Pažinojusiesiems kunigą Joną Juraitį bei dar norintiems pažinti šį išskirtinai apdovanotą kunigą profesorių, filosofą, altruistą skiriama Pasaulio lietuvių centro bei visos leidybinės grupės ir ypač Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen rūpesčiu 2020 metais išleista ir šiemet vasaros pradžioje Lietuvoje pristatyta knyga „Kunigas. Mąstytojas. Mokytojas. Jonas Jūraitis“, kai sykiu buvo paminėtas ir jo 95-asis gimtadienis bei 10-osios mirties metinės.
Kita žinia, tęsianti jo atminimą žmonių širdyse, susijusi su Šveicarija – spalio 29 ir 30 d. čia vyks kunigo Jono Juraičio paminėjimas ir minėtos knygos pristatymas. Jame dalyvaus ir arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kurio pirmieji susitikimai su kunigu Jonu vyko dar studijuojant seminarijoje, bei kiti bičiuliai iš Lietuvos.
Šveicarijoje, Brigo ir Natero miestuose, vyks paminėjimo renginiai ir knygos pristatymas vietos lietuvių bendruomenėms, o spalio 30 d. vakarą Natero Šventojo Mauricijaus bažnyčioje Jonui Juraičiui atminti bus aukojamos šv. Mišios.
1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, tėvo paskatintas ir dar būdamas aštuoniolikmetis Vilkaviškio kunigų seminarijos klierikas, Jonas Juraitis pasitraukė į Vakarus, vildamasis greitai sugrįžti į Lietuvą, tačiau taip neatsitiko. Patyręs vargo metus, 1950 m. Romoje buvo įšventintas kunigu, o 1955-aisiais Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje įgijo teologijos daktaro laipsnį. Net 50 metų – nuo 1951 iki 1991, ir nuo 2001 iki mirties – gyveno Šveicarijoje, buvo lietuvių bendruomenės dvasios tėvas, patarnavo žmonėms Brigo parapijos bažnyčioje. Nors buvo gavęs Šveicarijos pilietybę, jo namai Termene buvo paženklinti užrašu „Lituania“. Jis 40 metų dirbo religijos bei filosofijos dėstytoju ir mokytoju, be to, spausdino savo tekstus vietinėje spaudoje. Dvidešimt jo pamokslų, 1960–1989 m. skelbtų Šveicarijos Valė kantono laikraštyje Walliser Volksfreund, 2017 m. viena knyga „Jonas Juraitis. Išmelsta ir išdrebėta išmintis“ išleido VšĮ Caritas leidykla „Artuma“.
Atkūrus Nepriklausomybę, jis grįžo į Lietuvą ir čia gyveno nuo 1992 iki 2001 metų, dirbo akademinį darbą atkurtajame Vytauto Didžiojo universitete (buvo Senato narys 1996–2000 m.) ir ugdė studentus, pirmuosius Nepriklausomoje Lietuvoje pasirinkusius teologijos studijas. Dėstė Kauno, Vilkaviškio, Vilniaus seminarijose.
Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, tuo metu studijavusiems profesorius Juraitis buvo tyro oro gurkšnis – „jis simbolizavo tai, ką geriausio žmogui duoda Vakarų civilizacija – laisvę būti savimi, filosofijos, kultūros ir Dievo pažinimo gelmę“ (citata iš knygos „Kunigas. Mąstytojas. Mokytojas. Jonas Jūraitis“ p. 10). Kaune vykusiuose paminėjimuose buvę studentai, bičiuliai prisimindavo jo gyvą dialogą su jaunais studijuojančiais žmonėmis, humorą, tiesumą ir sykiu bendravimo gilumą, jautrumą sakomam žodžiui – per pokalbius atrodydavo, kad jis turi apsčiai laiko, visą amžinybę. Jo iniciatyva buvo išleistas Herberto Vorgrimlerio „Naujasis teologijos žodynas“ (2003, Katalikų interneto tarnyba).
„Dievas padeda per kitą“, – yra sakęs kun. Jonas, kuris nuolat rėmė studentus, katalikų žiniasklaidos bendradarbius Lietuvoje. Buvo įkūręs Šveicarijoje fondą sielovadai remti Lietuvoje. Už nuopelnus Lietuvai 2003 m. gegužės 25 d. LR prezidento dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.
Kunigas Jonas Juraitis, jau sugrįžęs į Šveicariją, mirė čia 2010 m. spalio 30 d., pagal savo paties norą palaidotas Gluringemo parapijos (Šveicarija) kapinėse.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
