Gegužės 7 d. Pal. Jurgio Matulaičio parapijos namuose vyko Kauno I dekanato parapijų klebonų ir bažnyčių rektorių konferencija tema „Pal. Jurgis Matulaitis: kunigas ir ganytojas“. Po bendros maldos konferencijos pradžioje Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius pristatė pranešėjus – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių kongregacijos seseris Daivą Kuzmickaitę ir Onutę Vitkauskaitę bei Kauno I dekanato Jaunimo centro vadovą Emilį Vasiliauską.
E. Vasiliauskas pristatė pasiruošimo LJD 2013 m. programą, akcentuodamas Kauno I dekanato Jaunimo dienų renginį, šiemet, birželio 15–17 d., vyksiantį Pažaislyje. „Jo tema Tavo veido, Viešpatie, ieškau (Ps 27, 8) – labai aktuali šiandienai“, – sakė jaunimo vadovas ir kvietė dvasininkus aktyviai dalyvauti šv. Mišių liturgijoje ir talkinti teikiant Sutaikinimo sakramentą, paraginti jaunimą dalyvauti renginyje.
Vėliau kalbėjusios vargdienių seserys pristatė pal. J. Matulaičio asmenybę kaip ypatingą kunigo ir ganytojo pavyzdį. Ses. Daiva pirmiausia aptarė išleistas knygas, liudijančias palaimintojo gyvenimą ir asmenybę.
„Lietuviai pakankamai dar neįvertino Jurgio Matulaičio asmenybės. Kardinolas J. Meisneris vizito Lietuvoje metu asmeniškai patvirtino jo asmenybės šventumą. Mes turime iš naujo atrasti jo asmenybės pavyzdį ir aktualumą mūsų laikams“, – sakė pranešėja. Ji išsamiai pasakojo pal. J. Matulaičio gyvenimo momentus, išgyvenamą kančią.
Ses. Onutė atkreipė dėmesį į J. Matulaičio skleidžiamą mintį Bažnyčios socialinės tarnystės srityje: „Jurgis Matulaitis, būdamas kunigas, skleidė enciklikos Rerum Novarum idėją, organizavo socialinius kursus pasauliečiams. Dėl šios savo veiklos buvo skundžiamas vietos vyskupui bei Vatikanui. Sužinojęs, kad yra svarstoma dėl jo kunigystės suspendavimo, užsidaro kambaryje vienatvei. Tuo metu gimsta jo šūkis „ Nugalėk blogį gerumu“, kurį jis savo elgesiu rodo visą gyvenimą, nekreipdamas dėmesio į skundus ir kritiką. Jo gyvenime Kristus buvo centre, visa viršijantis tikslas.“
Ses. Daiva liudijo Jurgio Matulaičio viziją apie parapiją kaip bendruomenę, kuri gydo žmogų tarsi reabilitacijos centrai. „Tam, kad tai įvyktų, parapija turi būti gerai suorganizuota, padedama pasauliečių. Būdamas Bielianuose, ieškojo galimybių išlaikyti našlaičius vaikus, valkatas, beturčius. Viso to neatsisakė ir būdamas vyskupu Vilniuje. Jautriai mylėjo kunigus, ugdė skirstydamas į parapijas. Nebaudė, bet stengėsi ugdyti. Buvo griežtas ypač sau. Lankė asketų būrelį Petrapilio seminarijoje“,– sakė sesuo.
Ses. Onutė įvardijo palaimintojo draugus, kurie jį lydėjo per visą gyvenimą ir atsiskleidė jo užrašuose bei susirašinėjimuose, ir priminė: „Jurgis Matulaitis Marijonų kongregaciją įvardino kaip Dievo karalystės armiją, jėgą, todėl daug laiko ir jėgų skyrė jos atnaujinimui bei plėtojimui. Jis laužė stereotipus, kurie trukdė dvasingumui. Grįžęs į Kauną kaip apaštalinis vizitatorius, Jurgis Matulaitis savo mokinius randa paskendusius politikoje. Jo pareiga buvo sudrausminti juos. Be to, naujai įkurtų vyskupijų ordinarais rekomendavo kunigus visuomenininkus. Jo tolerancija, bendravimas, bendradarbiavimas, sugrąžindavo ne vieną atgal į Bažnyčią, į tikėjimą.“
Mons. Vytautas Grigaravičius padėkojo seserims už konferenciją ir pristatė įvairias dekanato aktualijas. Posėdis baigtas bendra malda ir pietumis.
