Gegužės 5 d. popietę Kard. V. Sladkevičiaus muziejuje paminėtas prieš metus, gegužės 7-ąją, pas Viešpatį iškeliavęs kun. dr. Arvydas Petras Žygas.
Nors ir nedidelis atėjusiųjų būrelis muziejuje šiltai paminėjo kun. Arvydą, prisimindami jo charizmatišką asmenybę, dėmesį kiekvienam sutiktam savo kely žmogui, ypač ko nors stokojančiam.
Muziejaus vedėjos Irenos Petraitienės pakviesti atminimo popietės dalyviai turėjo galimybę paklausyti paties kun. A. Žygo skaitomos paskaitos, aktualiai, su jam būdingu sugebėjimu aptarusios pal. Jono Pauliaus II Kūno teologiją, šio popiežiaus – ir sykiu teologo, antropologo, filosofo – mintyje iškeltą personalistinę etiką, kurios centre – pagarba žmogaus asmeniui kaip neprilygstamam Dievo kūriniui.
Šioje popietėje demonstruotos nuotraukos atspindėjo akimirkas iš kun. A. Žygo gyvenimo Lietuvoje, į kurią atvyko labai jaunas, baigęs studijas, jo jaunatvišką, idealistinį užsidegimą, paties žodžiais tariant, „nešti į tautos gyvenimą tai, kas gera“, skatinimą „drįsti visa atnaujinti Kristuje“.
„Kun. Arvydas buvo pilnas gyvybės, betarpiškas, net sunku patikėti, kad jo jau nebėra“, – dalijosi jo bičiulis kun. dr. Kęstutis Kėvalas, matulaitiškuoju degimu apibūdindamas šio kunigo tarnystę. Joje, viską darant su didžiausiu entuziazmu, būta mažai poilsio valandėlių ir visiško savęs netausojimo, daug bendravimo ir susitikimų su pačiais įvairiausiais žmonėmis, atsidavimo jų reikalams. Pasak kun. Kęstučio, tądien Petrašiūnų kapinėse pašventinto paminklo ant kun. Arvydo Žygo tėvų kapo Gerasis Ganytojas su paklydusia avele ant pečių – tarsi būtų pats kun. Arvydas.
Kauno kunigų seminarijos klierikas Nerijus Pipiras paliudijo įstabųjį kun. A. Žygo gebėjimą suvesti žmones, taip pat jo maldos gelmę, troškimą rasti būdą, kaip prakalbinti kiekvieną žmogų. Šiltai ilgesnes ar trumpesnes susitikimų akimirkas su kun. Arvydu prisiminė ir kiti popietės dalyviai.
