Ukmergės Švč. Trejybės parapija

 Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia
Kauno g. 1
20130 Ukmergė
El. p

www.ukmergėsšvčtrejybėsparapija.lt
www.facebook.com/ukmerges.svc.trejybes.parapija

 

Bažnyčia atidaryta ir interesantai priimami: 

sekmadienį nuo 8 iki 11 val.

šeštadienį nuo 9 iki 11 val. 

antradienį– penktadienį nuo 16 iki 18 val. 

Dvasininkai


Klebonas – kun. Artūras STANEVIČIUS
1967 04 22 * 1994 09 24 * 2023 06 24
Kauno g. 2–4, 20130, Ukmergė
Mob. +370 616 78 575, el. p.
Ukmergės ligoninės kapelionas

Vikaras – kun. Edvinas RIMAVIČIUS
1969 09 18 * 2003 05 18 * 2024 06 24
tel. (347) 73 178, mob. +370 656 88 848

Kviečiame į pamaldas
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 8.30 ir 10 val.
    Pirmadieniais (susitarus)
    Antradieniais–penktadieniais 17.15 val.
    Šeštadieniais 10 val.
  • Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš visas šv. Mišias
  • Švenčiausiojo Sakramento adoracija penktadieniais 10–17 val.
Atlaidai

Švenčiausiosios Trejybės – sekmadienis po Sekminių
Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos – lapkričio 16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 4 d. dekretą Nr. 246.

Ukmergės miesto gatvės: Ajerų, Artilerijos, Artilerijos skrg., Aušros, Birutės, P.Cvirkos, Deltuvos, Dobilų, Gedimino (vakarinė pusė), Gedimino skrg., Gerseniškių, Gėlių, Giedraičių, L.Giros, Gogolio, Jogailos, Kapinių, Kauno, Kęstučio a., Klaipėdos, Liepų, Lubinų, Miglių, Mildos, Mindaugo, Pakalnės, Paparčių, Pilies, Purienų, Ramygalos, Rūtų, A.Smetonos, Smilgų, Sodų, Stoties, Šiaurinė, Širvintų (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Šlaitų (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Tvenkinių, Tvenkinių skrg., Vasario 16-osios (vakarinė dalis nuo Gedimino g.), Vienuolyno, Vikių, Vilniaus (gatvės vakarinės pusės atkarpa nuo Kęstučio a. iki Šventosios upės), Žalgirio, Žemaičių, Žemaitės, Žiedo.

Gyvenvietės ir kaimai: Bieriai, Bugenėliai, Buzai, Gervinai, Jonuškai, Kaušai, Laičiai, Piltekai, Statikai, Svaronys, Šlapių Priemiestis, Vareikiai, Varžos, Zyla, Žeimiai, Žeruoliai.

Ukmergės Švč. Trejybės parapija ribojasi su Taujėnų, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Pašilės, Deltuvos ir Siesikų parapijomis.

Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):
  • Choras „Magnificat“
  • „Gerojo Ganytojo“ katechezės
  • Dievo Motinos komanda
  • Caritas
  • Marijos legionas
  • Fatimos Marijos Rožinio maldos grupė
  • Nekaltosios Marijos Širdies maldos grupė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Ukmergės Švč. Trejybės parapija
Adresas Kauno g. 1, Ukmergė
Juridinio asmens kodas 291311760
Bankas AB Šiaulių bankas
A. s. LT 717189900010700328

Apie bažnyčią ir parapiją
Bažnyčia yra Ukmergėje, Kauno g. 1. Mūrinė, pastatyta po 1863 m., neobizantinė. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 204)

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios ištakos siejamos su vienuoliais pijorais. Lietuvoje pijorai pradėjo kurtis XVII a. Tada Ukmergėje buvo pastatytas pijorų vienuolynas, mokykla ir bažnyčia. Visi šie pastatai sudegė 1772 metų gaisro metu.

Mokykla ir vienuolynas greitai buvo atstatyti. Pradžioje prie vienuolyno buvo įrengta bažnyčia — pastogė, o 1788 metais vienuolyno lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo erdvi ir stovėjo arčiau Kauno ir Vienuolyno gatvių. Bažnyčia tuo metu vadinosi Švenčiausios Maloningosios Mergelės. Bažnyčia keletą kartų remontuota. Kasdien vienerios mišios būdavo skirtos pijorų mokyklos moksleiviams.

1831 metais kilęs sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą palietė ir pijorų mokyklą bei bažnyčią. 1845 metais vienuolynas uždarytas, pijorai iškelti iš Ukmergės.

Nugriovus pijorų bažnyčios, kuri buvo nukentėjusi nuo gaisro, griuvėsius,1865 m. čia prasidėjo cerkvės statyba. Naująją cerkvę pavadino Švenčiausiosios Trejybės vardu. Ji buvo pašventinta 1869 metais.

Pirmojo pasaulinio karo metu cerkvė buvo paversta javų sandėliu. 1919 metų antrojoje pusėje cerkvė perduota katalikų bažnyčiai.

1922 metais Žemaičių vyskupas P. Karevičius bažnyčią su išlikusiais vienuolyno pastatais bei žeme perdavė valdyti vienuoliams kapucinams. 1925 metais bažnyčioje kilo gaisras ir ji gerokai apdegė. 1926 metais bažnyčia ir vienuolynas pavesti vienuolių marijonų kongregacijai.

1941 m. sovietų valdžia vienuolyno pastatą nacionalizavo ir jame įkurdino NKVD būstinę.1949 m. buvo uždaryta ir bažnyčia.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje, Bažnyčia pradėjo veikti ir buvo pašventinta 1991 metų birželio 29 d.

Bažnyčios pastatas neobizantinio stiliaus, mūrinis, dengtas skarda. Pastatas kvadratinio plano, orientuotas į pietvakarius ir šiaurės rytus. Pietvakarinėje pusėje — dviejų tarpsnių bokštas. Apatinis tarpas kvadratinio plano. Iš pietvakarių pusės yra įėjimas į bažnyčią. Antras tarpsnis aštuoniakampis, smailėjantis. Šiaurės rytų pusėje yra pusapskritė, siauresnė už pagrindinį pastatytą, buvusi presbiterija. Virš pagrindinio pastato – apvalus kupolo būgnas, degtas nuožulniu, apvaliu stogu. Pastato išrorėje piliastrai, nišos, arkiniai langai.

2024 m. Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas Artūras Stanevičius, parapijiečių padedamas, suremontavo kleboniją (ji buvo pašventinta rugsėjo 18 d. sekmadienį).