpinant žmonių širdis: Kristus jau nugalėjo mirtį, jau ateina Šviesa į pasaulį, kad išsklaidytų žmonijos tamsumas.
Su uždegtomis žvakėmis rankomis – su žiburiais giedotas Velykinis šlovinimas, vėliau skaitovų perteikti Žodžio liturgijos skaitiniai vedė ir vis labiau artino tą diakono Nerijaus Čapo OPS paskelbtąją Evangelijos naujieną iš Evangelijos pagal Morkų (16, 1–8). „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.“
„Brangūs broliai ir seserys, su šventomis Velykomis. Kristus prisikėlė!“ – džiugiai pasveikino visus arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, ką tik arkikatedros chorui sugiedojus džiaugsmingąjį „Aleliuja“, kuris bažnyčiose tą vakarą vėl nuskambėjo po 40 dienų pertraukos.
„Kokią nuostabią naktį dovanoja mums Bažnyčia, kad įsijaustume ir tarsi nertume į tą slėpinį, kuris vadinamas Išgelbėjimu“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį į didžius Dievo darbus Senojo Testamento skaitiniuose.
Dievas pasidalino su mumis savo būtimi – mūsų gyvenimas jau yra Velykos! Dievas gelbėja savo tautą. Jis išgirsta žmonių balsą. Ganytojo žodžiais, Viešpats ir mums dovanoja išėjimą – išgelbėjimą – iš bet kokios skausmo jūros, iš nuodėmės, iš mirties. Pati Velykų istorija mums liudija, kad Viešpats perskrodė mirties tamsą ir parodė, kad žmogaus prigimtis sukurta prisikėlimui. Mes turime kabintis Jo rankos!
„Brangieji, kokia nuostabi Velykų žinia. Kaip mums reikia iš naujo į ją įsijausti, ja gyventi, ją mastyti, melstis, kad širdys pradžiugtų. Visi esame suspaudime. Velykų proga mums dovanojami vaistai – tie švelnūs žodžiai: Viešpats prisikėlė, nenusigąskite. Eikite ir pasitikite Jį Galilėjoje: savo kasdienybėje, darbuose, savo šeimos, savo tėvynėje, kuri taip pat patyrė išgelbėjimą“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, paragindamas tai skelbti savo sesėms ir broliams, galbūt iškankintiems nuodėmės ar gyvenimo beprasmybės, dalintis su jais džiaugsmu ir viltimi.
Visi Velyknakčio dalyviai arkikatedroje ar per nuotolį atnaujino Krikšto pažadus. Dėl pandemijos situacijos šiemet Krikštas ir Sutvirtinimas suaugusiesiems arkikatedroje nebuvo teikiamas.
Iškilmingoje Eucharistijoje dauguma jos dalyvių priėmė šv. Komuniją, jau būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi.
Liturgija užbaigta dar viena džiugia diakono Dariaus Chmieliausko pasidalyta žinia – kad visiems jos dalyviams popiežiaus vardu teikiamas palaiminimas su visuotiniais atlaidais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
