Arkivyskupas Juozapas Jonas SKVIRECKAS
- Kauno arkivyskupas metropolitas nuo 1926 m.
- Nuo 1944 m. iki 1959 m. – ordinaras impedito, sukliudžius toliau atlikti ganytojiškas pareigas Lietuvoje
Gimė 1873 m. rugsėjo 18 d. Rimkūnų k., Pumpėnų parapijoje, Panevėžio aps. Buvo gausios smulkių ūkininkų dešimties vaikų šeimos pirmagimis, vis dėlto vėliau išleistas į mokslus. 1885–1892 m. mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje ir baigė ją su pagyrimu. 1892-1896 m. studijavo Žemaičių dvasinėje seminarijoje. Gabus klierikas seminarijos vadovybės pasiunčiamas tęsti studijų Peterburgo imperatoriškojoje katalikų dvasinėje seminarijoje. Ten studijuodamas 1896–1900 m. įgijo teologijos kandidato laipsnį. 1899 m. Kauno katedroje įšventintas kunigu. 1900 m., parašęs darbą „Comparationes inter eloquentiam ethricorum et christianorum“, apgynė teologijos magistro laipsnį.
Trumpai pabuvęs vikaru, paskirtas dirbti Žemaičių kunigų seminarijoje. Iš prof. Aleksandro Dambrausko-Jakšto 1901 m. perėmė Šventojo Rašto katedrą ir pradėjo dėstyti Šventojo Rašto įvadą, Senojo ir Naujojo Testamento egzegezę, lotynų kalbą ir katekizmą. 1909 m. seminarijoje skiriamas prefektu, po dvejų metų pakeliamas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku.
1902 m. mirus vyskupui Antanui Baranauskui, pradėjusiam versti Šventąjį Raštą į lietuvių kalbą, teko imtis vertimo kaip geriausiam tuo metu šios srities specialistui Lietuvoje. 1906 m. išspausdinama vertimo dalis – Evangelija ir Apaštalų darbai. 1913–1914 m. ėjo naujo periodinio leidinio Lietuvos kunigams „Bažnytinė apžvalga“ redaktoriaus pareigas.
1919 m. kovo 10 d. popiežius Benediktas XV kun. J. Skvirecką nominavo Ceramo tituliniu vyskupu ir paskyrė Žemaičių vyskupo pagalbininku. 1919 m. liepos 13 d. Kauno katedroje iškilminga vyskupo konsekracija buvo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje. Konsekravo Seinų vyskupas Antanas Karosas. 1919–1926 m. buvo Žemaičių vyskupijos ganytojo pagalbininkas ir generalinis vikaras. Aktyviai įsitraukė į katalikų aukštojo mokslo institucijų kūrimą, buvo vienas Lietuvos katalikų mokslo akademijos iniciatorių ir vadovų (iki 1926 m.).
1925 m. prisidėjo prie Lietuvos bažnytinės provincijos struktūros rengimo. 1926 m. balandžio 5 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu vadovauti Kauno metropolijai. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Bažnyčios ir tautininkų valdžios santykiuose atsiradus įtampai, arkivyskupas J. Skvireckas stengėsi išsaugoti Lietuvos konkordatą su Šventuoju Sostu.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, laikėsi visiško nebendradarbiavimo su sovietais nuostatos. Vėliau atsisakė agituoti jaunimą stoti į vokiečių karinius dalinius. Jo vadovavimo metu buvo ginamos Bažnyčios teisės, remiami okupacinės valdžios naikinami žydai.
1944 m. besitraukiančių vokiečių buvo priverstas išvykti į Vakarus. 1944 m. jis ir kiti ten pasitraukę Lietuvos ganytojai paprašė Šventąjį Tėvą paskelbti šv. Kazimierą ypatingu Lietuvos jaunimo globėju sustiprinant sovietinio ateizmo persekiojamą lietuvių jaunimą. Tremtyje saugojo 1948 m. birželio 11 d. popiežiaus Pijaus XII paskelbtą bulę, tik gerokai vėliau pasiekusią Lietuvą.
1945 m. įsikūrė Šv. Vincento seserų vienuolyne Zamse (Austrija) ir toliau stengėsi dalyvauti Bažnyčios gyvenime: susirašinėjo su Apaštalų Sostu, rūpinosi Lietuvių kolegijos Romoje steigimu ir veikla, rašė pastoracinius laiškus pasitraukusiems tautiečiams. Lankėsi Romoje, norėdamas informuoti Apaštalų Sostą apie Bažnyčios padėtį Lietuvoje bei katalikų rūpesčius išeivijoje. 1959 m. gruodžio 3 d. mirė Zamse ir buvo palaidotas vienuolyno koplyčioje.
1998 m. lapkričio 25 d. arkivyskupo palaikai pergabenti į Lietuvą, lapkričio 28 d. palaidoti Kauno arkikatedros kriptoje.
Šventojo Rašto vertimas iš lotynų į lietuvių kalbą (Šventąjį Raštą yra pavadinęs Dievo meilės žodžiu) – vienas reikšmingiausių arkivyskupo J. Skvirecko darbų. 1911–1937 m. Kaune šešiais tomais išleistas visas jo išverstas Šventasis Raštas. Vertimas, ypač Naujojo Testamento, ne vieną sykį išleistas pakartotinai. 1955–1958 m. Romoje išleistas jo paties pataisytas viso Šventojo Rašto vertimas.
--------
Apie arkivyskupą Juozapą Joną Skvirecką (1873–1959), jo autobiografiką, kūrybinius darbus, Šventojo Rašto vertimus ir komentarus bei kitą medžiagą plačiai rasime sąvade „LITUANIA CRISTIANA“ .
Kviečiame žr. paveldas.katalikai.lt >>, parengė dr. Kęstutis Raškauskas (2023).
