Nuotraukos – arkivyskupijos Šeimos centro
Spalio 20-osios trečiadienį arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu Kauno arkikatedroje į maldos vakarą buvo susirinkta dėkoti ir prašyti malonių šeimoms, šeimų, sužadėtinių sielovados bendradarbiams ir savanoriams, visiems keliaujantiems šiais Šeimos-Amoris Laetitia metais. Šeimos centro bendradarbiai prieš šv. Mišias dalyvavo kunigo Artūro Kazlausko vadovaujamoje Rožinio maldoje ir Eucharistijos adoracijoje – užbaigiant visiems buvo suteiktas palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu.
„Siunčiame maldas už tą valstybės pagrindą – šeimas, kuris taip svarbus Viešpaties akyse, nes atspindi Jo paties prigimtį“, – sakė arkivyskupas Kęstutis vakaro šv. Mišių pradžioje, atkreipdamas dėmesį, jog dabar Bažnyčioje prasidedantis Sinodinis kelias irgi yra šeimyniškumo išgyvenimas, kai sėsime pasvarstyti, kaip mums sekasi išgyventi Bažnyčią kaip šeimą.
Šv. Mišias drauge su arkivyskupu aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ bei kunigas Artūras Kazlauskas. Giedojo Giedrė Tallat- Kelpšaitė.
Neatidėlioti susitaikymo, stiprinti tikėjimo gyvenimą, išsiugdyti įprotį baigti pradėtus darbus, gyventi ramybėje, nenuolaidžiauti silpnybėms ir eiti bent po vieną žingsnį tobulėjimo link – vėliau dalijosi mintimis arkivyskupas savo homilijoje, kurios kilo iš paskelbtojo Dievo žodžio. Daug žmonių gyvena, tarsi Dievo nebūtų. Mitas, kad turime daug laiko! Būti pasiruošus – tai susideda iš kasdienių darbų, iš išspręstų santykių, iš ištarimo Viešpačiui „myliu“. Smagu turėti džiaugsmą, kad jau „atlikta“.
„Tai svarbu ir šeimoje. Kai esu vienybėje su Dievu, su aplinkiniais, galiu dovanoti viltį ir žmogiškumą, spinduliuojantį džiaugsmu“, – sakė arkivyskupas, ragindamas atsiduoti gyvenimo Viešpačiui.
Šeimų meilės džiaugsmo liudijimo pasauliui melsta sutuoktinių poros paskelbtuose Visuotiniuose maldavimuose. Juose, be kita, minėtos naujos gyvybės besilaukiančios moterys, taip pat ir tos šeimos, kurios išgyvena vargą, priklausomybes, prašant joms gydančio Dievo prilietimo.
Spalio 27 d. trečiadienio malda arkikatedroje – už mokytojus ir ugdytojus.