2018 m. Šv. Kalėdos.
Piemenėlių Mišių homilija Kauno arkikatedroje bazilikoje
Mieli broliai ir seserys,
sveikinu Jus visus, susirinkusius švęsti Kalėdų. Jei reikėtų trumpai apibūdinti šios šventės prasmę, taip pasakyčiau: „Dievas yra arti.“ Kai matome ėdžiose gulintį Kūdikį – Dievo Sūnų, suprantame, kad nesame vieni, nesame palikti – Dievas yra arti mūsų. Jis turi Tėvo širdį ir Jam rūpi mūsų likimas. Džiugi Jėzaus gimimo žinia perskrodžia nakties tamsą ir niekada nepasensta: tas Kūdikis gimė dėl mūsų visų. Jo nereikia ieškoti neprieinamose tolybėse, Jis pats ateina pas mus. Jis yra „Dievas su mumis“.
Jėzaus, Dievo Sūnaus, gimimas džiugina, nes atveria naują horizontą. Jo laukė žmonės, gyvenę senaisiais laikais, jo laukiame ir šiandien. Angelas skelbė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą“ (Lk 2, 10). Šventajame Rašte dažnai girdime šį padrąsinimą, o su Jėzaus gimimu Dievas ateina, kad pats savo artumu išsklaidytų visus nuogąstavimus. Todėl Jo gimimas yra toks džiaugsmingas!
Šią naktį mums spindi šviesa. Girdėjome žodžius: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą.“ Tiek daug tamsos pasaulyje. Tai gali būti karo, neturto nešama tamsa, vienų paliktų senolių, ligonių patiriama tamsa. Tamsa širdyje tų, kuriems nepasisekė, kurie šias Kalėdas sutinka sužeista širdimi. Šiomis dienomis skambant muzikai, šventiniame šurmulyje kenčiančių žmonių skausmas tampa dar aštresnis. Bet Kalėdų žinia lieka džiaugsmo žinia. Tiesa, ji nepanaikina skausmo, nes Kalėdos nėra analgetikas – žmogaus skausmus malšinantis vaistas. Jėzaus gimimas parodo nesibaigiančią Dievo meilę, kuri net kančios naktyje atskleidžia naują viltį. Visus, kurių širdys paliestos skausmo, kviečiu ateiti pas gimusį Jėzų, įžvelgti tamsoje spindinčią Kristaus šviesą. Nesame vieni – Dievas yra su mumis, mūsų pusėje.
Atrodytų, keista– susirinkome naktį, kad pamatytume šviesą. Ši didi šviesa mums yra gimęs Kūdikis. Bet Jis toks mažas, tad kodėl šią šviesą vadiname didžia? Gimusio Jėzaus niekas nepažino, Jis nepriklausė galingųjų ratui, net užeigoje Jam pritrūko vietos – tad kas čia didaus? Jėzus didis, nes ateina į paprastą kasdienybę, kad parodytų nepaprastą Dievo meilę. Kiekvienas turime savų lūkesčių. Visi, net ir tie, kurie nebemoka, nebeturi jėgų ir nieko daugiau nebelaukia, ilgisi supratimo, pagalbos, gydančio artumo. Gimęs Kūdikis yra Dievo Sūnus, mūsų Gelbėtojas. Jis arti kiekvieno vyro ir moters, mažo ir seno, kiekvieno, kuris šiandien džiaugiasi gerove ar gyvena vargdamas. Niekas kitas nepasotins tiesos, teisingumo, meilės troškimo – tik Jėzus Kristus. Jis ateina į pagalbą konkrečiame mūsų gyvenime, ateina, kad kviestų ir padėtų gyventi tame, kuris niekada nesibaigia.
Popiežius Pranciškus Lietuvoje drąsino: „Nebijokite apsispręsti už Kristų, imtis Jo reikalo, tai yra Evangelijos, žmonijos, žmonių reikalo. Nes Jis niekada neišlips iš jūsų gyvenimo valties, visada lauks mūsų gyvenimo kryžkelėse, niekada nesiliaus mūsų kūręs iš naujo, net jei mes kartais stengiamės save sužlugdyti.“
Evangelija pasakojo ir apie angelus, giedančius „Garbė Dievui aukštybėse ir ramybė Jo mylimiems žmonėms“. Priimti Kristų, priimti Jo Evangeliją, Dievo Sūnaus Gimimo slėpinį galiausiai reiškia priimti Jo nešamą ramybę. Trokštame ramybės ir taikos mūsų šeimose, bendruomenėse, visuomenėje. Po šių šventųjų Mišių grįšime į namus, eisime ramybėje ir nešime ramybę kitiems, jei vėl priimsime dėl mūsų gimusį Jėzų, jei priimsime Jo Evangeliją, kuri mus suburia ir priartina vienus prie kitų.
Jėzaus gimimas neša džiaugsmą, šviesą, ramybę. Jų reikia ne tik šį vakarą, ne tik per šventes, bet ir kiekvieną mūsų gyvenimo dieną. Melskime Viešpatį, kad dovanotų tai mūsų laukiančiais Naujaisiais metais, visuose jų lūkesčiuose, darbuose ir išbandymuose. Juk Jis yra „Dievas su mumis“.
Džiugių šventų Kalėdų!
+ Lionginas VIRBALAS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas