Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapija

 Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia
Gedimino g. 1
44332 Kaunas
El. p.

 


www.karmelituparapija.lt

Raštinė (bažnyčioje)
Tel. (37) 20 13 40
Interesantus priima
darbo dienomis 9–15 val. ir 17–19 val.,
sekmadieniais ir švenčių dienomis prieš arba po šv. Mišių

Aptarnaujama koplyčia
VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir Krikščioniškuose gimdymo namuose

Dvasininkai

Klebonas – kun. Valdas Paura OCD
1970 02 03* 1999 03 21 * 2017 06 10
Gedimino g. 3–9, 44332 Kaunas, mob. +370 677 30 997,
El. p.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, Krikščioniškųjų gimdymo namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus kapelionas

Vikaras – kun. Vidas LABANAUSKAS OCD
1962 07 10 * 2020 05 30 * 2020 06 04
Gedimino g. 5, 44332 Kaunas, mob. +370 615 96 080
El. p.

Kviečiame į pamaldas
 Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 8.30 (lenkų kalba), 10, 11.30 ir 18 val.
    13 val. (ispanų k.)
    Šiokiadieniais 18 val. (kitu laiku pagal susitarimą)
    Šeštadieniais 10 ir 18 val.
    Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės koplyčioje – sekmadieniais 14 val.
  • Švč. Sakramento adoracija penktadieniais 17.30 val.–18 val.
  • Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį šiokiadieniais 17.30 val., sekmadieniais – prieš sumą
  • Birželinės pamaldos birželio mėnesį šiokiadieniais 17.30 val., sekmadieniais – prieš sumą
Atlaidai

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo – rugsėjo 14 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Kryžiaus Jono – gruodžio 14 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 10 d. dekretą Nr. 263.

Rytinė riba: Radvilėnų plento pietinės dalies vakarinė pusė.

Pietinė riba: Tunelio g., M.K.Čiurlionio g., Prietilčio g., Nemuno upe iki pusiasalio vakarinio taško.

Vakarinė riba: Nuo pusiasalio vakarinio taško, užutekiu iki pėsčiųjų tilto. Pėsčiųjų tiltu, kertant Karaliaus Mindaugo pr., S.Daukanto g., Vienybės a.

Šiaurinė riba: V.Putvinskio g., Žemaičių g., K.Donelaičio g., Parodos g., K.Petrausko g.,Vydūno al.

Kauno miesto gatvės: Apynių g., Ąžuolyno g., Baritonų g., Bažnyčios g., K. Būgos g., M. K. Čiurlionio g. (neporiniai nr.), Dainos g., S. Daukanto g. (poriniai nr.), M. Dobužinskio g., K. Donelaičio g. (nr. 18–60 ir 1–71), E. Fryko g., Gedimino g., Girstupio g., Griunvaldo g., Joninių g., Laisvės al. (nr. 1-–55 ir 2–60), Karaliaus Mindaugo pr. (nr. 35 didėjant iki pabaigos), Karo ligoninės g., Kaunakiemio g., Kęstučio g. (nr. 1–53 ir 2–52), Krėvos g., Margio g., A.Mickevičiaus g., Miško g., V. Mykolaičio-Putino g., Nepriklausomybės a., Paparčių g., Parodos g. (poriniai nr. 2–26), Perkūno al., K.Petrausko g. (nr. 33–43), Prietilčio g., V.Putvinskio g. (nr. 1–51), Radvilėnų pl. (pietinės dalies vakarinė puse), Sopranų g., Spaustuvininkų g., Sporto g. Stakių g., Šiaulių g., Tenorų g., Totorių g., Trakų g.,Tunelio g. (neporiniai nr.), Turbinų g., Vaidilutės g., T. Vaižganto g., Vienybės a. (rytinė pusė), Vydūno al. (poriniai nr.),Vytauto pr., Žemaičių g. (nr. 1–9).

Šv. Kryžiaus parapijoje yra Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia Rektorato teisėmis.

Šv. Kryžiaus (Centro) parapija ribojasi su Šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio), Švč. Jėzaus Širdies (Šančių), Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos ir Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapijomis bei Vilkaviškio vyskupija.

Bendruomenė
Kviečiame į parapijos tarnystes, programas, grupes ir bendrijas. Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):
  • Sumos choras, lenkų choras, jaunimo choras „SongDeo“, Jaunimo šlovinimo grupė
  • Šv. Rašto skaitovai, ministrantai, adorantės, procesijos dalyviai
  • Pasirengimo Pirmajai Šv. Komunijai užsiėmimai, jaunimo užsiėmimai rengiantis Sutvirtinimui, katechetiniai užsiėmimai tėvams ir Krikšto tėvams
  • Caritas, dienos centras „Vaikų stotelė“, Tikybos mokytojų metodinis centras
  • Nazareto šeimų grupelė, Marijos legionas, Neokatechumenų bendruomenė „Kelias“, Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos skyrius, Basųjų Karmelitų Pasauliečių Ordino (OCDS) grupė, grupė „Motinos maldoje“
  • Sveikatingumo sekcija, Sakralinio meno studija, Asociacija „Kauno Karmelitų bendruomenė“

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija
Adresas Gedimino g. 1, Kaunas
Juridinio asmens kodas 191220651
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT117300010002239685 (veiklai)
A. s. LT497300010095445622 (restauracijai)

Apie bažnyčią ir parapiją
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia bažnyčia yra Nemuno dešiniajame krante, Gedimino g. 5. Mūrinė. Pastatyta 1685 m. Vėlyvojo barojo stiliaus. Turi ir renesanso bruožų.(plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 135)

Bažnyčios vidaus panorama (~2013 m.)

Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi šalia Nemuno, Gedimino gatvės pradžioje. Nuo upės ją teskiria plati krantinė. Šalia bažnyčios – buvęs karmelitų vienuolynas.

XVI a. ši atoki vietovė priklausė ne mietui, o prie kelio į Jiezną įsikūrusiam Kaunakiemio kaimui. Besiplečiantis miestas buvusį kaimą pasiekė tik XX a. viduryje. Nutiestos gatvės tarsi perskyrė bažnyčios ir vienuolyno ansamblį į dvi dalis.

1510 m. liepos 10 d. Kauno gyventoja Darata Nabienė paaukojo žemės sklypą prie upės Šv. Kryžiaus vardo bažnyčios statybai ir savo lėšomis pastatydino laikiną medinę koplyčią, kurią valdyti buvo pavesta Kauno parapinės bažnyčios, dabartinės Arkikatedros bazilikos, dvasininkams. XVII a. buvo įkurta savarankiška parapija.

1685 m. liepos 23 d. klebono Kazimiero Žodkevičiaus iniciatyva koplyčios vietoje buvo pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, gavusi Šv. Kryžiaus Išaukštinimo ir Švč. Mergelės Marijos Aplankymo titulą (Exaltatio S. Crusis et Visitatio B. Mariae Virginis), pašventintas kertinis jos akmuo. Nors dokumentais nepatvirtinta, manoma, kad ją suprojektavo architektas Pietro Puttini, Pažaislio kamaldulių vienuolyno statytojas. Statyboje dirbo Kauno meistrai, Kaunakiemio kaimo ir apylinkių žmonės. Manoma, kad bažnyčios vidų freskomis dekoravo italų meistrai. Didįjį altorių puošė kolonos ir baldakimas, buvo įrengta viena koplyčia, po grindimis – trys rūsiai. Stogas buvo dengtas stiegėmis. Bokštai ir frontonas ilgai stovėjo neužbaigti, apkalti lentomis. 1700 m. birželio 27 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostauskas pašventino jau pastatytą bažnyčią.

1770 m. Basųjų karmelitų ordino vienuoliai, gavę popiežiaus, Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto ir Vilniaus vyskupo leidimą, sudarė sutartį su Kauno miesto magistratu ir Šv. Kryžiaus parapijos klebonu, pagal kurią ši bažnyčia atiteko jiems, o miestui buvo perleistos jų senojo vienuolyno valdos. 1772–1773 m. vienuolyno žemių vakarinėje dalyje stovinti Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo atnaujinta (jos prasta būklė aprašoma 1772 m. inventoriuje), atsižvelgiantį Basųjų karmelitų ordino – marijiškosios vienuolijos – liturginį kalendorių. Bažnyčioje buvo įrengti karmelitų vienuolijos globėjų – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono – altoriai. Deja, per 1812 m. karą bažnyčia stipriai nukentėjo. XIX a. pradžioje joje esančią tapybą restauravo dailininkas P. Smuglevičius. 1830 m. atnaujintos koplyčios, sumūryti frontonai.

Carinės Rusijos imperijos okupacijos metu – 1845-aisiais bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti. Šiuo laikotarpiu bažnyčia labai nukentėjo, daug jai priklausiusių meno vertybių buvo sunaikinta arba dingo. Tačiau 1881 m. vyskupo Aleksandro Kazimiero Beresnevičiaus pastangų bei žmonių prašymų dėka Šv. Kryžiaus šventovė caro įsakymu buvo sugrąžinta katalikams ir vėl tapo parapijos bažnyčia.

1925–1934 m. klebono V. Mieleškos liepimu bažnyčios vidus ir išorė vėl buvo remontuojami. Jau sovietmečiu, apie 1956 m., dailininkas Liudas Truikys bažnyčios išorinėse sienose nutapė du paveikslus: rytinėje – Nukryžiavimą (dabar uždengtas dėl žalingo aplinkos poveikio), pietinėje – Apraudojimą. Toliau buvo atliekami remonto darbai: 1965 m., 1979 m. ir vėliau. Šiuo metu bažnyčia taip pat restauruojama.

Skelbiama (sutrumpintai) iš http://www.karmelituparapija ( parengta pagal prof. Laimos Šinkūnaitės bei Editos Šedbaraitės straipsnius ir leidinį „Kauno architektūra“)