Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapija

 Šėtos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Šėtos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia
(atidaryta sekmadieniais 11.15–13.15 val., pirmadieniais–penktadieniais 8.40–9.30 val.)

Lakštingalų g. 2
Šėta
58127 Kėdainių r.
Svetainė internete: provita.medianewsonline.com/pv/s/

 

Dvasininkai

Klebonas – kun. Robertas Gedvydas SKRINSKAS
1960 10 20 * 1991 07 16 * 2016 04 18
Lakštingalų g. 2, Šėta, 58127 Kėdainių r.
Tel. (347) 35 139, el. p.

 

Kviečiame į pamaldas
 Šėtos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 12 val. 
    Šeštadieniais 9 val. (arba pagal susitarimą)
    Pirmadieniais–penktadieniais 9 val. (žiemos laiku) ir 8 val. (vasaros laiku).
  • Išpažinčių klausoma: sekmadieniais 11.30–11.50 val. prieš šv. Mišias, šiokiadieniais – 8.40–8.55 val. (žiemos laiku) ir 7.40–7.55 val. (vasaros laiku)
  • Švč. Sakramento adoracija sekmadieniais 11.30–12 val.; pirmaisiais mėnesio ketvirtadieniais ir penktadieniais 9.25–9.35 val. (žiemos laiku),  8.25–8.35 val. (vasaros laiku).
  • Gegužinės pamaldos šiokiadieniais po šv. Mišių, sekmadieniais prieš šv. Mišias
  • Birželinės pamaldos šiokiadieniais po šv. Mišių, sekmadieniais prieš šv. Mišias
  • Švč. M. Marijos valandos giedamos advento metu sekmadieniais prieš šv. Mišias
  • Kryžiaus kelias gavėnios sekmadieniais prieš šv. Mišias
  • Graudūs verksmai Gavėnios penktadieniais prieš šv. Mišias
Atlaidai

Švenčiausiosios Trejybės
Porciunkulės – rugpjūčio 2 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Rožinio Švč. Mergelės Marijos – spalio 7 d. (keliama į antrąjį spalio sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 1 d. dekretą Nr. 186.

Gyvenvietės ir kaimai: Šėta, Aukštieji Kapliai, Aukupėnai, Bajėniškis, Bladikiai, Daratava, Daukainiai, Drobiškiai, Gaižūnai, Garniškiai, Glaušiai, Gumbiai, Ivaniškiai, Jaskaičiai, Joniškiai, Jovaišai, Juškonys, Kamėnai, Kirdeikiai, Lioliai, Milžemiai, Mitėniškiai, Naujokai, Normainėliai, Normainiai I, Normainiai II, Paežeriai, Pakščiai, Papurviai, Pauliukai, Pašėtė I, Pašėtė II, Pašumeris, Petraičiai, Pručiai I, Pručiai II, Sangailai, Stašaičiai, Taujankiai, Taujėnai, Trakučiai, Užkapiai, Vainiūnai, Valkaičiai, Zofijauka, Žeimeliai, Žemieji Kapliai.

Šėtos Švč. Trejybės parapija ribojasi su Pagirių, Bukonių, Žeimių, Kėdainių Šv. Jurgio ir Lančiūnavos parapijomis bei Panevėžio vyskupija.

Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:
  • vaikų ir sužadėtinių katechezė
  • parapijos choras ir Caritas

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Šėtos Švč. Trejybės parapija
Adresas Lakštingalų g. 2, Šėtos mstl., Šėtos sen., Kėdainių r. sav.
Juridinio asmens kodas 291248420
Bankas Swedbank
A. s. LT547300010146839527

Apie bažnyčią ir parapiją
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia yra prie Kėdainių–Ukmergės kelio, Obelies upės dešiniajame krante. Tinkuoto mūro, stačiakampio plano, su masyviu bokštu. Pastatyta 1782 m., (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 223)

Bažnyčios vidaus panorama (~2016 m.)

Šėtos vietovė minima nuo XIV a. vidurio. XV a. Šėtoje buvo dvaras. Sakoma, kad jį įkūrė dar kryžiuočių laikais čia atsikėlęs vokietis. XV a. dvaras priklausė dvarininkui Bagdonui Petkevičiui, kuris 1499 m. netoli dvaro pastatė bažnyčią. XVI a. pab. Šėtos savininkai bažnyčią atidavė reformatams. 1680 m. Šėtos klebonas, Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta pastatė naują medinę bažnyčią. Jai sudegus, 1772–1782 m. klebonas Sebastijonas Kščenevičius pastatė mūrinę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią. Ji 1805 m. gegužės 17 d. per miestelio gaisrą sudegė, 1817 m. atstatyta. 1897 m. parengtas ir patvirtintas bažnyčios padidinimo projektas; buvo pastatytas bokštas. Bažnyčia nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, bet pokario metais klebonas Jurgis Tilvytis ją suremontavo ir sutvarkė.

Įspūdingas pastatas yra mišraus stiliaus. Plokščiais piliastrais suskaidytos sienos, pusapskritės langų arkos, panašios nišos ir lygių traukų karnizai atrodo klasicistiškai. Aštuonkampis bokštas ir smailūs pinakliai ant fasadinės sienos – svetimi priedai. Taip pat ir aukšta bokšto piramidė su karūna viršuje. Bokšto akustinės angos labai didelės, su arkomis ir lygiais apvadais aplinkui. Viršutinis bokšto tarpsnis išsiskiria dvigubu karnizu su trikampių nišų eile ir kampiniais frontonėliais. Visi paviršiai tinkuoti. Vidaus erdvė padalyta į tris išilgines navas.

Bažnyčioje yra išlikusių vertingų religinio meno ir kulto daiktų: Švč. Trejybės paveikslas (XIX a.), Švč. Mergelė Marija Rožančinė (XIX a.), medinė Kristaus Nukryžiuotojo statula, geležinis ornamentuotas kryžius, bažnyčios varpas su mecenato J. Montvilos inicialais.

Šventoriuje yra mūrinės Kryžiaus kelių koplytėlės. Šėtos kapinėse stovi 1855 m. Veličkų statyta mūrinė koplyčia.