Skarulių Šv. Onos bažnyčia

 Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Skarulių Šv. Onos (2-oji Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos) bažnyčia
Skarulių g. 53
55198 Jonava

Visi kontaktai ir grupės parapijos puslapyje ...

Dvasininkai

Klebonas – kun. dek. Virginijus BIRJOTAS  (Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo)

Bažnyčią aptarnauja Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos dvasininkai.

 

Kviečiame į pamaldas
  • ŠV. MIŠIOS
    Pirmaisiais mėnesių sekmadieniais 14 val.
Atlaidai

Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Apie Skarulių Šv. Onos bažnyčią
 Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Skarulių Šv. Onos bažnyčia yra Jonavos rytinėje dalyje, kairiajame Neries krante. Mūrinė. Pastatyta 1622 m. Renesansinė, turi gotikos bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai, skiria pilioriai. Šventoriaus tvora 2 m. aukščio, tinkuoto mūro. Jame stovi neogotikinė mūrinė varpinė. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 223)

Bažnyčios vidaus panorama (~2012 m.)

Medinę bažnyčią Skaruliuose (tada vadinti Lipnikais) fundavo ir pastatė M. ir M. Stankovičiai. Mikalojui Stankovičiui mirus, jo žmona Magdalena ir kiti paveldėtojai 1522 m. šiai bažnyčiai užrašė Lipnikų dvarą. XVI a. pabaigoje Lipnikai perėjo Skarulskiams ir pradėti vadinti Skaruliais.

Nauja mūrinė bažnyčia senosios vietoje pastatyta 1620–1622 metais. Jai suteiktas Šv. Onos titulas. Bažnyčios fundatorius buvo Andriejus Skarulskis. XVI a. pabaigoje, 1582–1584 metais, A. Skarulskis kaip dvariškis lydėjo kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį į Šventąją Žemę (ir buvo vieni pirmųjų LDK piligrimų joje) ir, kaip manoma, naująją bažnyčią vėliau statė įkvėptas vienos Jeruzalėje matytos bažnyčios pavyzdžio. Neabejotina, kad naujoji bažnyčia kaip padėkos ženklas Dievui įamžino sėkmingą dvejus metus trukusią piligrimystę. Ją mena priekiniame bažnyčios fasade, virš durų, taip pat didžiajame altoriuje išlikęs vadinamasis Jeruzalės kryžius – Šv. Kapo riterio ženklas (mat abiem piligrimams Šv. Kapo bazilikoje buvo suteiktas Šv. Kapo riterio vardas).

XVIII amžiuje bažnyčiai priklausė Kulvos bažnytkaimis, prie jos veikė parapinė mokykla. Du kartus – XVII ir XIX amžiuje – bažnyčia apdegė. Bažnyčia smarkiai nukentėjo per karą su Švedija ir Maskva, tačiau A. Skarulskio sūnus Rapolas Zigmantas pasirūpino ją atstatyti, užsakė perlieti Rusijos kareivių sudaužytą varpą. Tai 1670-aisiais atliko garsiausias Lietuvos varpų meistras Jonas Delamarsas. Bažnyčią nusiaubė ir prancūzų armijos kareiviai XIX a. pradžioje. Darsyk bažnyčia nuo gaisro nukentėjo 1906 metais.

Vis dėlto Skarulių bažnyčia, savo istorijoje patyrusi daug negandų, iki šiandien išliko be didesnių pakeitimų, todėl yra unikali. Ypač vertingas joje, vienas seniausių Lietuvoje, drožybinis didysis altorius su šv. Onos paveikslu ir įkomponuotomis šventųjų skulptūromis. Išlikę ir XVII a. pirmosios pusės meistriški drožybos kūriniai – 12 apaštalų skulptūros, Nukryžiavimo kompozicija.

Šios bažnyčios istoriją 1941 m. paženklino kunigų kankinystė. Tais neramiais metais birželio 25 d. traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė Skarulių parapijos kleboną kun. Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną kun. Boleslovą Vėgelę ir Vilniaus krašto kunigą Zigmantą Stankevičių. Jie palaidoti bažnyčios šventoriuje. Šie kunigai kaip XX a. tikėjimo liudytojai minint Didįjį krikščionybės jubiliejų buvo įtraukti į Dvidešimtojo amžiaus Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).

Skaruliai – istorinė, daug senesnė už Jonavą gyvenvietė. Tačiau sunyko dėl pernelyg gyventi užterštos aplinkos, kai 1965 metais netoliese buvo pastatyta Jonavos azotinių trąšų gamykla. Po 1989 m. įvykosios avarijos Jonavos „Azote" kaimas visiškai buvo iškeltas. 2003 m. balandžio mėn. Skarulių parapija panaikinta. Skarulių Šv. Onos bažnyčia tapo antrąja Jonavos parapijos bažnyčia.

2010 m. Šv. Onos atlaidais garsėjančios Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas Jonavos rajone LR kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu valstybės.