katalikai.lt     biblija.lt     katekizmas.lt
į pirmą puslapį
Dažnesni klausimai

Dažnesni klausimai apie Krikšto sakramentą

1. Vaiko krikštas. Ar gali būti kliūčių vaiko krikštui?

Klausimas:
Kokio amžiaus kūdikėlis gali būti krikštijamas?

Atsakymas:
Patariama kūdikėlį pakrikštyti kuo greičiau.

Klausimas:
Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Ar reikia iš anksto registruotis, ar galima krikštyti bet kuriame mieste, ar būtini abu krikšto tėvai, gal užtenka vieno?

Atsakymas:
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamo kūdikio tėvams ir krikštatėviams.

Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi. Pagaliau, ne paskutinį žodį turi ir susiklostę papročiai: kodėl jūsų vaikas turėtų turėti vieną krikštatėvį, kai visi kiti turi du?

Klausimas:
Kur būtų galima susirasti medžiagos ir pakartoti katekizmo tiesas apie krikšto sakramentą, nes ruošiamės vasarą krikštyti savo mažąją.

Atsakymas:
Jei jau naudojatės internetu, čia galite rasti visą Katalikų Bažnyčios katekizmą http://katekizmas.lt/ ; apie krikštą: http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14D5D.html .

Klausimas:
Prieš 4 metus įregistravome santuoką tik santuokos rūmuose. Neseniai susilaukėme dukrytės ir norėtume ją pakrikštyti bažnyčioje. Ar iškils kokių nors sunkumų, jei mūsų santuoka neįregistruota bažnyčioje?

Atsakymas::
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Žinoma, nereikia pamiršti, jog krikštas nėra kažkokia magiška apeiga. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Tėvams reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad santuoka galėtų būti palaiminta bažnyčioje, jei tik tam nėra kokių kliūčių.

Klausimas:
Ar Santuokos sakramento neturintys tėvai gali krikštyti savo kūdikį?

Atsakymas:
Tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Jie privalo būti savo krikštavaikiui sektinas gyvenimo pavyzdys.

2. Suaugusiųjų krikštas. Kaip pasikrikštyti ?

Klausimas:
Kaip pasikrikštyti suaugusiajam – ar jam reikia krikšto tėvų, ar reikia pačiam pasiruošti, tai yra išmokti maldas ir pan.?

Atsakymas:
Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais. Išsamiau teirautis tel. (37) 32 25 83, mob. 8 672 37 249.

3. Krikšto tėvai. Kas gali jais būti?

Klausimas:
Mūsų 4 metų dukrytė nepakrikštyta, nes niekaip nerandame tinkamų krikšto tėvų. Ilgą laiką gyvenome ne Lietuvoje. Ar atėję krikštytis kunigas sutiks pakrikštyti tokio amžiaus vaiką?

Atsakymas:
Iš vienos pusės, galima būtų Jus pagirti už norą rasti tinkamus krikšto tėvus savo dukrelei. Tikiuosi, kad jų tinkamumą vertinote pagal jų garbingą, pavyzdingą ir nuoširdų gyvenimo būdą, o ne pagal piniginės storį. Pagirtinas ir Jūsų siekis, kad krikšto tėvai būtų tos pačios tautos žmonės, nes šie ryšiai gyvenime irgi yra labai svarbūs. Ką gi, būna, jog per keturis metus nepavyksta sutikti gerų žmonių, kuriais galėtume pasitikėti. Tai, ko gero, ir mūsų laikų nelaimė. Tačiau, kaip suprantu, dabar jau esate pasiruošę krikštui. Būkite ramūs: joks kunigas neatsisakys krikštyti Jūsų dukters. Svarbu kita: neužmiršti tolesnio savo vaiko auklėjimo. Būkite drauge su krikštatėviais savo dukrai gero gyvenimo pavyzdžiais, rūpinkitės ja, jos religiniu gyvenimu, ir tegul ji auga, apgaubta Jūsų meilės. Daug sėkmės!

Klausimas:
Kas gali būti krikšto tėvais? Ar gali būti krikšto tėvais pora, kuri nesusituokusi bažnyčioje?

Atsakymas:
Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Krikšto tėvais negali būti ta pora, kuri gyvena kaip partneriai.

Klausimas:
Ar galima vaiką krikštyti be krikštatėvių, nes jie vis tiek nesilaiko savo pareigų?

Atsakymas:
Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu. Pasiteisinimas tuo, kad žinoma atvejų, kai krikštatėviai nesilaiko savo pareigų, gali reikšti tik absoliutų nenorą jų ieškoti ar galbūt nenorą susieti savo šeimos su kitais žmonėmis, tegul ir labai artimais. Žinoma, tenka pripažinti daugelio katalikų formalų požiūrį į šią labai svarbią pareigą, tačiau tai situacijos nekeičia. Ne veltui dabar jau ir prieš vaiko krikštą pradedami rengti pasirengimo kursai tėvams ir krikštatėviams, kad jie tinkamai įsisąmonintų savo pareigas, susijusiais su vaiko religiniu auklėjimu. Kad ir kaip būtų, bent vienas krikštatėvis yra privalomas - tai aiškiai nurodo Bažnyčios įstatymai.

Klausimas:
Ar būtinai turi būti du krikšto tėvai?

Atsakymas:
Kanonų teisės kodeksas kalba apie „krikštatėvį“ (kan. 872). Kitas kanonas (873) patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu. Šiaip tradiciškai kviečiamas krikštatėvis ir krikštamotė, kurie savotiškai, dvasine prasme, irgi atspindi žemiškąją šeimą.

Klausimas:
Ar galima krikštyti vieniem krikštatėviams 2 vaikus, t. y tos pačios šeimos sesutes? Pirmoji buvo pakrikštyta prieš 6 metus, o dabar kitą ruošiama krikštynoms su tais pačiais krikšto tėveliais.

Atsakymas:
Taip, galima.

Klausimas:
Ar krikšto tėvais gali buti Komunijos nepriėmę žmonės?

Atsakymas:
Kadangi Krikšto tėvai yra įpareigoti esant reikalui padėti tėvams ugdyti pakrikštytąjį katalikų tikėjime, todėl jie patys turi praktikuoti visus sakramentus, taip pat ir būti pasirengę priimti Komuniją.

Klausimas:
Į krikštamotes noriu kviesti savo seserį. Jai dabar 13 metų. Ar būdama tokia jauna, ji gali būti mano sūnui krikšto mama?

Atsakymas:
Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai, ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių. Būtinai kviesti artimą giminaitį neįpareigoja nei Bažnyčios nuostatai, nei liaudiškos tradicijos.

Klausimas:
Ieškome savo dukrytei krikšto tėvų. Krikšto mamą jau tikrai pasirinkome, bet su krikšto tėvu šiek tiek sunkiau, niekaip nerandame tinkamo kandidato. Jei nerasim tokio, ar galima bus krikštyti tik su krikšto mama? O vėliau, po metų, kitų, jei atsirastų krikšto tėvo vertas kandidatas, ar jis galėtų juo tapti?

Atsakymas:
Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu. Manau, kad ieškote žmogaus, kuris pasižymėtų ne materialiniais, bet pirmiausia dvasiniais turtais. Vėliau atsiradus tinkamam žmogui, jis jau nebegali būti laikomas krikšto tėvu. Visas dvasinis ryšys sukuriamas krikšto momentu.

Klausimas:
Ar galima tapti krikšto mama savo seseriai? Man 16 metų.

Atsakymas:
Sesuo, kaip krikšto mama, nėra pats geriausias pasirinkimas, tačiau oficialiai jokių draudimų tam nėra.

Klausimas:
Ar gali krikštamote būti vaiką turinti netekėjusi moteris?

Atsakymas:
Bažnyčios teisė apie krikštatėvius kalba taip: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti; 2) būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį; 3) būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas; 4) nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės; 5) nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina" (Kan 874).

Klausimas:
Ar išsiskyręs vyras gali buti krikšto tėvas? Jei negali, tai ar šitai galioja visose pasaulio vyskupijose?

Atsakymas:
Pagal Bažnyčios teisę, krikštatėviu gali būti „katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas“. Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. Bažnyčios teisės normos galioja visose vyskupijose.

Klausimas:
Esu netikinti, tačiau įsipareigojusi būti krikštamote. Labai norėčiau išvengti nesusipratimų krikštynų metu, nes vaikutis nekaltas dėl mano pasirinkimų. Tačiau kaip suprantu, nepraktikuojantys katalikai pagal Bažnyčią krikštatėviais būti negali. Taigi vienintelis būdas pasiekti, kad visi būtų laimingi - per krikštynas apsimesti praktikuojančia katalike?

Atsakymas:
Neveidmainiaukite ir atsisakykite būti krikšto motina. Kitaip pasielgti būtų amoralu.

Klausimas:
Su vyru esame pakviesti buti sūnėno krikštatėviais. Tačiau nežinau, ar galiu būti krikšto motina, jei laukiuosi. Esu girdėjusi, kad nėščiai moteriai krikštyti vaikelį nėra gerai. Nesinorėtų niekam pakenkti. Kaip yra iš tikrųjų?

Atsakymas:
Jūsų paminėta priežastis tėra iš prietarų srities, todėl net nėra ką išsamiau ir paaiškinti, išskyrus tai, kad Jūs galite būti krikšto mama, jeigu esate katalikė ir sąmoningai prisiimate krikštatėvių įsipareigojimus.

Klausimas:
Ar gali vaiko krikštatėviais būti: krikštamotė - katalikė, krikštatėvis - musulmonas?

Atsakymas:
Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas įsipareigotų kitą žmogų vesti krikščionišku keliu. Be abejo, jis gali dalyvauti kaip žiūrovas, bet ne daugiau.

Klausimas:
Ar krikšto tėvas gali būti, pvz., stačiatikis?

Atsakymas:
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, priėmęs Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, besilaikantis tikėjimo normų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi Kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tuo padėti tėvams. Neįsivaizduojama, kad ne katalikas rūpintųsi vaiko katalikišku auklėjimu, kuriuo pats negyvena.

Klausimas:
Kūdikį numatome krikštyti katalikų bažnyčioje. Tėvas – stačiatikis, mama – katalikė. Numatomi krikštatėviai: tėvas – katalikas, mama – stačiatikė. Ar galima taip?

Atsakymas:
Jeigu kūdikį krikštysite Katalikų bažnyčioje, abu krikštatėviai privalo būti katalikai. Krikšto tėvų pareiga padėti kūdikiui tapti geru kataliku.

4. Ar galioja krikštas, jei krikštatėviai vis dėlto nebuvo tinkamai pasirinkti?

Klausimas:
Ar galioja mano 23 metų sūnaus krikštas, jei jį krikštijo išsiskyręs (buvęs bažnytinėje santuokoje) vyras ir tik pakrikštyta, bet nepriėmusi Pirmosios Komunijos moteris. Jie jau tada gyveno šeimoje, turi vaikų. Tada niekas man nepaaiškino, kad tokie krikštatėviai netinkami, nors kaip žmonės jie yra geri. Ar reikia dar kartą krikštyti sūnų?

Atsakymas:
Vaiko krikštas tikrai galioja, tačiau gaila, kad bręsdamas jis neturėjo gero krikšto tėvų pavyzdžio, koks jis turėtų būti katalikas. Dabar reikia mąstyti ne apie vaiko „perkrikštijimą“, bet apie tai, kad dabar krikšto tėvai, kiek pajėgs, stengtųsi būti pavyzdingi žmonės ir katalikai.

Klausimas:
Jeigu vis dėlto krikštatėviais buvo asmenys, neturintys Santuokos sakramento, susirašę tik metrikacijoje, ar tai reiškia, kad krikštas negalioja pakrikštytam asmeniui?

Atsakymas:
Nuo buvusių krikštatėvių moralinės būklės aplinkybių krikšto galiojimas visiškai nepriklauso, todėl būkite ramūs - jūsų kūdikio krikštas tikrai galioja.

5. Krikštas kitų konfesijų Bažnyčiose. Ar galioja katalikų Bažnyčioje?

Klausimas:
Ar žmogui, krikštytam stačiatikių cerkvėje, nebereikia krikšto katalikų Bažnyčioje?

Atsakymas:
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai. Kai kalbama apie kitų sakramentų priėmimą, dėl krikšto būtinas absoliutus tikrumas.

6. Krikšto apeigos, krikšto vardas, krikšto žvakė, drabužėliai etc.

Klausimas:
Kokia yra vaiko krikštijimo procedūra? Kuo reikia pasirūpinti, kur galima įsigyti reikalingu dalykų (žvakę, rūbą, dar kažką?). Vaikas – metų neturintis berniukas.

Atsakymas:
Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Pagal Jūsų pateiktą klausimą drįstu manyti, jog esate pakviestas būti krikštatėviu. Jūs neklystate: kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Norėčiau tik priminti, jog tėvų ir krikšto tėvų pirmoji pareiga – ne gražiai aprengti kūdikį apeigoms ar suruošti gausias vaišes, o pasirūpinti, kad tas vaikas augtų tikrai tikinčiu žmogumi, matydamas savo tėvų ir krikštatėvių gražaus gyvenimo pavyzdį.

Klausimas:
Norėčiau sužinoti, ar krikštijant vaikelį reikalingi visi nauji rūbeliai ir priedai? Iš anksto dėkoju.

Atsakymas:
Labai daug priklauso nuo to, ką toliau ketinama su tais rūbeliais veikti. Jei krikšto rūbelis yra tik simbolinė medžiagos skiautelė, papuošta kaspinu, žinoma, nėra reikalo kiekvienam vaikui atskiro rūbelio. Būna atvejų, kad tai išties būna rūbas ar didelė medžiagos atraiža, iš kurios vėliau ketinama siūti pirmosios Komunijos apdarą, tuomet pati jo paskirtis diktuoja atsakymą. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto. Jos simbolizmas yra tarsi asmeninio žmogaus ryšio su Dievu atvaizdas.

Klausimas:
Mūsų būsimai krikštadukrai tėvai išrinko Austėjos vardą ar krikštijant reikia antro vardo?

Atsakymas:
Krikštijant reikėtų pridėti šventojo globėjo vardą, tik nereikia jo rašyti į pažymėjimą, kad ateityje dėl to neiškiltų kokių nors biurokratinių sunkumų.

7. Krikšto pažymėjimas ir santuoka

Klausimas:
Ką daryti tokiu atveju, jei nežinau, ar esu krikštyta ir dabar reikalingas krikšto liudijimas dėl santuokos įregistravimo bažnyčioje ? Kaip tokiu atveju reikia elgtis ir kur kreiptis?

Atsakymas:
Jei buvome krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjome krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas). Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą. Jei tokios galimybės nėra, krikštas gali būti suteiktas pakartotinai su sąlyga.

Klausimas:
Ar galima būtų susituokti bažnyčioje be pažymos apie krikštą?

Atsakymas:
Krikštas yra vartai į kitus sakramentus ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma. Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai nerašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas. Vis tiktai be vienokios ar kitokios pažymos apie krikštą santuokos laiminti negalima.

Klausimas:
Kur galėčiau gauti pažymą, kad esu krikštyta ir esu katalikė. Buvau pakrikštyta Paberžėje, o gyvenu Kaune.

Atsakymas:
Tokios pažymos išduodamos toje parapijoje, kurioje asmuo buvo krikštytas.

8. Kas gali krikštyti?

Klausimas:
Ar gali nekrikštytas asmuo krikštyti? Ar toks krikštas galioja?

Atsakymas:
Jeigu būtų pavojus gyvybei, nekrikštytas žmogus galėtų pakrikštyti, jei turėtų intenciją daryti taip, kaip nurodoma Evangelijoje.

9. Ar krikštą galima panaikinti?

Klausimas:
Esu pakrikštytas ir priėmęs Pirmąją komuniją, taigi esu oficialiai katalikas. Kaip tai panaikinti? Kur turėčiau kreiptis?

Atsakymas:
Krikšto panaikinti neįmanoma. Jeigu Jus tikėjimas sunkina, Dievas jums yra davęs laisvą valią ir galite gyventi tarsi nebūtumėte pasikrikštijęs. Patariame tikėjimo dalykuose neskubėti su sprendimais ir labai rimtai ieškoti tiesos.