Septynios dešimtys jaunų žmonių iš Raseinių dekanato birželio 5-ą dieną neatsitiktinai sutūpė ant gražiausios pievos Šiluvoje. Čia prasidėjo šeštasis šių metų „Užtvirtink“, ir sutvirtinamieji iš Raseinių, Betygalos bei Viduklės parapijų priėmė kvietimą išeiti į piligriminį kelią aplink savąją šventovę.
Piligrimystės pusiaukelė dovanojo atvirą pokalbį su Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje tarnaujančiu kunigu Mariumi Boreiša. „Apkalbėjome“ ir kompiuterinius žaidimus, ir Kunigystės sakramentą, ir iššūkį kasdien melstis.
Paskutiniai trys kilometrai strigo daugumos piligrimų širdyse ir protuose. Miško glėbyje keliavome vis sustodami, žvelgdami į savo santykius su artimaisiais ir šalia kenčiančiais. Keliose Kristaus Kryžiaus kelio stotyse laukė ir bendraamžių liudijimai, priminę įvairius Viešpaties darbus.
Nužingsniavus vienuolika kilometrų suklupome Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Kunigas Erastas Murauskas, aukojęs šv. Mišias, klausdamas sakė: „Ką vertingiausio gali duoti tėvai vaikams? Gyvybę? Nemanau, pilni vaikų globos namai tokios gyvybės. Meilę? Nemanau, emigravę tėvai juk duoda meilę – siunčia pinigų, saldainių. Bet ar tai vertingiausia? Šilumą? Jei čia apie radiatorių kaitrą – labai svarbu, bet ne vertingiausia. Vertingiausia yra būti kartu. Su tėvais, taip pat kaip su Jėzumi.“
Savanorė Emilija, prisimindama šeštadienį, sakė: „Po karantino „Užtvirtink“ man buvo kažkas netikėto, bet kartu ir stebuklingo. Bendrumas, malda ir žmonių juokas – tai sušildė širdį ir priminė, kaip gera būti čia ir dabar. Dar kartą įsitikinau, kad „malda kojomis“ yra geriausias būdas susitikti su Dievu bei einančiais šalia.“
Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro informacija
