Krikštas
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis – vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Klausimas: Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Atsakymas:
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Klausimas: Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du – krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Klausimas: Kaip gauti Krikšto liudijimo dokumentą, reikalingą Santuokai?
Atsakymas: Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas (ir taip bus galima ateityje žinoti, jog šis pakrikštytasis Bažnyčios vaikas sudaro santuoką, o Santuokos sakramentą laiminsiantis kunigas bus užtikrintas, kad anksčiau šie pakrikštytieji nebuvo sudarę santuokos ar davę vienuolinių įžadų, ar priėmę Šventimų (kunigystės) sakramento).
Klausimas: Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais. Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais, kviečiame žr. čia >>
Klausimas: Ar gali vaiką pakrikštyti dvi krikšto mamos? Ar būtinai turi būti du žmonės skirtingų lyčių?
Atsakymas: Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama (arba „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama).
Klausimas: Ar galima atsisakyti būti Krikšto tėvais? Ką teigia Bažnyčia tuo klausimu?
Atsakymas: Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas. Bažnyčios įstatymai nieko konkrečiai apie tai nesako.
Klausimas: 1987 m. krikštijome savo sūnėną. Buvau Krikšto motina. Į Krikštų knygą įrašė ne mano vardą ir pavardę. Dirbau mokykloje mokytoja, sklandė tokia nuomonė, kad saugumiečiai tikrina net krikšto knygas. Aš sumelavau ir pasakiau Krikšto tėvo žmonos vardą ir pavardę, jis tai girdėjo. Ar mano sūnėno Krikštas galioja? Norint atstatyti teisybę, kad įrašas atitiktų tikrus faktus, kur reikėtų kreiptis? Prisiimu šią nuodėmę, apie kurią buvau užmiršusi. Būtinai išpažinsiu.
Atsakymas: Žinoma, kad Krikštas galioja, ir jūs netgi jokios nuodėmės faktiškai nepadarėte, bent jau tokios, kurią reiktų išpažinti ir už kurią reiktų atgailauti. Iš tikrųjų tos parapijos kunigas galėtų pataisyti įrašą. Kitas variantas: gali patarpininkauti ir kurija, parašydama pavedimą klebonui, tik reikia žinoti tikslius duomenis ir tai, ką reikia pataisyti.
Naujausi atsakymai
Klausimas: Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai – kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą?
Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Atsakymas: Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Krikšto sakramento faktas gali būti įrodomas dokumentais – tai gali būti krikšto pažyma, gali būti ir kitų sakramentų, kuriems priimti būtina, kad žmogus būtų pakrikštytas, praktikavimas. Tiesa, vien tai, jei daugiau nėra kitų patvirtinimų, negali būti visiškas įrodymas. Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas. Krikšto priėmimo įrodymas gali būti artimųjų liudijimai, tačiau liudytojai tikrai turi būti labai patikimi (esame susidūrę su atvejais, kai, pvz., ir tėvai, ir krikštatėviai prisiekdami tvirtino, kad žmogus krikštytas vienoje bažnyčioje, o pateikus oficialų užklausimą į tą parapiją paaiškėjo, kad krikštyta visai kitoje; pasitaikė, kad tėvai tvirtino, jog jų sūnus yra krikštytas, ir tik pasirinkta krikšto motina paaiškino, kad vaiko krikštyti jie taip ir nenuvežė, nes... buvo labai šalta ir jie nenorėjo laukti klebono, o tėvams pasakė, kad vaiką pakrikštijo). Galima, beje, pasiremti krikštynų nuotraukomis, užrašais, tačiau, liekant rimtai abejonei, Krikšto sakramentas teikiamas „su sąlyga“ – tada apeigose vartojama formulė: „Jei nesi krikštytas, aš tave krikštiju...“
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
Klausimas: Ar krikšto tėvai gali būti ne katalikai?
Atsakymas: Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs – gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus. Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas – krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis – tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.
Klausimas: Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo, o sutuoktiniai – Santuokos sakramentus, nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių).
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis – vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Klausimas: Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai – Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima – tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Klausimas: Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai – Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima – tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Klausimas: Ar gali mergaitės sutvirtinimo globėju būti jos krikšto tėvas?
Atsakymas: Tradiciškai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas/-ė, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo /-sios tėvas, motina ar sutuoktinis /-ė.
Klausimas: Norint pakrikštyti vaiką, ar būtini Krikšto tėvai? Mes su vyru neturime tokių draugų ar giminių, kurie jais galėtų būti, bet norime, jog vaikai būtų krikščionys. Dvasiniai vaikų mokytojai būsime mes, seneliai.
Atsakymas: Jūsų atveju – tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais (mat krikštatėviais negali būti tik tėvas, motina arba sutuoktinis).
Klausimas: Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Atsakymas:
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Klausimas: Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du – krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Klausimas: Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais. Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais, kviečiame žr. čia >>
1. Vaiko krikštas. Ar gali būti kliūčių vaiko krikštui?
Klausimas: Kokio amžiaus kūdikėlis gali būti krikštijamas?
Atsakymas: Patariama kūdikėlį pakrikštyti ilgai to neatidėliojant. Išskirtiniais atvejais (pvz., ligos) krikštijama kuo skubiau.
Klausimas: Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Ar reikia iš anksto registruotis, ar galima krikštyti bet kuriame mieste, ar būtini abu krikšto tėvai, gal užtenka vieno?
Atsakymas: Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamo kūdikio tėvams ir krikštatėviams.
Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi. Pagaliau, ne paskutinį žodį turi ir susiklostę papročiai: kodėl jūsų vaikas turėtų turėti vieną krikštatėvį, kai visi kiti turi du?
Klausimas: Kur būtų galima susirasti medžiagos ir pakartoti katekizmo tiesas apie krikšto sakramentą, nes ruošiamės vasarą krikštyti savo mažąją.
Atsakymas: Jei jau naudojatės internetu, čia galite rasti visą Katalikų Bažnyčios katekizmą katekizmas.lt ; apie krikštą: katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14D5D.html.
Klausimas: Prieš 4 metus įregistravome santuoką tik santuokos rūmuose. Neseniai susilaukėme dukrytės ir norėtume ją pakrikštyti bažnyčioje. Ar iškils kokių nors sunkumų, jei mūsų santuoka neįregistruota bažnyčioje?
Atsakymas: Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Žinoma, nereikia pamiršti, jog krikštas nėra kažkokia magiška apeiga. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Tėvams reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad santuoka galėtų būti palaiminta bažnyčioje, jei tik tam nėra kokių kliūčių.
Klausimas: Ar Santuokos sakramento neturintys tėvai gali krikštyti savo kūdikį?
Atsakymas: Tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Jie privalo būti savo krikštavaikiui sektinas gyvenimo pavyzdys.
Klausimas: Ar gali tik vienas iš tėvų pakrikštyti vaiką? Vaiko tėvas yra nekrikštytas ir nepriėjęs Pirmosios komunijos.
Atsakymas: Pakanka, kad bent vienas iš tėvų prašo, kad būtų pakrikštytas jų vaikas. Šiuo atveju motina, prašydama kūdikiui Krikšto, taip pat prisiima ir atsakomybę už tolesnį jo krikščionišką auklėjimą.
Klausimas: Norim su vyru pakrikštyti savo sūnų. Priklausau Šv. Jurgio bažnyčiai. Kokių dokumentų reikia? Tik, deja, mes nesusituokę bažnyčioje, o tik metrikacijos įstaigoje.
Atsakymas: Tėvų santuokos bažnyčioje faktas neturi lemiamos reikšmės, siekiant pakrikštyti kūdikį. Jei tik tėvai nori ir pasižada savo vaiką auklėti krikščioniškai, joks kunigas neatsisakys jo pakrikštyti. Nelabai supratom dėl Šv. Jurgio bažnyčios – jeigu tai Vilkija, Kėdainiai ar dar kažkas, tada viskas gerai, o jeigu Kaunas – tai ten neparapinė bažnyčia, todėl krikštijama tik išimties tvarka su arkivyskupo leidimu. Iš dokumentų reikalaujama tik gimimo liudijimo.
Klausimas: Dėl kokių priežasčių būtų galima perkrikštyti vaiką?
Atsakymas: Jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, jokių „perkrikštijimų” būti negali. Kartais būna situacijų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl Krikšto suteikimo. Tokiais atvejais suteikiamas vadinamasis „Krikštas su sąlyga”. Bet kokie kiti motyvai yra nepriimtini.
Klausimas: Ar galima vaiką krikštyti, kai mama lietuvė, tėvas irgi lietuvis (pilietybė lietuvių), bet abu yra rusų tautybės?
Atsakymas: Nei pilietybė, nei tautybė Krikštui tikrai negali trukdyti! Taip, Jūs tikrai galite krikštyti savo vaiką, o tam svarbiausia Jūsų tikėjimas – kad išpažintumėte jį, juo tikėtumėte ir trokštumėte patys juo gyventi bei savo vaikams jį perduoti.
Klausimas: Ar gali žmona pakrikštyti vaiką be vyro sutikimo?
Atsakymas: Gali krikštui apsispręsti ir vienas iš tėvų, ypač tuo atveju, jeigu kitas nerodo jokio noro vaiką krikštyti. Mat katalikų tėvų svarbi pareiga yra savo vaikus krikštyti ir auklėti pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą. Jei kuris nors iš tėvų šitos savo pareigos vykdymo atsisako, jis nusižengia Bažnyčios tvarkai ir drausmei, užsitraukdamas netgi bažnytines bausmes. Idealiausia, žinoma, kad sutartų abudu tėvai, tačiau jei tai neįmanoma, pakaktų ir vieno iš tėvų pageidavimo: tik svarbu, kad jis/ji ne vien tik pageidautų Krikšto kaip gražios ceremonijos, bet taip pat prisiimtų ir atsakomybę pakrikštytąjį tame tikėjime auginti ir ugdyti.
Klausimas: Ar krikštydami savo vaiką tėvai privalo būti susituokę bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštui svarbiausias yra tėvų troškimas savo vaiką pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje ir jį auklėti katalikiškai. Tai, ar jie susituokę, ar ne, šiuo atveju yra antraeilis klausimas ir kunigas neturi teisės atsisakyti krikštyti vaiko tik todėl, kad tėvai gyvena be Santuokos sakramento.
Klausimas: Norime pakrikštyti dukrytę, bet mūsų pasirinkta krikštamotė gyvena Italijoje. Ar yra galimybė krikštyti dukrytę Italijoje, kokių dokumentų reikėtų?
Atsakymas: Krikštyti galima ir Italijoje, tik reikia turėti galvoje, kad paskui tam vaikui, kai reikės kokių nors bažnytinių dokumentų, reikės ieškoti jų Italijoje. Bus ir kalbos problemų, reikės dokumentus versti į reikalingą kalbą. Pagaliau tai gal ir ne tokia bėda, bet jei apsispręsite krikštyti Italijoje, tai reikės įvykdyti visus ten galiojančius reikalavimus santuokai. Jei neklystu, ten kursai tėvams ir krikštatėviams yra būtini ir turi būti pristatytas liudijimas apie praeitus kursus, tikriausiai reiks krikštatėvių Krikšto ir Sutvirtinimo pažymų, atrodo, ir vietos klebono liudijimo apie krikštatėvio situaciją. Reikėtų, kad krikštamotė, gyvenanti Italijoje, susisiektų su vietiniu klebonu ir konkrečiai išsiaiškintų, ko reikalaujama. Tai žinant, bus galima pagelbėti konkrečiau.
Klausimas: Ar gali seneliai pakrikštyti vaiką be tėvų sutikimo?
Atsakymas: Jeigu seneliai nėra įstatyminiai to vaiko globėjai, o patys tėvai atsako už savo vaiką, tuomet tik tėvai tegali spręsti dėl jo Krikšto, o seneliai gali tik priminti, patarti, švelniai ir su meile.
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis – vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
2. Suaugusiųjų krikštas. Kaip pasikrikštyti?
Klausimas: Kaip pasikrikštyti suaugusiajam – ar jam reikia krikšto tėvų, ar reikia pačiam pasiruošti, tai yra išmokti maldas ir pan.?
Atsakymas: Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais. Išsamiau teirautis tel. (37) 32 25 83, mob. 8 672 37 249.
Klausimas: Jau antra vasara negalim tapti krikšto tėvais, nes būsimas krikšto tėtis nėra pats pakrikštytas, gyvena Novegijoj ir grįžta tik kartą ar du per metus savaitei laiko. Niekaip negali ilgiau grįžti, nes prarastų darbą. Mes labai norim būti krikšto tėvai mergaitės, kurios tėvai būtų mūsų mergaitės krikšto tėvai. Žodžiu, iš karto būtų pakrikštytos dvi mergaitės ir kartu norėtume pakrikštyti ir tą krikšto tėtį. Ar yra galimybė tai padaryti nelankant kursų? Mes išmoktume viską, kas priklauso, nes ateity taip pat norėtume ir bažnytinės santuokos, bet tai irgi būtų kliūtis, nes vyras nekrikštytas.
Atsakymas:
Tikrai nuostabu, kad Jūs ir Jūsų draugai ieškote būdų, kaip patiems tapti sąmoningais, praktikuojančiais krikščionimis, ir savo vaikams norite tai perduoti! Jūsų troškimas ir pastangos yra svarbiausia – neapleiskite jų, siekite, eikite iki galo ir Dievas Jums tikrai padės bei atsiųs reikiamų žmonių ir tinkamos pagalbos!
Ar nebandė būsimas krikšto tėvelis Norvegijoje paieškoti katalikų bažnyčios ar vienuolyno ir ten pasiteirauti, kas galėtų jam padėti pasiruošti įkrikščioninimo sakramentams? Paprastai pas juos tikrai būna tokios grupelės ir programos suaugusiesiems.
Klausimas: Noriu pakrikštyti savo sūnų, jam jau 10 metų. Ar galima jį pakrikštyti, ar jis turi priimti Pirmąją Komuniją? Kunigas pasakė, kad vyskupas neleis jo pakrikštyti, nes pirma jis turi priimti Pirmąją Komuniją. Ar tai tiesa, ar aš galiu jį pakrikštyti ir paskui mokslo metais ruošti Pirmajai Komunijai?
Atsakymas: Jūsų sūnui pirmiausia reikia priimti Krikštą, o po to Pirmąją Komuniją. Paprastai tokiais atvejais nekrikštyti vaikai ruošiami kartu su besiruošiančiais Pirmajai Komunijai. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus, nekrikštytieji priima Krikštą dažniausiai per Velykas, o toliau su grupe priima Pirmąją Komuniją gegužės pabaigoje.
Klausimas: Šiuo metu gyvename Anglijoje. Mano vaikas yra globotinis, jam 10 metų ir yra nekrikštytas. Mokosi Anglijoje. Spalio menesi grįšime savaitės atostogų ir norėjau pakrikštyti, bet kunigas atsisakė. Ar teisingai pasielgė? Vaikas turi eiti metus į bažnyčią mokytis priimti Pirmąją Komuniją ir tada kartu krikštytis. Vaikas pats nori būti pakrikštytas ir turėti krikšto tėvus.
Atsakymas: Yra bendra nuostata, kad nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, drauge su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Vaikai, vyresni nei septynerių metų, yra krikštijami su vyskupo leidimu, paprastai suaugusiųjų krikšto apeigomis ir iš jų reikalaujama didesnio pasirengimo: jie jau turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas, o ne tik trokšti turėti krikštatėvius.
Klausimas: Noriu pasikrikštyti, esu suaugusi. Tačiau turiu greitu metu išvykti, o man reikia eiti į kursus dėl krikšto. Ar yra galimybė pasikrikštyti greičiau?
Atsakymas: Krikštas yra tikrai nuostabus dalykas, tad džiugu, kad Jūs planuojate jį priimti. Sykiu Krikštas yra didžiulė Dievo dovana, galinti pakeisti Jūsų ir Jūsų artimųjų gyvenimą labai gera kryptimi. Tačiau reikia išmokti šią dovaną „išpakuoti“, kitaip ji liks nepanaudota (dažnai taip ir nutinka Lietuvoje su žmonėmis, priimančiais sakramentus). Todėl būtina labai rimtai pasiruošti Krikšto priėmimui. Taigi kursų praleisti negalima (tai būtų panašu į vairavimo teisių davimą žmogui, nelankiusiam vairavimo kursų). Turbūt geriausia bus, jei Jūs ten, kur vykstate, susirasite katalikų parapiją ir ramiai bei rimtai pasiruošite Krikštui.
3. Krikšto tėvai. Kas gali jais būti?
Klausimas: Mūsų 4 metų dukrytė nepakrikštyta, nes niekaip nerandame tinkamų krikšto tėvų. Ilgą laiką gyvenome ne Lietuvoje. Ar atėjus krikštytis kunigas sutiks pakrikštyti tokio amžiaus vaiką?
Atsakymas: Iš vienos pusės, galima būtų Jus pagirti už norą rasti tinkamus krikšto tėvus savo dukrelei. Tikiuosi, kad jų tinkamumą vertinote pagal jų garbingą, pavyzdingą ir nuoširdų gyvenimo būdą, o ne pagal piniginės storį. Pagirtinas ir Jūsų siekis, kad krikšto tėvai būtų tos pačios tautos žmonės, nes šie ryšiai gyvenime irgi yra labai svarbūs. Ką gi, būna, jog per ketverius metus nepavyksta sutikti gerų žmonių, kuriais galėtume pasitikėti. Tai, ko gero, ir mūsų laikų nelaimė. Tačiau, kaip suprantu, dabar jau esate pasiruošę krikštui. Būkite ramūs: joks kunigas neatsisakys krikštyti Jūsų dukters. Svarbu kita: neužmiršti tolesnio savo vaiko auklėjimo. Būkite drauge su krikštatėviais savo dukrai gero gyvenimo pavyzdžiais, rūpinkitės ja, jos religiniu gyvenimu, ir tegul ji auga, apgaubta Jūsų meilės.
Klausimas: Kas gali būti krikšto tėvais? Ar gali būti krikšto tėvais pora, kuri nesusituokusi bažnyčioje?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Krikšto tėvais negali būti ta pora, kuri gyvena kaip partneriai.
Klausimas: Ar galima vaiką krikštyti be krikštatėvių, nes jie vis tiek nesilaiko savo pareigų?
Atsakymas: Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdys savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu. Pasiteisinimas tuo, kad žinoma atvejų, kai krikštatėviai nesilaiko savo pareigų, gali reikšti tik absoliutų nenorą jų ieškoti ar galbūt nenorą susieti savo šeimos su kitais žmonėmis, tegul ir labai artimais. Žinoma, tenka pripažinti daugelio katalikų formalų požiūrį į šią labai svarbią pareigą, tačiau tai situacijos nekeičia. Ne veltui dabar jau ir prieš vaiko krikštą pradedami rengti pasirengimo kursai tėvams ir krikštatėviams, kad jie tinkamai įsisąmonintų savo pareigas, susijusias su vaiko religiniu auklėjimu. Kad ir kaip būtų, bent vienas krikštatėvis yra privalomas - tai aiškiai nurodo Bažnyčios įstatymai.
Klausimas: Ar būtinai turi būti du krikšto tėvai?
Atsakymas: Kanonų teisės kodeksas kalba apie „krikštatėvį“ (kan. 872). Kitas kanonas (873) patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu. Šiaip tradiciškai kviečiamas krikštatėvis ir krikštamotė, kurie savotiškai, dvasine prasme, irgi atspindi žemiškąją šeimą.
Klausimas: Ar galima krikštyti vieniem krikštatėviams 2 vaikus, t. y tos pačios šeimos sesutes? Pirmoji buvo pakrikštyta prieš 6 metus, o dabar kitą ruošiama krikštynoms su tais pačiais krikšto tėveliais.
Atsakymas: Taip, galima.
Klausimas: Ar krikšto tėvais gali buti Komunijos nepriėmę žmonės?
Atsakymas: Kadangi Krikšto tėvai yra įpareigoti esant reikalui padėti tėvams ugdyti pakrikštytojo katalikų tikėjimą, todėl jie patys turi praktikuoti visus sakramentus, taip pat ir būti pasirengę priimti Komuniją.
Klausimas: Į krikštamotes noriu kviesti savo seserį. Jai dabar 13 metų. Ar būdama tokia jauna, ji gali būti mano sūnui krikšto mama?
Atsakymas: Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių. Būtinai kviesti artimą giminaitį neįpareigoja nei Bažnyčios nuostatai, nei liaudiškos tradicijos.
Klausimas: Ieškome savo dukrytei krikšto tėvų. Krikšto mamą jau tikrai pasirinkome, bet su krikšto tėvu šiek tiek sunkiau, niekaip nerandame tinkamo kandidato. Jei nerasim tokio, ar galima bus krikštyti tik su krikšto mama? O vėliau, po metų, kitų, jei atsirastų krikšto tėvo vertas kandidatas, ar jis galėtų juo tapti?
Atsakymas: Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu. Manau, kad ieškote žmogaus, kuris pasižymėtų ne materialiniais, bet pirmiausia dvasiniais turtais. Vėliau atsiradus tinkamam žmogui, jis jau nebegali būti laikomas krikšto tėvu. Visas dvasinis ryšys sukuriamas krikšto momentu.
Klausimas: Ar galima tapti krikšto mama savo seseriai? Man 16 metų.
Atsakymas: Sesuo, kaip krikšto mama, nėra pats geriausias pasirinkimas, tačiau oficialiai jokių draudimų tam nėra.
Klausimas: Ar gali krikštamote būti vaiką turinti netekėjusi moteris?
Atsakymas: Bažnyčios teisė apie krikštatėvius kalba taip: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti; 2) būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį; 3) būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas; 4) nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės; 5) nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina" (Kan 874).
Klausimas: Ar išsiskyręs vyras gali buti krikšto tėvas? Jei negali, tai ar šitai galioja visose pasaulio vyskupijose?
Atsakymas: Pagal Bažnyčios teisę, krikštatėviu gali būti „katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas“. Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. Bažnyčios teisės normos galioja visose vyskupijose.
Klausimas: Esu netikinti, tačiau įsipareigojusi būti krikštamote. Labai norėčiau išvengti nesusipratimų krikštynų metu, nes vaikutis nekaltas dėl mano pasirinkimų. Tačiau kaip suprantu, nepraktikuojantys katalikai pagal Bažnyčią krikštatėviais būti negali. Taigi vienintelis būdas pasiekti, kad visi būtų laimingi - per krikštynas apsimesti praktikuojančia katalike?
Atsakymas: Neveidmainiaukite ir atsisakykite būti krikšto motina. Kitaip pasielgti būtų amoralu.
Klausimas: Su vyru esame pakviesti buti sūnėno krikštatėviais. Tačiau nežinau, ar galiu būti krikšto motina, jei laukiuosi. Esu girdėjusi, kad nėščiai moteriai krikštyti vaikelį nėra gerai. Nesinorėtų niekam pakenkti. Kaip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Jūsų paminėta priežastis tėra iš prietarų srities, todėl net nėra ką išsamiau ir paaiškinti, išskyrus tai, kad Jūs galite būti krikšto mama, jeigu esate katalikė ir sąmoningai prisiimate krikštatėvių įsipareigojimus.
Klausimas: Ar gali vaiko krikštatėviais būti: krikštamotė - katalikė, krikštatėvis - musulmonas?
Atsakymas: Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas įsipareigotų kitą žmogų vesti krikščionišku keliu. Be abejo, jis gali dalyvauti kaip žiūrovas, bet ne daugiau.
Klausimas: Ar krikšto tėvas gali būti, pvz., stačiatikis?
Atsakymas: Krikštatėvis gali būti tik katalikas, priėmęs Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, besilaikantis tikėjimo normų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi Kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tuo padėti tėvams. Neįsivaizduojama, kad ne katalikas rūpintųsi vaiko katalikišku auklėjimu, kuriuo pats negyvena.
Klausimas: Kūdikį numatome krikštyti katalikų bažnyčioje. Tėvas – stačiatikis, mama – katalikė. Numatomi krikštatėviai: tėvas – katalikas, mama – stačiatikė. Ar galima taip?
Atsakymas: Jeigu kūdikį krikštysite Katalikų bažnyčioje, abu krikštatėviai privalo būti katalikai. Krikšto tėvų pareiga padėti kūdikiui tapti geru kataliku.
Klausimas: Ar gali tėvai būti ir savo vaiko krikštatėviais?
Atsakymas: Tikrieji tėvai krikšto tėvais būti negali. Kanonų teisės kodekso 874 § 1, 5o norma nurodo: „Krikštatėviais negali būti krikštijamojo tėvas ar motina.“
Klausimas: Ar gali vieni krikšto tėvai krikštyti tris vaikučius (trynukus) vienu metu?
Atsakymas: Žinoma, tam jokių apribojimų nėra, tik svarbu, kad parinktieji krikštatėviai atitiktų krikštatėviams taikomus reikalavimus, t. y. patys būtų priėmę visus įkrikščioninimo sakramentus (Krikšto, Sutvirtinimo, Sutaikinimo, Švč. Sakramento, o jei susituokę – gyventų Bažnyčios palaimintoje santuokoje) ir laikytųsi pavyzdingo krikščioniško gyvenimo būdo. Jei tėvams Viešpats duoda malonę susilaukti trynukų, tai kodėl tai turėtų būti draudžiama krikštatėviams?!
Klausimas: Man 14 metų, esu priėmusi Krikštą, Sutvirtinimą ir Švenčiausiąjį Sakramentą. Ar galiu būti sesers vaiko krikštamote?
Atsakymas: Katalikų Bažnyčios teisės kodeksas numato, kad krikšto tėvais gali būti 16
metų sulaukę bei patys sakramentus (Krikštą, Sutvirtinimą, Sutaikinimo ir
Eucharistijos) priėmę asmenys. Išimtys gali būti daromos ir jaunesniems, bet
tam reikia vietos vyskupo ar klebono leidimo, jeigu šis matys tam
reikalingas ir teisingas priežastis.
Klausimas: Ar gali būti dvi krikštamotės vietoje vienos krikštamotės ir vieno krikštatėvio? Nerandame tinkamo krikštatėvio ir norėtume, kad mūsų kūdikiui krikšto motinomis būtų mano ir vyro seserys.
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vyras ir moteris arba vienas vyras arba viena
moteris. Niekuomet negali būti du vyrai ar dvi moterys.
Klausimas: Esame pakviesti į krikštynas, kurių krikšto tėvai bus du vyrai. Nežinau kaip elgtis. Ar taip dabar leidžia Bažnyčia?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vyras ir moteris arba vienas vyras arba viena
moteris. Niekuomet negali būti du vyrai ar dvi moterys.
Klausimas: Mano draugą pakvietė būti krikšto tėvu, tačiau jis nėra priėmęs Sutvirtinimo
sakramento. Ar gali jis tapti krikštatėviu vaikui?
Atsakymas: Priimtas Sutvirtinimo sakramentas yra viena iš būtinų sąlygų tapti krikšto tėvu.
Klausimas: Ar gali žmogus būti krikšto tėvu, jei nėra pats nei krikštytas, nei priėjęs Pirmosios Komunijos? Ar gali būti krikšto mama, jei nėra priėjusi Pirmosios Komunijos?
Atsakymas:
Krikšto tėvu ar motina gali būti tik žmogus, krikštytas Katalikų Bažnyčioje bei priėmęs visus įkrikščioninimo sakramentus (priėjęs išpažinties, priėmęs Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą). Be to, reikia, kad tai būtų žmogus, besilaikantis katalikų tikėjimo reikalavimų, o jei yra susituokęs, gyventų Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Gyvenantys vien tik civilinėje santuokoje krikšto tėvais būti negali.
Šiomis iš pirmo žvilgsnio griežtokomis normomis pirmiausia siekiama, kad krikštijamasis turėtų visą reikalingą dvasinę globą. Krikšto tėvų pareiga yra rūpintis savo krikšto vaiko religiniu gyvenimu, padėti jam tinkamai suvokti krikščioniškojo gyvenimo grožį. Jei patys krikštatėviai neturės reikiamo pasirengimo, jie negalės išmokyti krikšto vaiko ir jam padėti. Reikėtų paieškoti krikštatėvių, atitinkančių šiuos reikalavimus.
Klausimas: Kodėl negali Krikšto tėveliais būti pora, nesusituokusi
bažnyčioje? Juk ne taip ir lengva nutraukti pirmąją bažnytinę
santuoką? Esu dviejų vaikų krikštamotė ir
kai krikštijo vaikelius, niekas to neklausė. Dabar krikštijam
savo ir sužinojom, kad asmenys, nesusituokę bažnyčioje, krikštatėviais būti negali. Kiek laiko trunka bažnytinės santuokos nutraukimas?
Atsakymas:
Pagal Bažnyčios teisę Krikšto tėvais gali būti pagal savo katalikiškąjį tikėjimą gyvenantys žmonės: pakrikštyti, priėmę Sutvirtinimą, Santuoką ir t. t. Jeigu kunigas nepaklausė, ar esate susituokusi bažnyčioje, tikriausiai net nepamąstėte, kad turite kliūčių būti Krikšto motina, o gal aplaidžiai atlikote savo pareigą.
Primename, kad gerai, galiojančiai (t. y. išpildant visas sąlygas) sudaryta Santuoka nenutraukiama; abejonių dėl galiojimo keliančiais atvejais bažnytinis teismas kartais suranda argumentų, kad santuoka buvo sudaroma su kliūtimis ir todėl gali būti paskelbta negaliojančia nuo pat jos sudarymo pradžios. Tik bažnytiniame teisme galima sužinoti, kiek šis procesas gali užtrukti, nes tai priklauso nuo daug aplinkybių.
Klausimas: Esu paprašyta būti berniuko krikšto mama, bet pati esu tik pakrikštyta ir nepriėmusi kitų sakramentų. Ar tokiu atveju galiu būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvu ar motina gali būti tik toks tikintysis, kuris yra sulaukęs bent 14 metų, priėmęs visus įkrikščioninimo sakramentus (Krikšto, Atgailos ir Sutaikinimo, Sutvirtinimo sakramentus bei priėjęs Pirmosios Komunijos) ir gyvenantis krikščionišką gyvenimą. Jei kalbama apie susituokusį žmogų, tai tik toks, kuris gyvena Bažnyčios palaimintoje santuokoje, t.y. priėmęs Santuokos sakramentą. Krikšto tėvais negali būti vaiko tėvas ar motina.
Klausimas: Esu katalikė, ištekėjusi už maronito. Ar mes galim būti Krikšto tėvais Katalikų Bažnyčioje?
Atsakymas: Maronitai yra viena iš Rytų apeigų Katalikų Bažnyčių, esanti visiškoje vienybėje su Romos popiežiumi, tad būti krikštatėviu Romos (lotynų apeigų) Katalikų Bažnyčioje jokių kliūčių nėra.
Klausimas: Ar galiu atsisakyti būti krikštamote vaiko, kurį matau tik antrą kartą? Esminė priežastis, kodėl nenoriu jo krikštyti, – nejaučiu ryšio su vaiku. Krikštavaikį noriu mylėti, dalyvauti jo gyvenime, nenoriu tik formalumo, kuris, kaip suprantu, reikalingas tėvams. Man tai yra atsakomybė, o ne šiaip apeigos. Ar atsisakydama būti krikšto mama nepritrauksiu vaikui nelaimės?
Atsakymas: Žinoma, Jūs galite atsisakyti, nes tai turi būti daroma laisva valia ir sąmoningai; o „nelaimių pritraukimas“ yra iš prietarų srities ir su krikščionybe neturi nieko bendro. Jūsų atsakingumas gali būti tik pagirtinas ir pavyzdys kitiems.
Klausimas: Įdėmiai viską perskaičiau apie krikštą ir visus reikalavimus jam. Ir neradau atsakymo į mane nuolat kankinantį klausimą: dėl kokių priežasčių skiriasi reikalavimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios nuo užsienio Katalikų Bažnyčios, jei jau esame visi katalikai? Vokietijos Katalikų Bažnyčia nedraudžia būti dviem moterim krikšto mamomis, ir Sutvirtinimo sakramentas nebūtinas. Kalbu faktais paremtais pavyzdžiais, o ne interneto komentarais.
Atsakymas: Jeigu būtų taip, kaip Jūs teigiate, tuomet Jūsų klausimą reiktų užduoti Katalikų Bažnyčiai Vokietijoje. Savo ruožtu primename Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso nuostatas, susijusias su reikalavimus krikštatėviams: 873 kan. „Turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu“; 874 kan. § 1. „Kad kam nors būtų leidžiama prisiimti krikštatėvio pareigą, reikia, kad:
1 - būtų parinktas paties krikštijamojo ar jo tėvų, ar tų, kurie užima jų vietą, arba, tokių nesant, klebono ar teikėjo, būtų tinkamas ir norėtų atlikti šią pareigą; 2 - būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezinis vyskupas nustatytų kitą amžiaus ribą arba klebonas ar teikėjas manytų, kad dėl pateisinamos priežasties reikia padaryti išimtį; 3 - būtų katalikas, sutvirtintas ir jau priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą; 4 - nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai paskirtos ar paskelbtos kanoninės bausmės; 5 - nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina. § 2. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.“
Klausimas: Ar galima turėti du krikšto vaikus? Vyrui būtų antras krikšto vaikas, o man tik pirmas.
Atsakymas: Taip, galima, krikšto vaikų skaičius nėra reglamentuotas.
Klausimas: Ar pasirūpinti krikštavaikio ateitimi – tai labiau moralinis krikštatėvių įsipareigojimas? Ar jis yra minimas kažkokiuose dokumentuose?
Atsakymas:
Tradiciškai laikoma, kad krikštatėviai pasirūpina savo krikšto vaiku, jei, būdamas mažas, jis netenka tėvų, tačiau, kaip pastebite, tai daugiau moralinis įpareigojimas. Nors gyvenime būna nemažai atvejų, kai, mirus tėvams, krikšto tėvai išaugina ir išleidžia į gyvenimą savo krikšto vaikus.
Kalbant grynai apie Bažnyčios nuostatas, dėmesys daugiau kreipiamas į religinio gyvenimo puoselėjimą. Kanonų teisės kodekso kan. 872 rašoma: „Krikštijamajam, kiek įmanoma, turi būti parenkamas krikštatėvis, kuriam priklauso padėti suaugusiam krikštijamajam įkrikščioninime ir kartu su tėvais atnešti krikštui krikštijamą kūdikį, taip pat rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas." Šie įpareigojimai yra susiję ir su krikštijamojo parengimu gyvenimui, nors tiesiogiai ir nekalba apie kokius nors materialius įpareigojimus.
Klausimas: Ar gali krikštyti dvi šeimos vieni kitų vaikus? Pvz., mano sesers vaiko krikšto tėvu buvo jos vyro brolis, o dabar jis kviečia mano sesę būti jo vaiko krikšto mama. Ar tai nėra „perkrikštijimas“, ar taip galima krikštyti?
Atsakymas:
Jokių apribojimų šia prasme nėra, ir apskritai neegzistuoja tokia sąvoka kaip „perkrikštijimas“. Tai kažkoks pramanas, išsigalvojimas.
Svarbiausia – žinokite ir džiaukitės, kad Krikštu tampate Dievo vaikais ir Bažnyčios nariais! (Atsakė Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba)
Klausimas: Turim du vaikučius, 7 ir 5 metų, jie vis dar nekrikštyti, nes nerandam krikšto tėvų. Giminė kaip ir didelė, bet nebendraujam. Artimų draugų taip pat neturim. Ką tokiu atveju daryti? Gal įmanoma pakrikštyti be krikšto tėvų?
Atsakymas:
Kanonų Teisės Kodekso 872 kanone rašoma: „Krikštijamajam, kiek įmanoma, turi būti parenkamas krikštatėvis, kuriam priklauso padėti suaugusiam krikštijamajam įkrikščioninime ir kartu su tėvais atnešti krikštui krikštijamą kūdikį, taip pat rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas."
Kodekso komentatoriai konstatuoja, kad negalima sakyti, jog galima Krikštą teikti be krikšto tėvų, tačiau sykiu pripažįsta, kad šis reikalavimas nėra absoliutus. Kaip rašoma kanono tekste, „kiek įmanoma”, tačiau argumentuoti, kad 5 ir 7 metų vaikai vis dar tebėra nekrikštyti dėl to, jog nerandama krikšto tėvų, neatrodo labai rimta. Gal čia labiau proziškos priežastys: gal esate per menkai įsitraukę į parapijos krikščionišką veiklą ir neturite veiklių draugų katalikų arba trukdo kokios nors pragmatiškos priežastys? Vis dėlto labai nuoširdžiai rekomenduotume pamėginti pasikalbėti su parapijos kunigu, pasitarti su dirbančiais šeimų sielovadoje ir tikrai pavyks surasti kokį nors sprendimą. Drauge reikia priminti, kad vaiko, vyresnio kaip 7 metų, krikštui jau reikalingas vyskupo leidimas, ir jo jis gali ir nesuteikti, žinodamas, jog nėra asmenų, kurie galėtų tėvams padėti pasirūpinti krikščionišku vaiko auklėjimu. Sėkmės ir Dievo palaimos Jums!
Klausimas: Norime krikštyti vaikelį, krikšto tėvai santuoką patvirtinę Bažnyčioje, krikšto tėtis (krikštytas, Komuniją priėmęs, bet nesutvirtintas), dėl to, kad nesutvirtintas, galėjo bažnyčioje tuoktis. Ar gali jis būti krikšto tėčiu? Krikšto mama krikštyta, Komuniją priėmusi ir sutvirtinta.
Atsakymas: Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami didesni reikalavimai, nes tai yra susiję su tuo, kad krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir turėti reikalingą tikėjimo brandą. Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija ir Sutaikinimo sakramentas (atgaila) ne veltui yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes juos priėmęs tikintysis jau turi tai, kas leidžia pilnutinai naudotis Dievo malonėmis Bažnyčioje, ir gali savo patirtį perduoti, o tai ir yra svarbiausia krikštatėvių pareiga. Ką gali pasakyti Sutvirtinimo nepriėmęs krikštatėvis savo krikšto vaikui, kuris rengiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą: „Baik, tai visai nereikalinga, nes aš ir be to labai puikiai gyvenu“? Neatsitiktinai krikštatėviams keliami kiek aukštesni reikalavimai, nors ir tuokiantis yra nuostata, kad sutuoktiniai privalo priimti Sutvirtinimo sakramentą, jei tai įmanoma padaryti be didelių sunkumų. Aišku, kai nusprendžiama, kad svarbiausia atlikti formalumus, o nekreipiama dėmesio į malonę, tada kyla ir pasipiktinimas: „Kokia negera Bažnyčia: ji viena leidžia, o kito – ne.“ Iš tiesų krikštatėviais reikia kviesti tokius žmones, kurie iš tikrųjų gali būti tikėjimo pavyzdys pakrikštytajam, o ne tuos, kurių vienintelis privalumas yra tai, kad jie - šeimos draugai. Negi iš tiesų taip sunku potencialiam kandidatui į krikšto tėvus pasirengti Sutvirtinimo sakramentui ir jį priimti? O gal jam iš tiesų to nereikia? Tada, deja, jis tikrai netinkamas prisiimti krikšto tėvo pareigas.
Klausimas: Turiu tris vaikus ir norime juos pakrikštyti, bet gyvename ne Lietuvoje ir krikštatėviai negali atvykti. Vienam vaikui turime krikštatėvius čia ir jie dalyvaus, o kaip su kitais dviem? Ar neužtenka tik raštiško krikšto tėvų pasižadėjimo bažnyčiai, ar būtinas jų dalyvavimas?
Atsakymas: Krikštatėvių dalyvavimas apeigose būtinas. Be tėvų pakrikštyti – galima, o be krikšto tėvų – niekaip! Ismaiau žr. >>
Klausimas: Ar vaiko krikštatėviai gali būti trys: 1 moteris ir 2 vyrai? Ar toks krikštas galioja?
Atsakymas: Oficialūs krikštatėviai gali būti vienas arba du. Kanonų teisės kodeksas aiškiai nurodo: turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė, arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu (kan. 873). Šis reikalavimas susijęs tam tikra prasme ir su krikščioniškos šeimos samprata.
Klausimas: Ar vaiko krikštatėviu gali tapti musulmonas?
Atsakymas: Žinoma, kad ne! Galima tik pridurti, kad viena iš krikšto tėvo pareigų – padėti tėvams tą vaiką auklėti katalikiškai. Kažin ką atsakytų musulmonas, išgirdęs, kad jo vaiką katalikas padės auklėti musulmoniškai arba kad jis tą krikšto vaiką turės auklėti katalikiškai?
Klausimas: Kokius Krikšto tėvų dokumentus Bažnyčiai reikia pateikti?
Atsakymas: Lietuvoje dažniausiai apsieinama pasitenkinant vien paprasta tėvų bei krikštatėvių apklausa ir neprašoma nieko specialaus, nors pasaulyje gana įprasta pateikti savo pačių Krikšto liudijimą, krikšatėviai pateikia savo klebono raštą, patvirtinantį, kad jie gali eiti Krikšto tėvų pareigas. Vis dėlto šis atsakymas negali būti pagrindu remtis, kad esą Krikštui nieko nereikalaujama. Kunigas turi teisę paprašyti dokumentų, kurių, jo manymu, reiktų, siekiant aiškumo, jog tėvai tikrai nori auginti savo vaiką krikščioniškai, o krikštatėviai tikrai yra tinkami šioms pareigoms.
Klausimas: Mane ir mano sužadėtinį kviečia būti krikšto tėvais. Mus pakvietė jau gana seniai (gruodį) o krikštynos bus birželį. Visai neseniai sužinojau, jog laukiuosi, ir man sakė, jog kai laukiesi, negali būti krikštamote. Ar tai tiesa? Jei taip, tai kodėl?
Atsakymas: Tai tik prietarai. Dėl to tikrai Bažnyčia nepasisako ir galite būti krikšto mama, jeigu tik atitinkate tas sąlygas, kurias numato Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar jjiems atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti; 2) būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį; 3) būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas; 4) nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
5) nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina" (Kan 874). Beje,santuokoje gyvenantys asmenys krikšto tėvais gali būti tuomet, jeigu yra priėmę Santuokos sakramentą.
Klausimas: Ar galiu būti krikšto mama, jei esu nepriėmusi Sutvirtinimo sakramento?
Atsakymas: Krikšto mama galite būti, jeigu tik atitinkate tas sąlygas, kurias numato Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti; 2) būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį; 3) būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas; 4) nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės; 5) nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina" (Kan 874);
Beje, santuokoje gyvenantys asmenys krikšto tėvais gali būti tuomet, jeigu yra priėmę Santuokos sakramentą.
Klausimas: Ar išsiskyrusi moteris gali būti krikšto mama? Pati auginu vaiką iš civilinės santuokos.
Atsakymas: Tai priklausytų nuo to, ar dabar negyvenate kitoje civilinėje santuokoje. Šiuo atveju tai jau būtų kliūtis tapti krikšto mama. Tačiau, jei po skyrybų gyvenate viena, niekas netrukdo ja tapti (žinoma, su sąlyga, kad išlaikomi kiti reikalavimai: jūsų pačios Krikštas, Komunija ir Sutvirtinimas).
O jei čia klausiama, ar galite krikštyti savo vaiką, be jokios abejonės – taip!
Klausimas: Ar gali būti brolis sesei krikšto tėvas? Mes niekaip nerandam tinkamų pagal Bažnyčios įstatymus krikšto tėvų. Mūsų giminėje ar iš pažįstamų rato visi arba išsituokę, gyvena ne bažnytinėje santuokoje, arba neturi ir nenori priimti Sutvirtinimo sakramento. O man labai svarbu pakrikštyti dukrą. Jei gali brolis sesei būti krikšto tėčiu, tai ar užtektų jo vieno iš krikšto tėvų, nes krikštamotės neturim?
Atsakymas: Žinoma, apmaudu, kad negalite rasti tinkamų krikštatėvių.Tačiau labai gera tai, kad pakankamai atsakingai žiūrite į krikšto tėvų parinkimą. Na, o konkrečioje situacijoje brolis tikrai gali juo būti savo sesei. Kanonų teisės kodeksas draudžia krikštatėviais būti tik tikriesiems tėvams.
Klausimas: Ar krikšto tėvais gali būti asmenys tik nuo 16 metų amžiaus?
Atsakymas: Kanonų teisės kodekso 874 kanono pirmojo paragrafo antrajame punkte, kalbant apie krikštatėvių amžių, sakoma: reikia, kad jie „būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezinis vyskupas nustatytų kitą amžiaus ribą arba klebonas ar teikėjas manytų, kad dėl pateisinamos priežasties reikia padaryti išimtį“. Jei būsimieji krikštatėviai dar neturi šešiolikos metų, jie gali būti dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, o be Sutvirtinimo krikštatėviais būti negalima (žr. trečiąjį šio kanono punktą).
Klausimas: Skaičiau, kad vaiką galima perkrikštyti tam tikru atveju, tačiau jis nesukonkretintas. O jeigu po krikštynų pastebėjome, jog krikšto tėtis ėmė eiti blogais keliais? Aš nenoriu teisti, tačiau ryšius nutraukti norėčiau. Ar būtų galima perkrikštyto vaiką, ar tiesiog susitaikyti su tuo, kad dukros krikšto tėvas labai nusižengė tikėjimui? Be to, kiek vienas vaikas gali turėti krikšto tėvų?
Atsakymas: Perkrikštyti tikrai neįmanoma, o jeigu krikštatėviai nuėjo blogais keliais – tai vargas jiems, bet ne krikštavaikiams; o kiek vaikas gali turėti krikštatėvių – Bažnyčia nenurodo, tai – vietos tradicijos klausimas (pvz., kur nors Lotynų Amerikoje jų būna ir keliolika!)
Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais skaitykite čia:
Krikšto tėvai. Kas jais gali būti? >>
Klausimas: Ar suaugusio vyro krikšto mama vėliau gali būti jo žmona ir priimti Santuokos sakramentą? Kokias pareigas prisiima suaugusiojo, kuris Krikšto sakramentą priima sulaukęs 40 metų, krikšto mama?
Atsakymas: Iki 1983 metų, kol galiojo ankstesnysis Kanonų teisės kodeksas, jame buvo kalbama apie dvasinę giminystę kaip kliūtį santuokai. Šiuo metu tokios kliūties nėra, todėl ir santuoką sudaryti nėra jokių problemų. Krikšto motinos pareigos ir šiuo atveju yra tos pačios: savo gyvenimu liudyti krikščioniško gyvenimo vertybes, būti ta prasme pavyzdžiu krikštavaikiui, pagal galimybes padėti jam praktikuoti tikėjimą ir laikytis krikšto metu prisiimtų įsipareigojimų, ir, žinoma, melstis už savo krikšto sūnų.
Klausimas: Ar krikšto tėvai galo būti asmenys, kurie nesituokę bažnyčioje? Ar nuo šiol tai jau yra diskriminacija?
Atsakymas: Klausimas nėra visiškai aiškus. Jei kalbama apie žmones, kurie gyvena kartu nesusituokę, kaip vyras su žmona, tai nuostata aiški: krikšto tėvais gali būti susituokę žmonės, kurie gyvena bažnytinėje santuokoje, nes priešingu atveju jie patys nerodo tinkamo pavyzdžio ir liudija, kad nevertina krikščioniškų vertybių. Kokia dvasine patirtimi tokiu atveju gali pasidalyti su savo krikšto vaiku? Jei kalbama apie nesusituokusius asmenis, kurie yra vieniši, t. y. nesukūrę šeimos, jiems nėra jokių kliūčių būti krikšto tėvais ir tikrai nėra jokios diskriminacijos.
Klausimas: Mes gyvename ne Lietuvoje, tačiau norime pakrikštyti savo mažylę. Ar kunigas galėtų suteikti mūsų dukrytei krikštą rugpjūčio mėn. pradžioje, kurią nors dieną? Su kuo reikėtų susisiekti norint aptarti detaliau visa tai? Kitas klausimas susijęs su krikšto tėvais. Mes labai rimtai ir atsakingai renkamės krikštatėvius, tačiau susidūrėm su problema - norime, kad vietoj krikšto tėčio būtu dvi krikšto mamos (mano sesuo ir geriausia vaikystės draugė). Tai du patys patikimiausi, artimiausi man žmonės. Nei viena iš jų nėra santuokoje, o bet kokio krikšto tėčio nenoriu vien tam, kad būtų pora. Ar nekiltų kažkokių keblumų, jei būtų dvi krikšto mamos?
Atsakymas: Jums reikia kreiptis į tos bažnyčios, kurioje ketinama krikštyti, kleboną. Derėtų tik prisiminti, kad ateityje, prireikus dokumentų santuokai, reikės jų ieškoti Lietuvoje.
Kanonų teisės kodeksas nurodo, kad kūdikiui parenkamas krikšto tėvas ir motina, arba tik tėvas, arba tik motina. Kad būtų du vienos lyties krikštatėviai, nenumatoma, ir tam yra labai aiškiai suprantama priežastis: krikštatėviai yra tarsi dvasinės šeimos išraiška. Bažnyčia pripažįsta vyro ir moters santuoką kaip šeimos pagrindą, tad ir krikštatėviai būna skirtingos lyties.
Klausimas: Kokių dokumentų reikia krikšto tėvams? Norint pakrikštyti vaiką, visur prašo, kad krikšto tėvai butu pasikrikštiję, priėję Komunijos ir Sutvirtinimo. Bet neturim jokio dokumento apie Komuniją, nes kažkur pasimetė. Ką daryti?
Atsakymas: Bent jau Lietuvoje niekas jokių įrodymų nereikalauja: paprastai pasitikima tuo, ką pats žmogus sąžiningai tvirtina (beje, žinodamas, kad Dievo vis vien neapgausi). Paprastai ir jokie oficialūs dokumentai Pirmosios Komunijos proga nebūna išrašomi.
Klausimas: Krikšto mama gyvena civilinėje santuokoje, nes vyras yra kito tikėjimo, dėl ko bažnytinė santuoka negalima. Bet tai juk nereiškia, jog ji netikinti, nesilanko bažnyčioje ir t. t. Ar gali tokia moteris tapti krikšto mama? Krikštatėvis yra praktikuojantis katalikas, neturintis šeimos.
Atsakymas: Tai, kad vyras yra kito tikėjimo, nereiškia, kad bažnytinė santuoka negalima. Yra visokių būdų, netgi ir vyskupo suteikta santuokos sanacija, kuri nereikalauja tuoktis bažnyčioje (jei vyras to nenori), bet Bažnyčios akyse tokia santuoka yra oficialiai pripažįstama. Reikia tiktai noro, žinoma, ir pastangų. Tačiau jeigu noro ir pastangų nebūtų, tuomet atsakymas būtų vienareikšmis: būdama tokios padėties tapti krikšto motina negalėtų.
Klausimas: Ar galiu būti krikšto mama, jei nesu priėmusi Pirmosios Komunijos? Ar tam reikia mano krikšto dokumento?
Atsakymas: Norint būti krikšto tėvais, būtina ne tik Pirmoji Komunija, bet ir Sutvirtinimas, o susituokusiems asmenims – ir būti priėmusiems Santuokos sakramentą. Mat priešingu atveju būtų taip, kad krikštatėviai, turintys mokyti krikšto vaikus gyventi pagal krikščioniškąjį tikėjimą, patys juo negyvena ar net jo nepažįsta.
Klausimas: Vienoje interneto svetainėje teigiama, jog ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininku tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas. Ar galima tuo pasitikėti?
Atsakymas: Parašyta teisingai, tačiau visuomet krikštatėvį verta pradėti rinktis nuo kataliko, o ne nuo kito tikėjimo žmogaus, prie kurio dar „pridedamas“ ir katalikas. Kanonų teisėje įsakmiai reikalaujama vieno krikštatėvio (kataliko, atitinkančio visus reikalavimus – priimti įkrikščioninimo sakramentai, jei vedęs, gyvenantis Bažnyčios palaimintoje santuokoje, nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs reikalaujamo amžiaus). Pažymėtina, kad krikšto liudininku negali būti katalikas, neatitinkantis reikalavimų, pavyzdžiui, gyvenantis tik civilinėje santuokoje.
Klausimas: Tėčio brolis susilaukė vaikelio, nori, jog aš (vaikelio pusseserė) ir mano brolis (pusbrolis) būtume Krikšto tėvais. Mums abiem daugiau kaip 18 metų, esame krikštyti ir priėmę Švč. Sakramentą. Ar Krikšto tėvai gali būti asmenys, nesusituokę ir galbūt ateityje turėsiantys atskiras šeimas?
Atsakymas: Į Jūsų klausimą atsakyti galima tik žinant, ką turite galvoje rašydami „Švč.Sakramentą“. Jeigu čia turima galvoje, kad priėmė Sutvirtinimo sakramentą – tuomet gali, o jeigu priėmę tik Pirmąją Komuniją (dar vadinamą Švč. Sakramentu), tačiau po to dar nepriėmę Sutvirtinimo, tuomet dar negali būti krikštatėviais. Jais būti – tai būti gerais krikščioniško gyvenimo pavyzdžiais savo krikšto vaikams. Reikia ir pačiam būti priėmusiam visus įkrikščioninimo sakramentus, ir jais gyventi! O tai padaryti niekada nevėlu.
Klausimas: Norėciau sužinoti, ar nėščia moteris gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Taip, tikrai gali besilaukianti moteris būti krikšto mama, jeigu tik atitinka kitus Katalikų Bažnyčios teisės keliamus reikalavimus krikštatėviams (t.y. būti pilnamete, priėmusia visus įkrikščioninimo sakramentus – Krikštą, Sutvirtinimą, Eucharistiją, o susituokusi – ir Santuokos sakramentą, nebūti varžoma jokių bažnytinių bausmių). Nėštumas nėra nei bausmė, nei nuodėmė, nei liga, o DIDŽIULIS džiaugsmas, Dievo palaima ir malonė, tad niekaip negalėtų būti kliūtis tapti krikštamote. Visa kita tėra kažkokie tamsūs, gal iš pagoniškų laikų atėję prietarai.
Klausimas: Kokio amžiaus turėtų būti krikštatėviai? Ar gali nepilnamečiai brolis ir sesuo būti krikštatėviais? Norime pakrikštyti dukrą, bet niekaip neišsirenkame krikštatėvių. Linkstame prie vyro giminaičių, kurie tikrai domisi vaiku, rodo dėmesį, meilę, rūpestį, bet jie nepilnamečiai.
Atsakymas: Katalikų Bažnyčios teisėje numatytas krikštatėvių amžiaus reikalavimas yra 16 metų, tačiau sykiu taip pat nurodoma, jog vyskupas ar krikštijantis kunigas, esant teisėtai priežasčiai, gali padaryti išimtį ir leisti krikštatėviams būti dar nesulaukusiems 16 metų. Sykiu reikia nepamiršti, kad krikštatėviai jau turi būti priėmę Sutvirtinimo sakramentą, tad ir šis reikalavimas šiek tiek apriboja amžių.
Klausimas: Ar krikšto tėvai gali būti ne katalikai?
Atsakymas: Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs – gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus. Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas – krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis – tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.
Klausimas: Noriu pakrikštyti dukrytę, bet neturiu nei vieno žmogaus, kuris galėtų būti krikštatėviu. Ar galima būtų pakrikštyti nesant krikšto tėvų?
Atsakymas: Ačiū jums už klausimą ir rūpestį pakrikštyti bei krikščioniškai ugdyti savo vaikus. Jūsų klausiamu atveju Kanonų teisės kodekso norma (Kan. 872) yra tokia: „Krikštijamajam, kiek įmanoma, turi būti parenkamas krikštatėvis, kuriam priklauso padėti įkrikščioninime suaugusiam krikštijamajam ir kartu su tėvais atnešti krikštui krikštijamą kūdikį bei rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką gyvenimą, suderinamą su krikštu, ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas.“
Klausimas: Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo, o sutuoktiniai – Santuokos sakramentus, nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių).
Klausimas: Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai – Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima – tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Klausimas: Ar gali mergaitės sutvirtinimo globėju būti jos krikšto tėvas?
Atsakymas: Tradiciškai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas/-ė, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo /-sios tėvas, motina ar sutuoktinis /-ė.
Klausimas: Norint pakrikštyti vaiką, ar būtini Krikšto tėvai? Mes su vyru neturime tokių draugų ar giminių, kurie jais galėtų būti, bet norime, jog vaikai būtų krikščionys. Dvasiniai vaikų mokytojai būsime mes, seneliai.
Atsakymas: Jūsų atveju – tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais (mat krikštatėviais negali būti tik tėvas, motina arba sutuoktinis).
Klausimas: Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Atsakymas:
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Klausimas: Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du – krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Klausimas: Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais. Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais, kviečiame žr. čia >>
Klausimas: Ar gali vaiką pakrikštyti dvi krikšto mamos? Ar būtinai turi būti du žmonės skirtingų lyčių?
Atsakymas: Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama (arba „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama).
Klausimas: 1987 m. krikštijome savo sūnėną. Buvau Krikšto motina. Į Krikštų knygą įrašė ne mano vardą ir pavardę. Dirbau mokykloje mokytoja, sklandė tokia nuomonė, kad saugumiečiai tikrina net krikšto knygas. Aš sumelavau ir pasakiau Krikšto tėvo žmonos vardą ir pavardę, jis tai girdėjo. Ar mano sūnėno Krikštas galioja? Norint atstatyti teisybę, kad įrašas atitiktų tikrus faktus, kur reikėtų kreiptis? Prisiimu šią nuodėmę, apie kurią buvau užmiršusi. Būtinai išpažinsiu.
Atsakymas: Žinoma, kad Krikštas galioja, ir jūs netgi jokios nuodėmės faktiškai nepadarėte, bent jau tokios, kurią reiktų išpažinti ir už kurią reiktų atgailauti. Iš tikrųjų tos parapijos kunigas galėtų pataisyti įrašą. Kitas variantas: gali patarpininkauti ir kurija, parašydama pavedimą klebonui, tik reikia žinoti tikslius duomenis ir tai, ką reikia pataisyti.
Klausimas: Ar galima atsisakyti būti Krikšto tėvais? Ką teigia Bažnyčia tuo klausimu?
Atsakymas: Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas. Bažnyčios įstatymai nieko konkrečiai apie tai nesako.
4. Ar galioja krikštas, jei krikštatėviai vis dėlto nebuvo tinkamai pasirinkti?
Klausimas: Ar galioja mano 23 metų sūnaus krikštas, jei jį krikštijo išsiskyręs (buvęs bažnytinėje santuokoje) vyras ir tik pakrikštyta, bet nepriėmusi Pirmosios Komunijos moteris. Jie jau tada gyveno šeimoje, turi vaikų. Tada niekas man nepaaiškino, kad tokie krikštatėviai netinkami, nors kaip žmonės jie yra geri. Ar reikia dar kartą krikštyti sūnų?
Atsakymas: Vaiko krikštas tikrai galioja, tačiau gaila, kad bręsdamas jis neturėjo gero krikšto tėvų pavyzdžio, koks jis turėtų būti katalikas. Dabar reikia mąstyti ne apie vaiko „perkrikštijimą“, bet apie tai, kad dabar krikšto tėvai, kiek pajėgs, stengtųsi būti pavyzdingi žmonės ir katalikai.
Klausimas: Jeigu vis dėlto krikštatėviais buvo asmenys, neturintys Santuokos sakramento, susirašę tik metrikacijoje, ar tai reiškia, kad krikštas negalioja pakrikštytam asmeniui?
Atsakymas: Nuo buvusių krikštatėvių moralinės būklės aplinkybių krikšto galiojimas visiškai nepriklauso, todėl būkite ramūs - jūsų kūdikio krikštas tikrai galioja.
Klausimas: Ar yra galimybė perkrikštyti vaiką, kai krikšto tėveliai neatlieka savo pareigų? Gal padėtų bažnytinis teismas?
Atsakymas: Krikštijama vieną kartą – Krikšto sakramentas negali būti kartojamas. Krikšto tėvų prisiimama pareiga padėti vaikus auginti ir auklėti yra ne juridinė, o moralinė, todėl čia bažnytiniam teismui nėra ką veikti. Šiaip tai gali būti ir nepakankamai atsakingo krikštatėvių parinkimo rezultatas, kai galvojama tik apie kokį nors papildomą išlaikymą, o jo negavus, kyla mintis, kad krikšto tėvai savo pareigų neatlieka. Vaiko auklėjimo pareiga pirmiausia gula ant tėvų pečių, o krikštatėviai pasižada padėti tėvams kūdikį globoti ir jį tikinčiu išauklėti. Gali būti, kad krikšto tėvai irgi buvo nepakankamai suvokę savo pareigas, tačiau tai nedaro Krikšto negaliojančio ir nesuteikia galimybės pasirinkti kitus krikšto tėvus.
Klausimas: Aš pakrikštijau savo dukrą, krikšto tėvas buvo pats nekrikštytas.Ką mums dabar daryti: ar toks krikštas negalioja? Ar turėtumėm perkrikštyti?
Atsakymas: Krikštas galioja ir nieko daryti nereikia, žinoma, faktiškai vaikas krikšto tėvo neturi.
Klausimas: Prieš metus pakrikštijom dukrytę ir dabar sužinojom, kad krikšto tėtis nėra krikštytas, o krikšto mama yra pakrikštyta, bet nėra priėjusi Pirmosios Komunijos ir neturi Sutvirtinimo. Ar galioja mergaitės Krikštas? Ar įmanoma perkrikštyti su kitais krikšto tėvais?
Atsakymas: Krikštui užtenka ir vieno krikštatėvio. Žinoma, krikšto mama neatitiko visų krikšto motinai reikalaujamų kriterijų, tačiau dėl to pats sakramentas netampa niekinis. Tai tik dar vienas pavyzdys, kaip atsakingai reikia rinktis krikšto tėvus. Mažosios atžvilgiu jokių žingsnių daryti nereikia, tik veikiausiai Jums patiems, tėvams, reikės dvigubai uoliau pasirūpinti jos religiniu auklėjimu, nes krikštatėviai pagalbos šiuo atžvilgiu, matyt, nesuteiks. Joks „perkrikštijimas“ su kitais krikštatėviais nėra galimas.
5. Krikštas kitų konfesijų Bažnyčiose. Ar galioja katalikų Bažnyčioje?
Klausimas: Ar žmogui, krikštytam stačiatikių cerkvėje, nebereikia krikšto katalikų Bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai. Kai kalbama apie kitų sakramentų priėmimą, dėl krikšto būtinas absoliutus tikrumas.
Klausimas: Dukra ištekėjusi už stačiatikio, santuoka registravo Katalikų Bažnyčioje. Dabar nori bažnyčioje pakrikštyti vaikutį. Ar gali vienas iš krikšto tėvų būti stačiatikis?
Atsakymas: Taip, gali, tiksliau sakant, katalikai tokiu atveju vadina ne krikštatėviu, bet „krikšto liudytoju“; tačiau bent vienas iš dviejų privalo būti katalikas.
Klausimas: Ar žmogui, krikštytam stačiatikių cerkvėje, nebereikia krikšto Katalikų Bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos Katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai. Kai kalbama apie kitų sakramentų priėmimą, dėl krikšto būtinas absoliutus tikrumas.
Klausimas: Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai – kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą?
Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Atsakymas: Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Krikšto sakramento faktas gali būti įrodomas dokumentais – tai gali būti krikšto pažyma, gali būti ir kitų sakramentų, kuriems priimti būtina, kad žmogus būtų pakrikštytas, praktikavimas. Tiesa, vien tai, jei daugiau nėra kitų patvirtinimų, negali būti visiškas įrodymas. Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas. Krikšto priėmimo įrodymas gali būti artimųjų liudijimai, tačiau liudytojai tikrai turi būti labai patikimi (esame susidūrę su atvejais, kai, pvz., ir tėvai, ir krikštatėviai prisiekdami tvirtino, kad žmogus krikštytas vienoje bažnyčioje, o pateikus oficialų užklausimą į tą parapiją paaiškėjo, kad krikštyta visai kitoje; pasitaikė, kad tėvai tvirtino, jog jų sūnus yra krikštytas, ir tik pasirinkta krikšto motina paaiškino, kad vaiko krikštyti jie taip ir nenuvežė, nes... buvo labai šalta ir jie nenorėjo laukti klebono, o tėvams pasakė, kad vaiką pakrikštijo). Galima, beje, pasiremti krikštynų nuotraukomis, užrašais, tačiau, liekant rimtai abejonei, Krikšto sakramentas teikiamas „su sąlyga“ – tada apeigose vartojama formulė: „Jei nesi krikštytas, aš tave krikštiju...“
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
6. Krikšto apeigos, krikšto vardas, krikšto žvakė, drabužėliai etc.
Klausimas: Kokia yra vaiko krikštijimo procedūra? Kuo reikia pasirūpinti, kur galima įsigyti reikalingu dalykų (žvakę, rūbą, dar kažką?). Vaikas – metų neturintis berniukas.
Atsakymas: Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Pagal Jūsų pateiktą klausimą drįstu manyti, jog esate pakviestas būti krikštatėviu. Jūs neklystate: kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Norėčiau tik priminti, jog tėvų ir krikšto tėvų pirmoji pareiga – ne gražiai aprengti kūdikį apeigoms ar suruošti gausias vaišes, o pasirūpinti, kad tas vaikas augtų tikrai tikinčiu žmogumi, matydamas savo tėvų ir krikštatėvių gražaus gyvenimo pavyzdį.
Klausimas: Norėčiau sužinoti, ar krikštijant vaikelį reikalingi visi nauji rūbeliai ir priedai? Iš anksto dėkoju.
Atsakymas: Labai daug priklauso nuo to, ką toliau ketinama su tais rūbeliais veikti. Jei krikšto rūbelis yra tik simbolinė medžiagos skiautelė, papuošta kaspinu, žinoma, nėra reikalo kiekvienam vaikui atskiro rūbelio. Būna atvejų, kad tai išties būna rūbas ar didelė medžiagos atraiža, iš kurios vėliau ketinama siūti pirmosios Komunijos apdarą, tuomet pati jo paskirtis diktuoja atsakymą. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto. Jos simbolizmas yra tarsi asmeninio žmogaus ryšio su Dievu atvaizdas.
Klausimas: Mūsų būsimai krikštadukrai tėvai išrinko Austėjos vardą ar krikštijant reikia antro vardo?
Atsakymas: Krikštijant reikėtų pridėti šventojo globėjo vardą, tik nereikia jo rašyti į pažymėjimą, kad ateityje dėl to neiškiltų kokių nors biurokratinių sunkumų.
Klausimas: Ar reikia informuoti kunigą, kad krikštijamas kūdikis yra kartu gyvenančių išsiskyrusios moters ir vis dar civilinėje ir bažnytinėje santuokoje su kita moterimi esančio, bet kartu su ja negyvenančio vyro vaikas?
Atsakymas: Registruojant krikštą Krikšto įrašų knygoje, viena grafa skirta tėvų statusui nurodyti. Kunigui paklausus, paaiškinkite, kokia yra situacija. Šiaipjau tokiu atveju žymima, kad kūdikis yra gimęs ne santuokoje. Šiuo atveju pats gyvenimo kartu faktas nepaveikia civilinio statuso.
Klausimas: Ar gali negalioti vaiko krikštas, jei krikštynos vyko Rumšiškių muziejuje? Ar labai kertasi edukacinės apeigos senovės liaudies papročių ir krikštas? Suprantama, kad pagonybė ir krikštas tai skirtingi dalykai, bet tose apeigose negarbinama pagonybė, o tiesiog žmonės supažindinami su senovinėmis krikšto tradicijomis prieš krikštą. Ar lietuvių tauta turi išsižadėti savo senolių papročių tam, kad vaikas gautų krikštą? Tiesiog būtų įdomu sužinoti ir oficialią katalikų nuomonę. Ir Biblijoje rašoma, jog žmonėms reikia duonos ir žaidimų, tad dėl kokių priežasčių kunigai pyksta, jei žmonės nori paįvairinti savo šventę?
Atsakymas:
Be jokios abejonės, čia negalime kalbėti apie krikšto negaliojimą. Krikšto sakramentas buvo suteiktas, ir tai nediskutuotina.
Klausimas čia yra kitas: ar tai, ką mes vadiname liaudies papročiais, tikrai derinasi su Krikšto sakramentu? Nors kaip Jūs sakote, ten negarbinama pagonybė, vis dėlto yra kiek prietarais ir burtais dvelkiančių dalykų, be to, taip pat ir tam tikrų pagonybės elementų. Iš tiesų gal žmonės ir paįvairina sau šventę, tačiau šiuo atveju jau mėginama žaisti tokiais dalykais, kurie apima žmogaus dvasinį gyvenimą, o tai gali būti tikrai negarbinga ir net pavojinga.
Klausimas: Krikštijant dukrą nerašėm švento vardo, nors jos vardas irgi nėra šventas. Ar niekaip negalima to ištaisyti? Jai jau 9 metai.
Atsakymas: Priimant Sutvirtinimo sakramentą bus galima pridėti ir krikščionišką vardą, o kol kas nieko nereikia daryti. Krikštas galioja, o, pagaliau, reikėtų ir prisiminti, kad pirmieji krikščionys buvo krikštijami tuo pačiu jų turimu vardu. Tik vėliau, jau jų pačių kankinystės bei švento gyvenimo dėka, atsirado pirmieji krikščionių šventųjų vardai.
Klausimas: Pagal Bažnyčios reikalavimus drabužėlius krikštui, skraistę turėtų pirkti tėvai ar krikštatėviai? Sako kad krikšto tėvas turi bažnyčioje paaukoti uz krikštijamą? Kaip turi būti iš tikrųjų?
Atsakymas: Bažnyčia to visiškai nereglamentuoja. Kaip padarysite – taip bus gerai. Krikšte svarbiausia tai, kad duodate galimybę savo kūdikiui gauti naują gyvenimą – Dievo vaiko gyvenimą nuo šiol ir per amžius. Džiaukitės ir stenkitės šitai suvokti, ruošdamiesi tam nepaprastam įvykiui!
7. Krikšto pažymėjimas ir santuoka
Klausimas: Ką daryti tokiu atveju, jei nežinau, ar esu krikštyta ir dabar reikalingas krikšto liudijimas dėl santuokos įregistravimo bažnyčioje ? Kaip tokiu atveju reikia elgtis ir kur kreiptis?
Atsakymas: Jei buvome krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjome krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas). Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą. Jei tokios galimybės nėra, krikštas gali būti suteiktas pakartotinai su sąlyga.
Klausimas: Ar galima būtų susituokti bažnyčioje be pažymos apie krikštą?
Atsakymas: Krikštas yra vartai į kitus sakramentus ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma. Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai nerašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas. Vis tiktai be vienokios ar kitokios pažymos apie krikštą santuokos laiminti negalima.
Klausimas: Kur galėčiau gauti pažymą, kad esu krikštyta ir esu katalikė. Buvau pakrikštyta Paberžėje, o gyvenu Kaune.
Atsakymas: Tokios pažymos išduodamos toje parapijoje, kurioje asmuo buvo krikštytas.
Klausimas: 1990 m. krikštijome savo dukrą arkikatedroje, tačiau esame pametę Krikšto liudijimą. Kada ir kur reikėtų atvykti išsiimti Krikšto liudijimo dublikato?
Atsakymas: Paprastai tai, kas išduodama po Krikšto, būna tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas. Jis netinka kaip oficialus dokumentas, tačiau, jei norima gauti dublikatą, jokių problemų neturėtų būti. Arkikatedros raštinėje tikrai viską sutvarkys.
Klausimas: Ruošiuosi tuoktis ir reikalingas krikšto liudijimas, bet mano tėvai jį pametė. Buvau pas kunigą, jis sako, kol liudijimo nebus, tai ir bažnyčioje tuoktis negalėsiu. Žinau krikšto datą, nejau kunigas negali nieko padaryti? Juk pas jį buvau krikštyta, vis vien knygoje turi būti užfiksuota, jog buvau krikštyta. Ką turėčiau daryti tokiu atveju?
Atsakymas: Santuokai nepakanka to krikšto liudijimo, kuris įteikiamas atminimui – tai tik suvenyras ir naudingas tam, kad žmogus žinotų, kur ir kada buvo pakrikštytas. Santuokai reikalingas krikšto liudijimas – pažyma, išrašoma krikšto parapijoje(suradus atitinkamą įrašą krikštų registracijų knygoje ir joje įrašius, jog šiam katalikui išduota tokia pažyma tokiu tikslu), kuri kartu yra ir laisvos būklės pažyma (t.y. paliudijanti, jog tas žmogus nėra anksčiau tuokęsis). Tad Jūsų atveju reikėtų tik nuvykti į savo krikšto parapiją ir paprašyti šios pažymos.
Klausimas: Ar galima krikštyti kūdikį kitoje šalyje? Ar ten suteiktas Krikštas, išverstas į lietuvių kalbą, galiotų Lietuvoje?
Atsakymas: Reikia manyti, kad čia turimas galvoje išverstas dokumentas – Krikšto sakramento liudijimas. Krikštas, kaip sakramentas, žinoma galioja visur ir visada, niekaip neištrinamas, neišverčiamas ir nekartojamas! Tik vertėtų žinoti, kad liudijimas bus tik kaip atminimas, asmeniškam naudojimui. Jo pagrindu negali būti Lietuvoje padarytas Krikšto įrašas kurios nors parapijos knygose, tad Jūsų vaikui, kai jis tuoksis ar priims kitus sakramentus ir apskritai kai prireiks pateikti Krikšto liudijimą, reikės kreiptis į tą šalį. Tačiau turint galvoje vis didėjančią globalizaciją, tikriausiai ateityje nebus jokių sunkumų paimti liudijimą iš bet kokios šalies.
Klausimas: Kaip gauti Krikšto liudijimo dokumentą, reikalingą Santuokai?
Atsakymas: Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas (ir taip bus galima ateityje žinoti, jog šis pakrikštytasis Bažnyčios vaikas sudaro santuoką, o Santuokos sakramentą laiminsiantis kunigas bus užtikrintas, kad anksčiau šie pakrikštytieji nebuvo sudarę santuokos ar davę vienuolinių įžadų, ar priėmę Šventimų (kunigystės) sakramento).
8. Kas gali krikštyti?
Klausimas: Ar gali nekrikštytas asmuo krikštyti? Ar toks krikštas galioja?
Atsakymas: Jeigu būtų pavojus gyvybei, nekrikštytas žmogus galėtų pakrikštyti, jei turėtų intenciją daryti taip, kaip nurodoma Evangelijoje.
9. Ar krikštą galima panaikinti?
Klausimas: Esu pakrikštytas ir priėmęs Pirmąją komuniją, taigi esu oficialiai katalikas. Kaip tai panaikinti? Kur turėčiau kreiptis?
Atsakymas: Krikšto panaikinti neįmanoma. Jeigu Jus tikėjimas sunkina, Dievas jums yra davęs laisvą valią ir galite gyventi tarsi nebūtumėte pasikrikštijęs. Patariame tikėjimo dalykuose neskubėti su sprendimais ir labai rimtai ieškoti tiesos.
